- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-465-590/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“
- Ieškovas
- M. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. P. kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „GRINDA“ nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2012-03-28 atsakovai UAB „GRINDA“ ir Vilniaus miesto savivaldybė sudarė akcijų pasirašymo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą Nr. A403-17 (2.2.6.23-FN4), pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybė perdavė UAB „GRINDA“ gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius (kiemo rūsį ir jo statinius). Pažymėjo, kad sutartis ir aktas pažeidžia ieškovo teises, todėl teismui bus teikiamas ieškinys pripažinti sutartį ir aktą negaliojančiais. Vilniaus miesto savivaldybė, žinodama ieškovo siekį įgyvendinti įstatyme nustatytą teisę įsigyti gyvenamąjį namą, į šią aplinkybę neatsižvelgė. Ieškovas nurodė, kad apie sutartį ir aktą sužinojo tik 2012-05-04. Norėdamas parengti tinkamą ieškinį, ieškovas iš VĮ Registrų centro turi gauti gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1094-0370-2018, išrašus. Jeigu nurodytas nekilnojamasis turtas nebus areštuotas, yra reali grėsmė, kad ieškovui pareiškus ieškinį teismo sprendimas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, nes atsakovas UAB „GRINDA“ ketina nekilnojamąjį turtą parduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-17 nutartimi ieškovo M. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo tenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ketina pareikšti ieškinį dėl 2012-03-28 akcijų pasirašymo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto Nr. A403-17 (2.2.6.23-FN4) pripažinimo negaliojančiais, pagal kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė perdavė UAB „GRINDA“ nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius (kiemo rūsį ir jo statinius), esančius (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus, kad jam reikia daugiau laiko surinkti bylos nagrinėjimui būtinus dokumentus, o netaikius laikinosios apsaugos priemonės, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas dėl to, kad minėti statiniai gali būti perleisti tretiesiems asmenims, sąžiningiems įgijėjams, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas siekia perparduoti ginčo statinius, sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo UAB „GRINDA“ nekilnojamojo turto areštą.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-17 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ieškovo prašyme išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas. Analizuojant ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, darytina išvada, jog būsimas ieškinys nėra pagrįstas (net ir tikėtinai). M. P. neturi pagrindo privatizuoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), nes šios patalpos teisės aktų nustatyta tvarka niekuomet nebuvo išnuomotos M. P., todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti M. P. prašymą leisti privatizuoti šį nekilnojamąjį turtą. Pažymi, jog nesant teisinio pagrindo, kuriuo ginčo nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas ieškovui, konstatuotina, kad ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje apskritai neturi reikalavimo teisės. Ieškovas M. P. šioje civilinėje byloje neturi ir subjektinės teisės ginčyti 2012-03-28 akcijų pasirašymo sutarties bei priėmimo – perdavimo akto. Vertinant ieškovo būsimo ieškinio reikalavimą, jis negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, todėl teismas turėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovas UAB „GRINDA“ taip pat pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-17 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė iki ieškinio padavimo be jokio pagrįsto pagrindo, kadangi turėjo visas galimybes ieškinį paduoti kartu su šiuo prašymu. Ieškovas nurodo vienintelį dokumentą, dėl kurio jis neva nespėjo ieškinio pateikti kartu su prašymu, ir kurį tariamai reikalinga gauti iki pateikiant ieškinį teisme, — Nekilnojamojo turto registro išrašą apie gyvenamąjį namą ir jo priklausinius. Tokį išrašą iš Nekilnojamojo turto registro galima gauti per 1 dieną, taigi, ieškovo prašymo motyvas yra visiškai nepagrįstas. Pažymi, jog kaip matyti iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio, ieškovo būsimo ieškinio reikalavimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p., tačiau nesuprantama, apie kokią teisę įsigyti gyvenamąjį namą su priklausiniais gali eiti kalba, kai nei ieškovo nurodyta teisės norma, nei jokiuose kituose teisės aktuose įtvirtintos teisės normos nenumato savivaldybės pareigos perleisti gyvenamąjį namą su priklausiniais ieškovo nuosavybėn atitinkamos ieškovo teisės įsigyti šių nekilnojamojo turto objektų, juo labiau, kad ieškovas nėra socialinio būsto, kaip jis apibrėžiamas Paramos būstui įsigyti įstatymo 2 str. 8 d., nuomininkas. CK nuomininkui pirmenybės teisės įsigyti nuomojamas patalpas nenumato. CK 6.607 str. 1 d. numatyta tik pirmenybės teisė sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, tačiau, nagrinėjamu atveju, ši teisė neaktuali, kadangi nuomininkas buvo pasirašęs neterminuotą nuomos sutartį. Be to, ieškovui net ir nuginčijus savivaldybės sprendimą dėl nekilnojamųjų daiktų perdavimo UAB „Grinda“, šių pastatų savininku taps vėl savivaldybė, t. y. ieškovas jokių subjektinių teisių daugiau, nei jam suteikia nuomos sutartis, neįgis. Todėl ir jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra, nes ieškovas net ir jam palankaus teismo sprendimo atveju ginčo nekilnojamojo daikto savininku netaps. Nurodo, kad atsakovo teisių ir teisėtų interesų varžymas akivaizdžiai vertintinas kaip neproporcingas laikinųjų apsaugos priemonių tikslui, kadangi tuo teoriniu atveju, jeigu ieškovo būsimas ieškinys būtų patenkintas, o atsakovas iki ieškovui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo perleistų nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, ieškovas netektų tik teisės įsigyti šį turtą, tuo tarpu, atsakovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiranda ženkliai didesnių neigiamų padarinių rizika, t. y. atsakovas gali patirti nuo kelių dešimčių tūkstančių iki šimtų tūkstančių ar net kelių milijonų litų nuostolius ir verslo reputacijos pablogėjimą.
Atsiliepimas
Ieškovas M. P. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-17 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų atskiruosius skundus atmesti. Nurodo, kad atsakovas UAB „GRINDA“ nepagrįstai nurodo, kad ieškovas delsė pateikti ieškinį, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo pateikė be jokio teisinio pagrindo. Ieškiniui surašyti reikalingas tam tikras laikas, per kurį gali būti padaryta neatitaisoma žala. Ieškovas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, savo prašymą motyvavo ir pateikė duomenis apie tai, kad atsakovai, sužinoję apie ieškovo ketinimą realizuoti savo teisę įsigyti gyvenamąjį namą, ėmėsi aktyvių nesąžiningų veiksmų apsunkinti arba padaryti neįmanomą ieškovo teisę įsigyti gyvenamąjį namą. Pažymi, jog skirtingai nei nurodo atsakovas, Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas reikalavimo, kad fizinis asmuo, ketinantis įsigyti nuomojamas patalpas, būtų socialinio būsto nuomininkas, nenustato. Įstatymą įgyvendinančiame 2011-05-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr.30-700 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo“ 12 str. taip pat nėra įtvirtinta atsakovo nurodomo kriterijaus, kad pagal Įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. gali būti įsigyjami tik socialiniai būstai, kuriuos nuomoja socialinių būstų nuomininkai. Atsakovas nurodo įstatyme neįtvirtintus ir tariamus reikalavimus ieškovo teisei įsigyti gyvenamąjį namą įgyvendinti, t. y. nurodė teisiškai nepagrįstus motyvus. Tačiau visus juos turėtų vertinti teismas ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, bet sprendžiant bylą iš esmės. Nurodo, kad UAB „GRINDA“ yra Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama uždaroji akcinė bendrovė, kurios 100 procentų akcijų turi atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi, atsakovas UAB „GRINDA“ yra susijęs asmuo, yra kontroliuojamas kito atsakovo, todėl jo sprendimai tiesiogiai priklauso nuo vienintelio bendrovės akcininko – atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „GRINDA“ turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo apie ieškovo teisių į gyvenamąjį namą įgyvendinimą ir nuomos sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe sudarymo faktą. UAB „GRINDA“ elgesys, pasireiškiantis neveikimu, pažeidžiant pareigą domėtis, ar tretieji asmenys neturi teisių į perduodamą gyvenamąjį namą, ar perdavus gyvenamąjį namą nebus pažeisti šių asmenų interesai, jei net taip būtų buvę realybėje, būtų vertintinas kaip nesąžiningas. Akcijų sutartis ir Aktas pažeidė ieškovo teisėtą interesą, nes jais užkertamas kelias įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti ieškovo teisę įsigyti būstą – Įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. numato galimybę įsigyti gyvenamąsias patalpas ir jų priklausinius tik iš savivaldybės, o ne iš kitų asmenų. Nurodo, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai teigia, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo privatizuoti gyvenamąjį namą, nes šios patalpos niekuomet nebuvo išnuomotos ieškovui. Ieškovas ir Vaikų ir jaunimo stovykla „Budėk“ 2003-10-20 sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nuomos sutartis buvo sudaryta vadovaujantis jos sudarymo metu galiojančiais teisės aktais ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių bei interesų.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į atsakovo UAB „GRINDA“ atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka, prašo atskirąjį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-17 nutartimi ieškovo prašymą tenkino – areštavo atsakovui UAB „GRINDA“ nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juos perleisti kitiems asmenims. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „GRINDA“, nesutikdami su teismo 2012-05-17 nutartimi, pateikė atskiruosius skundus.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminarus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų duomenų vertinimas turi būti atliktas ir tuomet, kai pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškinys bus pareikštas ir pagal jį palankus sprendimas ieškovui galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).
Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Tuo atveju, kai pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo pateikė duomenis apie tai, kad jis ketina ginčyti sandorius, kuriais užkirstas kelias įgyti nuosavybės teises į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir areštuoti ginčo objektą.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-17 nutartimi tenkino ieškovo M. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo ir areštavo atsakovui UAB „GRINDA“ nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti kitiems asmenims. Ieškovas prašyme išdėstė aplinkybes, susijusias su jo subjektinių teisių galimu pažeidimu – nurodė, kad atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „GRINDA“ 2012-03-28 sudarė akcijų pasirašymo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą Nr. A403-17(2.2.6.23-FN4), pagal kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė perdavė UAB „GRINDA“ nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinius – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas tokį atsakovų elgesį vertina kaip nesąžiningą, nes Vilniaus miesto savivaldybė, žinodama apie ieškovo siekį įgyvendinti Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatytą teisę įsigyti gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), į šią aplinkybę neatsižvelgė ir sandoriu perdavė nekilnojamąjį turtą atsakovui UAB „GRINDA“. Ieškovas taip pat nurodė, kad ketina ieškiniu reikšti reikalavimą dėl akcijų pasirašymo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, nes sutartis ir aktas pažeidžia ieškovo teises, jais užkertamas kelias įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti ieškovo teisę į būstą. Be to, ieškovas pažymėjo, kad ieškinio kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali pareikšti, nes šiuo metu neturi visų dokumentų, reikalingų ieškiniui dėl akcijų pasirašymo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais parengti ir ieškinio reikalavimams pagrįsti. Poreikį skubiai areštuoti ginčo turtą ieškovas grindė tuo, jog atsakovas UAB „GRINDA“ ketina nekilnojamąjį turtą parduoti; ginčo turtą perleidus tretiesiems asmenims nebus galimybių įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Prašyme išdėstytus argumentus ieškovas grindė rašytiniais įrodymais – išrašu iš viešų registrų, 2012-01-17 prašymu įsigyti savivaldybės gyvenamąsias patalpas ir jų priklausinius, 2000-12-20 sprendimu dėl leidimo apsigyventi, turto perdavimo-priėmimo aktais, 2003-10-20 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, 2008-03-06 pažyma apie gyvenamąją vietą, 2012-01-31 raštu dėl pil. M. P. prašymo įsigyti patalpas ir jų priklausinius, bei kitais kartu su prašymu pateiktais dokumentais (b. l. 8-63). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pagal pateiktų duomenų preliminarų įvertinimą ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė nekelia pagrįstų abejonių, t. y. duomenų, kad būsimas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus nėra.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju netaikius arešto ginčo turtui, atsakovas UAB „GRINDA“ turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Perleidus minėtą turtą sąžiningam įgijėjui, nepagrįstai pasunkėtų ieškovo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, galimybės užtikrinti realią savo subjektinių teisių teisminę gynybą. Tokiu atveju ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo būtinumu bei tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirųjų skundų argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.