- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2-2688/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-6505-345/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BSV“ ieškinį atsakovui L. J. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovo BUAB „BSV“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. J. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo, kuriuo taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto ir piniginių lėšų areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus 179 290 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotais daiktais, tačiau paliekant teisę šiuos daiktus valdyti ir jais naudotis, o šio turto nesant ar nepakankant, teismas nutarė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 179 290 Lt sumos, uždraudžiant disponuoti areštuotomis piniginėmis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi palikta iš esmės nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis, papildant nutarties rezoliucinę dalį tekstu, kad tuo atveju, jeigu bus areštuotos atsakovo L. J. lėšos, leisti jam iš areštuotų lėšų disponuoti 1 000 Lt dydžio suma kas mėnesį).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė taikyti 672 630,17 Lt dydžio žalos atlyginimo užtikrinimą. Nurodė, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkirto kelią mokėti būsto kredito paskolą, dėl ko atsirado grėsmė sutarčiai nutrūkti (dėl to atsakovas gali patirti 357 466,17 Lt nuostolių). Taip pat nurodė, kad būtina taikyti 50 000 Lt dydžio žalos atlyginimo užtikrinimą, nes jis privalo grąžinti AB SEB bankui 20 000 Lt kreditą bei palūkanas. Pažymėjo, kad vidutiniškai per mėnesį moka 700 Lt komunalinių mokesčių, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis nepajėgus atsisakyti su paslaugų tiekėjais ir dėl to patirta žala gali siekti iki 35 000 Lt. Taip pat nurodė, kad dėl arešto negalės mokėti įmokų už studijas, todėl bus nutrauktos sutartys su universitetais, praras už studijas jau sumokėtus pinigus, patirs moralinę žalą dėl prarastos galimybės gauti išsilavinimą ir dėl to jis patirs 209 440 Lt žalos. Taip pat pažymėjo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis negali pragyventi, todėl būtina kas mėnesį leisti naudotis 1 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad atsakovas prašyme nurodytų aplinkybių nepagrindė įrodymais, t. y. nepateikė jokių duomenų apie tai, kokio dydžio mokesčiai sudaro už komunalines paslaugas, bankams, duomenų apie praleistus įmokų mokėjimo terminus, atsakovo turimas lėšas bankuose ar kitą turtą, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas patiria nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo patirtos išlaidos mokslams ir kitos su studijomis susijusios išlaidos iki teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nelaikytini nuostoliais CPK prasme, nes jų sumokėjimas iki ieškinio pateikimo teismui dienos neturi tiesioginio ryšio su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, susiję su galinčiais atsirasti nuostoliais dėl turto arešto, atmetami kaip neįrodyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir taikyti 621 180,43 Lt dydžio nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Atsisakius taikyti nuostolių užtikrinimą, pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovui disponuoti pragyvenimui ir komunalinėms paslaugoms 1 534,33 Lt per mėnesį; leisti už einamą mėnesį mokėti būsto kredito įmoką pagal pusmečio grafiką; leisti mokėti už mokslus M. Riomerio universitetui 1 362 Lt kas pusmetį; leisti mokėti už mokslus Vilniaus universitetui 3 654 Lt už trečią semestrą; leisti dengti kreditą AB SEB banke 20 000 Lt ir leisti dengti kreditą AB Swedbank 3 461,96 Lt. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkirto kelią mokėti būsto kredito paskolą, kuri paimta Danske banke, dėl to gali būti nutraukta sutartis ir atsakovas patirs nuostolius, t. y. privalės sumokėti likusią paskolos dalį, padengti netesybas, be to, praras sumokėtas palūkanas. Iš viso bankui gali tekti atlyginti 345 444,01 Lt nuostolių. Atsakovas turi įsipareigojimų AB SEB bankas, kurių neįvykdžius patirs 10 362,88 Lt nuostolių.Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali sumokėti komunalinių mokesčių, dėl to paslaugų tiekėjai nutrauks sutartis, pareikš ieškinius teisme ir dėl to atsakovas gali patirti 35 000 Lt nuostolių. Dėl arešto atsakovas negali mokėti įmokų už studijas M. Riomerio universitete, todėl bus nutraukta sutartis, atsakovas praras jau sumokėtas įmokas, patirtas išlaidas studijoms bei patirs moralinę žalą dėl galimybės gauti išsilavinimą ir dėl to iš viso patirs 20 724 Lt nuostolių. Be to, dėl arešto atsakovas negalės sumokėti už mokslus Vilniaus universitete, dėl to bus nutraukta sutartis ir jis patirs 7 856,10 Lt turtinę bei 200 000 Lt neturtinę žalą.Pragyvenimui Vilniuje kas mėnesį reikia 1 000 Lt, todėl būtina pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovui naudotis minėta suma.Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas negali padengti kredito dalies AB Swedbank ir dėl to taip pat patirs 1 793,54 Lt nuostolių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „BSV“ bankroto administratorius prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atsiliepimo paruošimą. Nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisės disponuoti sąskaitomis bankuose ir juose esančiomis lėšomis, todėl atsakovo prašymas atmestinas. Teismas pirmiausia nurodė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir tik jo nesant pinigines lėšas. Be to, atsakovas galėjo prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kitą (CPK 146 str.). Pažymi, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudarytas atsakovo turto aprašas ir įregistruotas pakeitimas turto arešto registre iš kurio matyti, kad atsakovui piniginių lėšų areštas nebuvo pritaikytas, areštuotas tik atsakovo nekilnojamasis turtas.
Atsakovas 2011 m. gruodžio 12 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui antstolio 2011 m. gruodžio 7 d. raštą, kuriame nurodyta, kad vykdant 2011 m. liepos 29 d. teismo nutartį 2011 m. rugpjūčio 17 d. turto aprašu buvo aprašytas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau minėtam turtui įregistruota hipoteka, ieškiniui užtikrinti jo neužtenka, todėl 2011 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymais areštuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, esančio bankų sąskaitose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliktina nepakeista.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, laikytina pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Šio instituto tikslas – išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir užtikrinti, kad ieškinio atmetimo atveju atsakovui būtų atlyginti jo realūs, teismo sprendimu priteisti nuostoliai, kuriuos jis patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo byla būtų išspręsta iš esmės ir nuspręsta dėl ieškinio pagrįstumo, galimybė pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo garantijas, suponuoja būtinybę įvertinti šių nuostolių atsiradimo tikimybę, kuri siejama su objektyvaus pobūdžio prielaidomis apie galimų nuostolių atsiradimo realumą. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes - vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimo užtikrinimą tik įrodęs, jog tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių, kuriuos jis gali patirti, egzistuoja priežastinis ryšys, t.y. kad nuostoliai, kuriuos jis gali patirti, yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi nutarė taikyti atsakovui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų, esančių pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, areštą 179 290 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotais daiktais, tačiau paliekant teisę šiuos daiktus valdyti ir jais naudotis, o nesant ar nepakankant tokio turto, teismas nutarė taikyti atsakovo piniginių lėšų, esančių bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančių atsakovui ir esančių pas jį ar trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant 179 290 Lt sumos, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas ir leidžiant iš areštuotų lėšų atsisakyti su ieškovu.
Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, šią nutartį paliko iš esmės nepakeistą, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje papildomai nurodė, kad tuo atveju, jei bus areštuotos atsakovo lėšos, leisti jam iš areštuotų lėšų disponuoti 1 000 Lt suma kas mėnesį. Dėl to atmestini atskirojo skundo argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas negali pragyventi bei mokėti komunalinių mokesčių.
Apeliantas savo prašyme užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą nurodė, kad dėl piniginių lėšų arešto jis negali mokėti būsto kredito, vykdyti prisiimtų įsipareigojimų AB SEB bankui, negali mokėti įmokų už studijas universitetuose, taip pat negali mokėti komunalinių mokesčių bei neturi lėšų pragyvenimui. Taigi apeliantas savo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo grindžia nuostoliais, kurie atsirastų jam dėl piniginių lėšų arešto negalint vykdyti savo prievolių pagal paslaugų tiekimo, kredito, studijų sutartis ir, jei šios sutarys būtų nutrauktos, jam atsirastų prievolė atlyginti nuostolius, mokėti netesybas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas ankščiau būtų kreipęsis į teismą su prašymu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apribojimo pakeitimo (leidimo mokėti kredito įmokas bankams, įmokas už studijas ir pan.). Toks prašymas pateiktas atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui, tačiau nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas yra neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 301 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik dėl tų bylos aplinkybių, kurios buvo nustatinėjamos priimant skundžiamą nutartį (CPK 306 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apribojimų pakeitimo pareikštas nebuvo, priimant skundžiamą nutartį nebuvo sprendžiamas, toks prašymas pareikštas tik atskirajame skunde ir todėl šis prašymas negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.
Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikto antstolio 2011 m. gruodžio 7 d. rašto matyti, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2011 m. rugpjūčio 17 d. turto aprašu buvo aprašytas atsakovui priklausantis turtas – dalis žemės sklypo ir butas, tačiau, kadangi minėtam turtui įregistruota hipoteka ir jo neužtenka ieškiniui užtikrinti, 2011 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymais areštuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose. Tačiau apeliantas nepateikė duomenų apie jo sąskaitose esančias areštuotas pinigines lėšas. Nepateikus į bylą duomenų, ar areštuotos visos atsakovo turimos areštuotoje sąskaitoje piniginės lėšos, ar tik dalis jų, nėra galimybės spręsti, ar atsakovas gali patirti nuostolius dėl piniginių lėšų arešto (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir bylos duomenis sprendžia, kad atsakovas L. J. neįrodė prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pagrįstumo.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo 1 000 Lt išlaidų patirtų ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą byloje. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, atsižvelgdama į Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose Rekomendacijose nustatytus priteistinus maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius bei įvertinusi darbo ir laiko sąnaudas, kurios buvo skirtos nedidelės apimties ir be ypatingos teisinės problematikos analizės atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymui, sprendžia, kad priteistinas iš atsakovo ieškovui 300 Lt išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „BSV“ (kodas 301104542) iš atsakovo L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą.