Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Efektyvus projektų valdymas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal bendraieškių uždarosios akcinės bendrovės „Skoleksa Lt“ ir uždarosios akcinės bendrovės „4 DEBT“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Efektyvus projektų valdymas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Dėl baudos skyrimo

Dėl bylos nutraukimo

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iškelta atsakovei UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankroto byla, pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Apeliantė UAB „Efektyvus projektų valdymas“ VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014-06-03; šios bendrovės vadovas ir akcininkas E. B..

UAB „4 DEBT“ kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti į civilinę bylą Nr. eB2-938-613/2016, pradėtą pagal pareiškėjos UAB „Skoleksa Lt“ ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Efektyvus projektų valdymas“, bendraieške.

Dėl naujų įrodymų

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 1) UAB „Efektyvus projektų valdymas“ finansinių ataskaitų rinkinį, už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, 2) 2016-01-12 rangos sutartį, sudarytą su užsakove UAB „Vartwa“. Šiais naujais dokumentais apeliantė įrodinėja aplinkybes, jog yra moki, veiklą tęsia, sudarė rangos sutartį, pagal kurią ketina gauti 72 000 Eur, todėl iškėlus UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankroto bylą šios sutarties įvykdyti negalės, o gautas pelnas atiteks bankroto administratoriui už administravimo paslaugas.

Prieš apeliacinio proceso tvarka posėdžio pradžią apeliacinės instancijos teismas gavo bendraieškės UAB „4 DEBT“ papildomus paaiškinimus ir naujus įrodymus: 1) K. K. atsakymą į 2016-05-31 patvarkymą dėl informacijos pateikimo, 2) antstolės 2016-02-23, 2016-05-24, 2016-05-31 patvarkymus; 3) 2016-06-09 prašymą advokatų profesinei bendrijai Viliušis ir Astromskis, 4) 2016-04-14 advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir Astromskis pranešimą. Papildomai pateiktais įrodymais bendraieškė grindžia apeliantės galimo nesąžiningumo aplinkybes, t. y. atsakovė mokumą įrodinėja 2016-01-12 rangos sutartimi, sudaryta su UAB „Vartwa“, kurią pateikė apeliacinės instancijos teismui, ir kuri, bendraieškės nuomone, yra suklastota, nes tiek atsakovės, tiek ir UAB „Vartwa“ direktorius yra L. Z., o 2016-01-12 rangos sutartyje pasirašiusios K. K. parašas nesutampa su antstolei R. V. atsakyme į 2016-05-31 patvarkymą dėl informacijos pateikimo esančiu parašu. Kadangi apeliantė atskirojo skundo poziciją grindžia suklastotais dokumentais, bendraieškė prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantei skirti CPK 95 straipsnyje numatytą baudą, iš kurios 50 proc. skiriant bendraieškei, taip pat apie nusikalstamos veikos požymius informuoti prokurorą CPK 300 straipsnyje numatyta tvarka. Papildomai pažymėjo, kad iš apeliantės pateikto atskirojo skundo bei su skundu pateiktos sutarties (kaip ir kitų dokumentų) nėra aišku kas juos pasirašė ir patvirtino priedų kopijų tikrumą; nėra aišku kokie yra skundą pasirašiusio asmens įgaliojimai.

Taip pat prieš teismo posėdžio pradžią apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas apeliantės raštas dėl papildomos informacijos pateikimo, kuriame nurodo, jog bendraieškis neturi suinteresuotumo atgauti skolą, atsisako su apeliante bendrauti ir spręsti susiklosčiusią situaciją taikiai atsisakė. Pažymėjo, kad padengė 238,84 Eur įskolinimą UAB „4 DEBT“ ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2016-06-15 mokėjimo nurodymą Nr. 512361. Papildomai prašo teismo nesivadovauti iš kitos civilinės bylos teikiama informacija, kadangi UAB „Optina“ nėra nagrinėjamos bylos šalis.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti.

Nagrinėjamojoje byloje yra sprendžiamas apeliantės mokumo klausimas, todėl UAB „Efektyvus projektų valdymas“ finansinių ataskaitų rinkinys, už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 yra priimamas, nes šie dokumentai reikšmingi ginčo išsprendimui ir neužvilkins bylos nagrinėjimo, tačiau 2016-01-12 rangos sutartis nepriimama, kadangi apeliantės ateityje ketinamos uždirbti pajamos nagrinėjamai bylai nereikšmingos.

Dėl bendraieškės papildomuose paaiškinimuose nurodytų faktinių aplinkybių, dėl galimo 2016-01-12 rangos sutarties suklastojimo, pažymėtina, kad šios bylos dalykas nėra apeliantės valdymo organų fiduciarinių pareigų pažeidimas ir įgaliojimų viršijimas, taip pat nėra sprendžiamas klausimas dėl 2016-01-12 rangos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės pateikta 2016-01-12 rangos sutartis yra nepriimta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti ir bendraieškės pateiktus įrodymus ir su jais susijusius paaiškinimus, kuriais grindžiamos 2016-01-12 rangos sutarties suklastojimo aplinkybės. Esant nepriimtai 2016-01-12 rangos sutarčiai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bendraieškės prašymų skirti apeliantei baudą pagal CPK 95 straipsnį ir kreiptis į prokuratūrą pagal CPK 300 straipsnį.

Kadangi bendraieškė inicijuoja skolininkei bankroto bylą dėl jai nesumokėtos skolos dėl 238,84 Eur skolos, todėl 2016-06-15 mokėjimo nurodymas Nr. 512361, pagrindžiantis 238,84 Eur skolos UAB „4 DEBT“ sumokėjimo faktą, priimamas ir prijungiamas prie bylos.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2012). Tačiau kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

Nagrinėjamu atveju bendraieškė UAB „4 DEBT“ savo pažeistų teisių gynybos būdą pasirinko inicijuojat skolininkei bankroto bylą ir nebuvo pasikreipusi į teismą dėl 238,84 Eur skolos iš UAB „Efektyvus projektų valdymas“ priteisimo, t. y. nėra išnaudojusi kitų savo pažeistų teisių gynimo būdų.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei turi būti keliama bankroto byla ir vertindamas jos (ne) mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008). Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, todėl teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Pirmosios instancijos teismas iš UAB „Efektyvus projektų valdymas“ balanso už laikotarpį nuo 2014-06-03 iki 2014-12-31 nustatė, jog apeliantė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikis turtas sudarė 131 607 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 79 804 Lt.

Iš apeliantės pateikto balanso už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 matyti, jog apeliantė ilgalaikio turto neturi, trumpalaikis turtas sudaro 44 755 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 22 569 Eur. Taigi, pagal paskutinio į bylą pateikto balanso duomenis pradelsti UAB „Efektyvus projektų valdymas“ įsipareigojimai tik neženklia 191,50 Eur suma viršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies formuluotę sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo esminę reikšmę turi į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Šiuo aspektu svarbu nustatyti tikrąją įmonės turto vertę ir tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).

Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, jog apeliantė 2016-06-14 dienos pradžioje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai turėjo 87,66 Eur skolą. Iš www.rekvizitai.lt teikiamų duomenų matyti, kad apeliantė įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą moka nereguliariai, todėl atitinkamais laikotarpiais susidaro skolos, kurių sumos nėra didelės, ir kurias apeliantė vėliau sumoka. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė geranoriškai atsiskaitė su kreditoriumi UAB „Skoleksa LT“, t. y. sumokėjo 19 214,80 Eur skolą ir šis kreditorius pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Efektyvus projektų valdymas“ atsisakė. Taip apeliantė 2016-06-15 mokėjimo nurodymu Nr. 512361 sumokėjo bendraieškei UAB „4 DEBT“ 238,84 Eur skolą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog apeliantė finansiškai yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir savo įsipareigojimus, nors ir pavėluotai, tačiau vykdo.

Teismų praktikoje yra pažymima, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, įsipareigojimai kreditoriams yra ilgalaikiai, t.y. tęstiniai, o prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byloje nėra duomenų, kad įmonė UAB „Efektyvus projektų valdymas“ vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą ar yra viešai paskelbusi ar kitokiu būdu pranešusi savo kreditoriams apie tai, kad negali su jais atsiskaityti ir (ar) neketina jiems vykdyti savo įsipareigojimų, taip pat nėra duomenų apie apeliantės veiklos nutraukimą, tačiau įmonė veiklą vykdo, su kreditoriais atsiskaito geranoriškai, nors ir pavėluotai, nes turi laikinų finansinių sunkumų, konstatuoja, jog iškelti bankroto bylą mokiai, veiklą vykdančiai UAB „Efektyvus projektų valdymas“ yra nepagrįsta. Priešingu atveju bus sukeltos ženklios neigiamos pasekmės ne tik UAB „Efektyvus projektų valdymas“, bet ir jos darbuotojams, kreditoriams bei kitiems rinkos dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejančių (galinčių sieti) teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, todėl vien tik skolos bendraieškei egzistavimo faktas, kuri 2016-06-15 buvo sumokėta, negali būti savarankišku pagrindu UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankroto bylai iškelti.

Apeliacinės instancijos teismas, dėl bendraieškės pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-22011-848/2015, kurioje nagrinėjamas ginčas tarp UAB „Optina“ ir UAB „Efektyvus projektų valdymas“, nepasisako kadangi nagrinėjamojoje byloje UAB „Optina“ jokių reikalavimų apeliantei nėra pareiškusi, t. y. siekia savo pažeistas teises apginti kitoje iškeltoje civilinėje byloje ir nesiekia UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankroto bylos iškėlimo.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria iškelta UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankroto byla panaikinti (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktas) ir išspręsti klausimą iš esmės - atsisakyti iškelti UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankroto bylą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Efektyvus projektų valdymas“ (j. a. k. 303321936) bankroto bylą.