Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-05-18 · Administracinė byla Nr. I2-4505-386/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-05-18Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-18
Bylos Nr.
I2-4505-386/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00413-2022-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-4505-386/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00413-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 18 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2022 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 26 m. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-l0-856 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2022 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 21R2-43(AG2-21/16-2022).

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodo, jog 2022 m. sausio 4 d. jis kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba prašymo nagrinėjimą vilkino, 2022 m. sausio 26 d. sprendimu atsisakė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Minėtą sprendimą apskundė Ginčų komisijai, tačiau Ginčų komisija jo skundą atmetė. Pareiškėjo teigimu, Skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuotai praktikai. Valstybinės institucijos ignoruoja pareiškėjo pareiškimus, kad atsakovė sufabrikavo administracinę bylą dėl 1240 Eur skolos priteisimo už nesuteiktą teisinę pagalbą. Teigia, kad nuo 2002 metų nei administracinėse, nei baudžiamosiose, nei civilinėse bylose jam nei karto nebuvo suteikta teisinė pagalba. Nuo 2002 m. iki 2017 metų buvo nepagrįstai persekiojamas, advokato pagalba taip pat buvo neteikiama, persekiojimo metu sutrikdyta sveikata. Be advokato pagalbos neturi galimybės siekti teisingumo.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 24-25) nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, jog Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus 2022 m. vasario 10 d. atsiliepime Nr. (8.19Mr)TPS-495 į pareiškėjo skundą Ginčų komisijai ir šiame atsiliepime tapačių argumentų nekartoja.

Atsakydama į pareiškėjo skundo argumentą, jog Tarnybos Klaipėdos skyriaus priimtas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. KT 20-N11/2018 pripažino, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ, Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies 31 straipsnio 2 ir 6 dalių konstituciniam teisės viršenybės principui. Pažymi, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 4 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. (8.3)KLTP-10, prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą ne baudžiamojoje, o administracinėje byloje, todėl Tarnybos Klaipėdos skyrius neturėjo pagrindo nevykdyti Įstatyme numatytos pareigos ir netaikyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyto antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindo.

Atsakydama į pareiškėjo skundo argumentą, jog Ginčų komisija ignoravo pareiškėjo argumentus, pažymi, kad Ginčų komisija pareiškėjo skundą išnagrinėjo detaliai, atliko išsamų įrodymų vertinimą, kuriais remiantis padarė argumentuotas išvadas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Tarnybos nuomone, pareiškėjo reikalavimai panaikinti Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-10-856 ir Ginčų komisijos 2022 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 2lR2-43(AG2-21/16-2022) yra nepagrįsti, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta. Teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė šią administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 26 m. sprendimo Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-l0-856 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 37-38), kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas J. S. 2022 m. sausio 4 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. (8.3Mr)KLTP-10 (b. 1. 26-27). Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje ginti pažeistas savo teises, administracinės bylos Nr. 12-1929-426/2021.

Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2022 m. sausio 11 d. gauta antstolio A. S. kontoros 2022 m. sausio 7 d. pažyma apie vykdomus išieškojimus Nr. Slg- 860, kurioje nurodyta, jog vykdomoje byloje Nr. 0010/19/06867 likusi neišieškotos skolos suma - 1121,09 Eur, iš viso išieškota suma - 67,00 Eur (b. 1. 33).

2022 m. sausio 20 d. Tarnyboje gauta LR VMI pateikta informacija, reg. Nr. (8.3Mr)TPP-l 3 8, kad iš pareiškėjo yra tęsiamas valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas, likusi neišieškota skola - 908,28 Eur.

Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. RMA-402, kuriame nurodyta, jog išieškota suma pagal vykdomąjį dokumentą - 331,72 Eur (b. 1. 35). Šie dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas Skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo visiškai apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitose bylose, išlaidų. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtuose rašytiniuose įrodymuose pateiktų duomenų teisingumu. Aplinkybės, jog pareiškėjas Skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, neneigia ir pats pareiškėjas, patvirtindamas 2022 m. sausio 24 d. raštu, kuriame nurodyta, jog neturi jokių galimybių padengti skolos likutį (Ginčų komisijos byla Nr. AG2-21/16-2022 (7.11), b. 1. 26).

Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-10-856 nuspręsta atsisakyti teikti pareiškėjui J. S. antrinę teisinę pagalbą. Skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu nurodyti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas, 18 straipsnio 2 ir 4 dalys, 20 straipsnio 2 dalis. Atsakovė atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad jis nėra apmokėjęs anksčiau nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nesutikdamas su Skundžiamu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją. Ginčų komisijos 2022 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 21R2-43(AG2-21/16-2022) pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 39-43).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau, minėta – ir VGTPĮ), kurio 11 ir 12 straipsniai apibrėžia sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti, reglamentuoja atvejus, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama. VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, jog šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Savo nuoseklioje praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).

Vienas iš apribojimų yra nustatytas VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir antra – iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTP įstatymo 19 straipsnio nuostatomis.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pažymėjo, jog VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.

Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atskleisdamas bylai reikšmingą VGTPĮ nustatytą valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime aptarė VGTPĮ nuostatas, kuriose buvo minima ir antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka administracinio nusižengimo bylose, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje.

Po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia (be kita ko) pakeitė VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:

1.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“;

2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“.

Taigi pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), asmuo gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi asmens individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, jo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą nepaisydama to, kad asmeniui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.

VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nėra įvykdytas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekė, jog jam būtų suteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje, o ne baudžiamojoje byloje. Tai reiškia, kad VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti ir atsakovės priimtas Sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinai. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo taikytos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatos. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas papildomai kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su motyvuotu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista.

Tarnybos Klaipėdos skyrius Skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, Skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus, jo panaikinti nėra pagrindo.

Ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo, teisingai įvertino kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir aplinkybes, todėl Ginčų komisijos 2022 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. 21R2-43(AG2-21/16-2022) paliktinas nepakeistu.

Pareiškėjas 2022 m. balandžio 20 d. pateikė teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš VSDFV Klaipėdos skyriaus (b. l. 50, 51-52). Prašo teismą išreikalauti oficialius duomenis iš VSDFV Klaipėdos skyriaus apie įvykdytas išskaitas už kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., nurodant, kokia suma išskaityta ir pervesta antstoliams. Teismas pažymi, kad šio pareiškėjo prašymo tenkinti nebuvo pagrindo, kadangi administracinėje byloje iš įvairių institucijų, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus bei antstolio A. S. kontoros yra pateikti duomenys apie vykdomą išieškojimą pagal 2015 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015. Tarnyba, atsisakydama pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, rėmėsi sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dienai turimais duomenimis. Be to, prie šio prašymo pareiškėjas pats pridėjo iš VSDFV Klaipėdos skyriaus gautą informaciją į savo prašymą apie įvykdytas išskaitas už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (b. l. 54-55).

Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė