- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2YT-4742-1000/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01705-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 28 metrų aukščio kaminas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Pareiškime nurodė, jog gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) pranešimą apie galimai valstybei nuosavybės teise priklausantį 28 metrų aukščio kaminą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tarnyba informavo, kad kaminas buvo pastatytas kartu su katiline 1970 metais, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šie statiniai buvo apskaitomi Tarnybos bendrai su kitu turtu, tačiau nėra dokumentų, patvirtinančių kamino naudotojus ir savininkus. Funkciškai jis galėtų būti katilinės, plane pažymėtos 5H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, tačiau nei jo kadastro duomenys, nei daiktinės teisės į jį neįregistruotos. Šis turtas nuo pat jo sukūrimo iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą, kadangi buvo sukurtas, kai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Ginčo turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti ginčo turto nuosavybės teisę valstybei patvirtinančių dokumentų. Pareiškimo patenkinimas pripažinti ginčo turtą valstybės nuosavybe leis VĮ Turto bankui įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas. Prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, jog kaminas (28 m aukščio), esantis prie pastato – katilinės 5H1p, kurios adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra faktinis katilinės priklausinys. Kaminas kartu su katiline buvo pastatyti 1970 metais, ir šie pastatai buvo bendrai eksploatuojami ir yra susiję bendra ūkine paskirtimi. 2018-09-31 Valstybės nekilnojamojo turto perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A6-500(15.35-21) minėta katilinė buvo perduota VĮ Turto bankui patikėjimo teise centralizuotai valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Taip pat nurodė, jog neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
3. Suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja pareiškimui, kadangi byloje minimas turtas, t. y. 28 metrų aukščio kaminas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašą bei nėra apskaitomas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
4. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 28 metrų aukščio kaminas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šį faktą pareiškėja prašo nustatyti tam, kad ji galėtų įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, o tai leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.
5. Byloje nustatyta, kad ginčo turtas, t. y. kaminas (28 metrų aukščio), esantis prie pastato – katilinės 5H1p, kurios adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra faktinis katilinės priklausinys, tačiau nei kamino kadastro duomenys, nei daiktinės teisės į jį neįregistruotos. Kaminas kartu su katiline buvo pastatyti 1970 metais ir šie pastatai buvo bendrai eksploatuojami bei yra susiję bendra ūkine paskirtimi. 2018-09-31 Valstybės nekilnojamojo turto perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A6-500(15.35-21) minėta katilinė buvo perduota VĮ Turto bankui patikėjimo teise centralizuotai valdyti, naudoti ir juo disponuoti.
6. Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo - priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn.
7. Duomenų apie tai, kad ginčo turtas buvo perduotas Panevėžio rajono savivaldybės nuosavybėn ar perleistas kitiems asmenims, byloje nėra. Taip pat minėtas nekilnojamasis turtas nėra suinteresuotų asmenų balanse ir jie neturi nuosavybės teisių į jį.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000 yra konstatavusi, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei.
9. Iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas teigti, jog nagrinėjamu atveju ginčo turtas (kaminas) buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise, todėl nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 28 metrų aukščio kaminas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 28 metrų aukščio kaminas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.