Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-558-238/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
AN2-558-238/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01206-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Byla Nr. AN2-558-238/2020
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01206-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos (toliau – Institucijos) viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria netenkintas S. G. skundas, panaikintas Institucijos 2020 m. birželio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10302-2020 ir grąžinta byla Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. kovo 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis N. Č. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, S. G. dėl to, kad jis 2020 m. kovo 1 d. 14.18 val. (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę ,,SSB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,07 promilių girtumo laipsnis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos 2020 m. birželio 9 d. nutarimu S. G. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 950 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu – teise vairuoti transporto priemones 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,07 promilės girtumo laipsnis. Šį nutarimą S. G. skundė teismui.

3. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi S. G. skundas netenkintas, Institucijos 2020 m. birželio 9 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nutartyje teismas sprendimą motyvavo tuo, jog tyrimas buvo atliktas nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Nurodė, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje. Be to, teismas nutartyje pažymėjo, jog S. G. aktyviai dalyvavo atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, siekė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, kad galėtų pateikti paaiškinimus. Bylos nagrinėjimo metu 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo apklaustas liudytojas G. K., kuris paaiškino apie S. G. vykimo į medicinos įstaigą metu vartotus širdies lašus, kurių S. G. išgėrė visą buteliuką, taip pat apie automobilyje gertą liudytojo nuo seniau turėtą naminę girą, 2020 m. spalio 19 d. teismo posėdyje ekspertas Gregoire Abi Chaker nurodė, kad praktikoje nėra turėjęs situacijos, kuomet asmuo burnoje turėtų spiritinį daiktą ir tuomet pūstų į alkotesterį, todėl nėra galimybės patvirtinti ar paneigti, kad vatos tamponėlis galėjo lemti tokius alkotesterio duomenis. Paaiškino, kad atlikus eksperimentą, būtų galima daryti išvadas. Taip pat ekspertas nurodė, kad, žinant gertos giros pavadinimą, sudėtį, išgertą kiekį, būtų galima apskaičiuoti, ar išgerta gira ir gudobelės lašai turėjo įtakos medicinos įstaigoje alkoholio kiekio kraujyje nustatymui. Todėl apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai siekiant, kad būtų priimtas teisingas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, todėl teismas neturėjo galimybės iš byloje esančių įrodymų viseto vertinti priimto administracinio nusižengimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dar prieš pasirengiant nagrinėti skundą, ir Institucija savo atsiliepime į S. G. skundą nurodė, kad yra tikslinga apklausti S. G. minimą odontologę bei išreikalauti skambučių išklotines, iš kurių būtų galima nustatyti, ar asmuo aptariamu laiku tikrai skambino dėl danties skausmo minėtai gydytojai.

Šalies argumentai

4. Institucijos viršininkas Vigintas Lukošius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui arba palikti Institucijos 2020 m. birželio 9 d. nutarimą nepakeistą.

4.1. Skunde nurodoma, kad pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus, esančius byloje nutarimo priėmimo metu ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teigia, kad pažeidėjo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Savalaikis vatos tampono su spiritiniu tirpalu ant skaudančio danties aplinkybės nenurodymas pažeidimų užfiksavusiems policijos pareigūnams dėl nepaaiškintų priežasčių leidžia daryti išvadą, kad ši versija buvo dirbtinai sukurta jau po nusižengimo nustatymo. Be to, pažeidėjas S. G. pasinaudojo galimybe ir pats prisistatė į medicinos įstaigą patikrinimui, iš kurios išvados aiškiai matyti, kad kraujas iš S. G. buvo paimtas 2020 m. kovo 1 d. 16.20 val. bei atlikus tyrimą dėl etilo alkoholio kraujyje nustatymo, buvo nustatyta, kad S. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,89 promilės, kas rodo, kad transporto priemonės vairavimo metu asmuo buvo neblaivus. Pažymėjo ir tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2020 m. kovo 2 d. išvadą pažeidėjas S. G. norėjo nuslėpti, jos prie bylos nepateikė, šis dokumentas iš medicinos įstaigos išreikalautas tik institucijos iniciatyva.

4.2. Skunde nurodoma, kad S. G. tik teismo posėdyje iškėlė dar keletą versijų, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl akivaizdu, kad institucija net ir manydama, jog yra būtinumas, negalėjo atlikti jokių eksperimentų dėl minėtų faktų, kadangi, jie nebuvo žinomi ir išgalvoti tik vėliau, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Skunde teigiama, kad byloje nustatyta, kad pareigūnams bendraujant su asmeniu, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis klausinėjo, ar negalima panaikinti ar pakoreguoti alkotesterio parodymus, kas rodo, jog pažeidėjas nuo pat pradžių bandė išvengti administracinės atsakomybės. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, kadangi, nenustatyta, jog alkotesterio ar specialisto išvadoje nurodyti rezultatai klaidinantys, taip pat pareigūnai užfiksavę nusižengimą, patvirtino asmens neblaivumo psichofiziologinius požymius.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucijos viršininkas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. birželio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą gražinti institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju tyrimas buvo atliktas nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Skundžiamą nutartį apylinkės teismas išsamiai motyvavo, nurodydamas, kodėl Institucijos atliktas tyrimas nebuvo išsamus bei kodėl reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kokią tai įtaką gali turėti bylos baigčiai.

8. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus, atlikti įvykio vietos apžiūrą, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus ir kita. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

9. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, S. G. aktyviai dalyvavo atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, siekė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, kad galėtų pateikti paaiškinimus. Bylos nagrinėjimo metu 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo apklaustas liudytojas G. K., kuris paaiškino apie S. G. vykimo į medicinos įstaigą metu vartotus širdies lašus, taip pat apie automobilyje gertą liudytojo nuo seniau turėtą naminę girą. Apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į 2020 m. spalio 19 d. teismo posėdyje apklausto eksperto Gregoire Abi Chaker parodymus, kuris nurodė, jog praktikoje nėra turėjęs situacijos, kuomet asmuo burnoje turėtų spiritinį daiktą ir tuomet pūstų į alkotesterį, todėl jis neturėjo galimybės patvirtinti ar paneigti, kad vatos tamponėlis galėjo lemti tokius alkotesterio duomenis. Taip pat parodė, jog tik atlikus eksperimentą, būtų galima daryti išvadas. Taip pat minėtas ekspertas nurodė, kad, žinant gertos giros pavadinimą, sudėtį, išgertą kiekį, būtų galima apskaičiuoti, ar išgerta gira ir gudobelės lašai turėjo įtakos medicinos įstaigoje alkoholio kiekio kraujyje nustatymui.

10. Apylinkės teismas taip pat nurodė, jog nėra ištirta aplinkybė, kad S. G. burnoje, ant danties, pagal odontologės rekomendacijas, turėtas spiritinis tamponėlis nuo skausmo galėjo suklaidinti alkotesterį. Kaip teisingai ir pagrįstai pasisakė apylinkės teismas, kad šiuo klausimu turėtų būti atliekamas eksperimentas. Apylinkės teismas taip pat teisingai nurodė, kad norint apskaičiuoti giros ir Gudobelės lašų įtaką alkoholio kiekiui kraujyje, yra būtina imtis priemonių, kad išsiaiškinti, kokią girą S. G. gėrė, jos kiekį, kiek laiko ji buvo laikyta pradaryta iki gėrimo momento. Teismas nurodė, jog yra tikslinga apklausti S. G. minimą odontologę bei išreikalauti skambučių išklotines, iš kurių būtų galima nustatyti, ar asmuo aptariamu laiku tikrai skambino dėl danties skausmo minėtai gydytojai. Be to, Institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą apklausti policijos pareigūnus, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog pati Institucija sutinka su tuo, kad nebuvo imtasi visų procesinių veiksmų paneigti ar patvirtinti S. G. nurodytas aplinkybes, pagrįsti priimto nutarimo teisėtumą.

11. Taigi, kaip teisingai ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, jog byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai siekiant, kad būtų priimtas teisingas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, todėl apylinkės teismas neturėjo galimybės iš byloje esančių įrodymų viseto vertinti priimto administracinio nusižengimo byloje nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl padarė teisingą išvadą, jog tyrimas buvo atliktas nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Su šiuo apylinkės teismo argumentavimu, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti, todėl nutartyje išdėstytiems motyvams pritaria ir jų nekartoja.

12. Taip pat pažymėtina, jog ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad būtent administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantiems pareigūnams tenka pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Todėl šiuo atveju tik institucija, kuri skundžiama apylinkės teismo nutartimi įpareigota atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, turi rinkti duomenis patvirtinančius ar paneigiančius klausimo sprendimui svarbias aplinkybes ir iš naujo įvertinti byloje surinktus duomenis, spręsti ar jų pakanka surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei bylą perduoti nagrinėti teismo ar ne teismo tvarka.

13. ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ANK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ANK 563 straipsnis, įpareigoja administracinio nusižengimo protokolą surašančius asmenis „greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.

14. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apygardos teismas mano, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytos aplinkybės šiuo metu kelia pagrįstas abejones dėl atsakomybėn patraukto S. G. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Tokiu būdu Institucijos procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. birželio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o Institucijos viršininko apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė