- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-838-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15159-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Ieškovas
- R. R., A. R.
- Trečiasis asmuo
- E. K., Z. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje nr. 2-768-717/2015 pagal ieškovių R. R. ir A. R. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji asmenys E. K. ir Z. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovės R. R. ir A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 7 326,43 Lt (2 121,88 Eur) turtinę žalą ir 600 000 Lt (173 772,01 Eur) neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės žalą dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ir civilinę atsakomybę grindė CK 6.272 straipsnyje nurodytais pagrindais.
2015 m. sausio 13 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovių atstovas, advokato padėjėjas A. Ž. nurodė, kad ieškovėms kilo neaiškumas dėl civilinės bylos teismingumo, nes prieš kreipiantis į Kauno apylinkės teismą ieškovės su ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-3498-406/2014 atkreipė pareiškėjų dėmesį, kad pareiškėjos reiškia reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR VRM, kuris yra centrinis viešojo administravimo subjektas, todėl skundas priskirtinas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 19 straipsnis). Ieškovių atstovas, advokato padėjėjas prašė išspręsti civilinės bylos teismingumo klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-768-717/2015 pagal teismingumą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teismas sprendė, kad byloje reiškiamas reikalavimas dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų t. y. ieškovės reikalauja joms atlyginti žalą dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ir civilinę atsakomybę grindžia CK 6.271 straipsnyje nurodytu pagrindu. Ieškovės ieškinyje atsakovu nurodo ir reiškia reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris yra centrinis viešojo administravimo subjektas, todėl, teismo vertinimu, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 str. 2 d. 3 p. civilinė byla pagal teismingumą tolimesniam nagrinėjimui perduotina Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad valstybės atstovas šioje byloje yra Kauno AVPK bei bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.
Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai išsprendė atstovavimo valstybei klausimą ir pažymėjo, kad tiek teritorinės policijos įstaigos, šiuo atveju Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – AVPK), tiek specializuotos policijos įstaigos yra savarankiški juridiniai asmenys, veikiantys pagal savo nuostatus ir dalyvaujantys teisminiuose procesuose ieškovais, atsakovais ir kt. Ieškovės netinkamai interpretavo policijos veiklos įstatymo 12 ir 13 straipsnius, kurie apibrėžia policijos generalinio komisaro ir policijos departamento veiklą ir funkcijas ir be pagrindo padarė išvadą, kad iš esmės dėl visų Lietuvos policijos pareigūnų padarytos žalos, kai ją turi atlyginti valstybė, jai atstovauja Policijos generalinio komisaro vadovaujamas Policijos departamentas, kurio buveinė yra Vilniuje. Apeliantas nurodo, kad iš ieškovių patikslinto ieškinio matyti, jog padarytą žalą ieškovės kildina iš Kauno AVPK pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų ir prašo padarytą žalą atlyginti vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Apeliantas pažymi, kad ieškovėms žala buvo padaryta dėl galimų neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, todėl Kauno AVPK ir yra teisėtas valstybės atstovas šioje byloje. Apeliantas mano, kad vadovaujantis ABTĮ 35 straipsniu, bylą yra teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Ieškovės nurodo, kad Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais. Minimas policijos veiklos principas lemia, kad valstybė, o ne vien atskiras teritorinis darinys, privalo užtikrinti visuotinį, vieningą šio principo taikymą visoje valstybėje. Ieškovės pažymi, kad atsakovas yra atsakingas dėl netinkamo savo funkcijų įgyvendinimo ir dėl kilusios žalos, nes Policijos veikslo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Policijos departamentas užtikrina jam priskirtų uždavinių įgyvendinimą. Ieškovės nesutinka su atsakovo teiginiu, kad byla teisminga Kauno apygardos administraciniams teismui. Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-3498-406/2014 jau yra kartą atsisakęs priimti šį ieškovių ieškinį. Teismas pažymėjo, kad Policijos departamentas prie LR VRM yra centrinis viešojo administravimo subjektas ir pareiškėjoms reiškiant reikalavimą atsakovui, kuris yra centrinis viešojo administravimo subjektas, byla priskirtina nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame (atskirajame) skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys dėl žalos, grindžiamas teisėsaugos institucijų padarytais veiksmais, reiškiamas valstybei, įvertinęs viešojo intereso buvimą, laiko būtinu peržengti atskirojo skundo ribas, todėl pasisako dėl bylos rūšinio teismingumo.
Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo, savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai. Žalos atlyginimo klausimus reguliuoja civilinės teisės normos ir pagal bendrąją taisyklę tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau, remiantis ABTĮ 15 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Sprendžiant ginčo teismingumo administraciniam teismui klausimą, svarbu nustatyti ne tik žalą padariusius subjektus, bet ir tai, ar atitinkami jų veiksmai ar neveikimas, dėl kurių kilo žala, buvo padaryti viešojo administravimo srityje.
Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis, kuria pirmos instancijos teismas remdamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu perdavė civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, motyvuojama tuo, kad ieškovės reikalauja joms atlyginti žalą dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, ir, teismo vertinimu, civilinė atsakomybė grindžiama CK 6.271 straipsnyje nurodytu pagrindu. Nors atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad buvo netinkamai parinktas atsakovės Lietuvos valstybės atstovas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas netinkamai vertino ieškinyje keliamus reikalavimus ir ieškinio motyvus, spręsdamas bylos teismingumo klausimą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamos priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turtinę ir neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį ieškovės grindė tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. Žaliakalnio PN policijos pareigūnams vykdant prevencinių priemonių planą Nr. 20-25-2IL-781 dėl prekybos taisyklių pažeidimo užkardinimo, pareigūnė E. K. savo veiksmais tiesiogiai sukėlė sveikatos sutrikdymus vienai iš ieškovių A. R., nesilaikė fizinės prievartos panaudojimo sąlygų, neužtikrino sulaikyto asmens teisių ir teisėtų interesų, negerbė jos orumo. Ieškovės nurodė, jog žalą jos patyrė dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų t. y. žala kildinama CK 6.272 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti nagrinėjamu atveju ieškovės joms padarytą žalą sieja su policijos pareigūnų veiksmais pradedant ir tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje atsakovo bei jo pareigūnų veiksmai, iš kurių ieškovės kildina joms padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nėra vertinami kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai viešojo administravimo srityje. Šie policijos pareigūnų veiksmai gali būti vertintini kaip procesinių prievartos priemonių taikymas, o žalos, susijusios su tokiais veiksmais, atlyginimo klausimas nepatenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir bylos dėl tokio žalos atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismui. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, netinkamai įvertino faktines šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino, jog šioje byloje kilęs ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl netinkamos šalies, jos atstovo pakeitimo priklauso išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apelianto prašymas nustatyti, kad valstybės atstovas šioje byloje yra Kauno AVPK, apeliacinės instancijos teisme nesvarstytinas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisako.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant CPK normas, išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis, kuria byla perduota Vilniaus apygardos administraciniams teismui naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį, kuria byla perduota Vilniaus apygardos administraciniams teismui panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.