Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-327-898/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
1-327-898/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Nukentėjusysis
D. M., R. M.
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-327-898/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00971-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; (S) 1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė,sekretoriaujant Editai Petrevičienei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,nukentėjusiesiems D. M., R. M.,gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui,kaltinamajam M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

1) 2006-06-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas devyniems mėnesiams;

2) 2006-08-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m., pritaikius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 ir 2 dalis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, apribojant elgesį 1 metams; 2007-01-05 Šiaulių miesto apylinkės teismui nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą pasiųstas atlikti paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę; 2007-06-04 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 7 mėn. 21 d. laisvės atėmimo bausmės; 2007-07-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 7 mėn. 21 d. laisvės atėmimo bausmės dalį; 2008-04-03 atliko bausmę,

3) 2006-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, skirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas;

4) 2008-10-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos) laisvės atėmimu 3 metams;

5) 2009-03-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimo 3 metams 9 mėn., 2009-06-12 Šiaulių apygardos teismo nutartimi apeliacinis skundas atmestas; 2012-03-19 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs;

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2012-06-10, apie 19.00 val., Šiauliuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – A. P. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 97“ 500 Lt vertės, „Nokia“ 250 Lt vertės ir „Samsung“ 150 Lt vertės, iš viso nukentėjusiajam A. P. priklausančio turto už 900 Lt.

Be to, M. K. 2012-08-14, apie 14.00 val., Šiauliuose, pėsčiųjų take, ties lopšeliu-darželiu „Voveraitė“, adresu Saulės takas 7, panaudodamas fizinį smurtą – spirdamas nukentėjusiajam D. M. į pilvą, pagrobė svetimą turtą – R. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI U8650“ 579 Lt vertės su jame buvusia „Tele2 Pildyk“ SIM kortele 20 Lt vertės bei atminties kortele 15 Lt, iš viso nukentėjusiajai R. M. priklausančio turto už 614 Lt.

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį

Liudytoja E. P. teisme parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, galėjo būti 2012-06-10, iš Ispanijos buvo parvažiavęs sūnus A. P.. Tuo metu sūnus buvo išėjęs pas draugus, kai pas ją atėjo anūkas M. K.. Jis atėjo vienas, kitų asmenų nebuvo. Ji nuėjo į virtuvę ruošti maisto, o kambaryje liko M. K.. Vėliau jis išėjo ir nebegrįžo. Ji nuėjo į kambarį ir pamatė, kad nebėra sūnaus trijų telefonų, kurių modelių nežino. Telefonai buvo padėti ant knygų sekcijoje. Viskas vyko jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau asmenų po M. K. pas ją nebuvo užėję. A. P. yra jos sūnus ir kaltinamojo dėdė, jis šiuo metu gyvena Ispanijoje. Sūnus tyrėjai buvo parašęs elektroninį laišką, kad jis nereikalauja žalos atlyginimo už telefonus. Telefonai sūnui nebuvo gražinti. Po to įvykio ji daugiau su anūku nebuvo susitikusi.

Kaltinamajam M. K. atsisakius teisme duoti parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino kaltinamojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. vasarą, tikslios dienos neprisimena, atėjo į svečius pas močiutę E. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Močiutė namie buvo viena, jis taip pat buvo atėjęs vienas. Nuėjęs į kambarį pamatė ant knygų lentynos du mobiliojo ryšio telefonus, dar vienas buvo ant televizoriaus staliuko. Vienas mobiliojo ryšio telefonas buvo „Nokia“, ir du „Samsung“. Žinojo, kad visi trys mobiliojo ryšio telefonai priklauso A. P., jo giminaičiui. Tuo metu, kai paėmė telefonus, močiutė buvo virtuvėje. Juos paėmęs įsidėjo į sportinio švarko kišenes. Pas močiutę buvo apie pusvalandį, paėmęs telefonus iškarto išėjo. Tą pačią dieną, vakare vieną telefoną „Nokia“ liečiamu ekranu, nunešė į lombardą, esantį Varpo gatvėje, o kitus du pardavė draugui D. A., už 150 Lt. Kad mobiliojo ryšio telefonai yra vogti draugas nežinojo. Visuose trijuose telefonuose buvo SIM kortelės (ispaniškos), jas išmetė S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje prie garažų esančiuose laukuose. Lombarde už telefoną gavo 80 Lt. (39-40 b. l.). Papildomos apklausos metu kaltinamasis M. K. patikslino duotus parodymus ir paaiškino, kad vieną giminaičio A. P. mobiliojo ryšio telefoną („Nokia“ liečiamu ekranu, pilkos-baltos spalvos korpusu), pasiliko sau ir juo naudojosi nuo 2012-06-10 iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, kuomet buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl autmobilio vagystės, telefonas iš jo buvo paimtas areštinėje ir nebegrąžintas. Kitą telefoną vagystės dieną nunešė į lombardą, esantį Varpo gatvėje ir jį pardavė savo vardu už 40 Lt. Telefoną „Samsung“ pardavė D. A. už 150 Lt. (43-44 b. l.).

Pagarsinus parodymus posėdžio metu kaltinamasis M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus ir paaiškino, kad jis susimaišė kokie tai buvo telefonai, nes jis per dieną turėdavo po dešimt telefonų. Buvo išgėręs, jei būtų buvęs blaivus, tai dėdės telefonų nebūtų vogęs, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Gailisi dėl to ką padarė ir atsiprašo nukentėjusiojo.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. P. gyvena Ispanijoje, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceęso kodekso 276 straipsnio 4 daliesnuostatomis kitiems įrodymams patikrinti pagarsino nukentėjusiojo A. P. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad 2012-06-10, apie 19.30 val., paskambino mama E. P. ir pasakė, kad pas ją į namus buvo užėjęs jo sūnėnas M. K., kuriam išėjus ji pastebėjo, kad nebėra jo trijų mobiliojo ryšio telefonų. Tada jis, grįžęs į namus apžiūrėjo kambarį ir pastebėjo, kad nebėra 3 telefonų: „Nokia 97“ už 500 Lt, „Nokia“ už 250 Lt, ir „Samsung“ už 150 Lt. Viso padaryta turtinė žala 900 Lt (11-12 b. 1.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, liudytojos teisme duotų parodymų, teisme pagarsintų kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai:

2012-06-10 A. P. protokolas-pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2012-06-10, laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.30 val., jo sūnėnas M. K. užėjęs pas jo mamą, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir pareiškėjas, pagrobė jam priklausančius mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 97, „Nokia“ ir „Samsung“. Jam padaryta 900 Lt turtinė žala (6 b. l.);

2012-06-10 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta adresu (duomenys neskelbtini) E. P. butas, iš kur kaltinamasis M. K. pagrobė telefonus (8-10 b. 1.);

Lombardo „Adverto“ sutartyje užfiksuota, jog M. K. 2012-06-10 pateikė į lombardą telefoną „Nokia 5230“ (49-50 b. 1.).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo M. K. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2012-06-10, apie 19.00 val., Šiauliuose, iš buto esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – A. P. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus, tuo nukentėjusiajam padarydamas 900 Lt turtinę žalą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, detalizavo telefonų pagrobimo ir realizavimo aplinkybes, kurias posėdžio metu patvirtino liudytoja E. P., ir šios aplinkybės sutampa su posėdžio metu pagarsintais nukentėjusiojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – įvykio vietos, daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose esančiais duomenimis.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo M. K. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė nukentėjusiojo A. P. turtą, kurio vertė 900 Lt, t. y. didesnė nei 3 MGL (390 Lt).

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį

Nukentėjusioji R. M. teisme parodė, kad 2012-08-14, apie 14.30 val., jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad iš jos sūnaus yra atimtas telefonas. Tai buvo telefonas „Huawei U8650“, kuris yra jos nuosavybė ir, kurį ji buvo davusi savo sūnui D. M. naudotis. Telefono vertė 579 Lt, dar buvo atminties kortelė – 15 Lt ir SIM kortelė 20 Lt. Po įvykio kalbėjo su sūnumi, kuris papasakojo visas įvykio aplinkybes. Pasakojo, kad sūnus ėjo link namų, o kaltinamasis ėjo su draugu. Tas draugas užkalbino sūnų, paprašė surinkti taksi telefono numerį. Sūnui pradėjus rinkti telefono numerį, griebė telefoną iš rankų, telefonas nukrito ant žemės. Kai sūnus pasilenkė pasiimti telefono, kaltinamasis jam spyrė į pilvą. Kaltinamasis pasiėmė telefoną. Sūnus paprašė jo grąžinti SIM kortelę, kaltinamasis jam nusviedė tą kortelę. Vėliau sūnus, bevažinėdamas su policiją pametė tą SIM kortelę. Tos kortelės vertė 20 Lt. Atminties kortelė buvo telefone. Po įvykio sūnaus klausė apie sužalojimą, jis buvo sutrikęs. Telefoną vėliau grąžino.

Nukentėjusysis D. M. teisme parodė, kad tikslios įvykio datos nepamena, bet galėjo būti 2012-08-14, apie 14.00 val. vienas ėjo namo. Kaltinamasis, kurį jis atpažino ikiteisminio tyrimo metu, jo prašė paskambinti ir iškviesti taksi. Ar to prašė kaltinamasis, ar jo draugas, dabar nepamena. Kai jo paprašė paskambinti, jis savo telefoną laikė rankoje. Tada kaltinamasis jam iš rankų išplėšė telefoną, kuris nukrito ant žemės, viskas išsibarstė dalimis vėliau jie abu pabėgo. Kai telefonas nukrito ant žemės, jis pasilenkė jo pasiimti, tuomet kaltinamasis jam spyrė ir pataikė į pilvą. Jam skaudėjo. Jis išsigando tokių kaltinamojo veiksmų. Kaltinamasis viską susirinko ir bėgo. Jis prašė grąžinti telefoną bei SIM kortelę, kaltinamasis ją numetė ant žemės. Jis ją pasiėmė, bet vėliau kažkur pats pametė. Kortelės vertė 20 Lt. Tas antras asmuo, kuris stovėjo šalia kaltinamojo, jo atžvilgiu jokių veiksmų nedarė. Materialinių pretenzijų kaltinamajam neturi. Kaltinamasis jo neatsiprašė.

Kaltinamajam M. K. atsisakius teisme duoti parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino kaltinamojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2012-08-14, apie 10.00 val., kartu su savo pažįstamu Andriumi atvažiavo į Šiaulius, su tikslu pasivaikščioti po parduotuves. Beeinant pėsčiųjų taku, tarp esančių vaikų darželių, pamatė nepažįstamą berniuką apie 14 metų amžiaus, kuris rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną ir su kažkuo kalbėjosi. Jis sugalvojo pavogti iš D. M. telefoną „Huawei U8650“. Iš pradžių prašė, kad berniukas duotų savo telefoną tam, kad išsikviesti taksi, tačiau berniukui nesutikus, jis greitai paėmė iš berniuko telefoną, kurį jis turėjo rankoje. Be to, įspyrė berniukui į pilvą, kai nepavyko išplėšti telefoną iš rankų. Su juo buvęs pažįstamas Andrius nieko nedarė. Jis pats sugalvojo įvykdyti nusikaltimą. Šiuo telefonu jis pasinaudojo tik apie porą valandų laiko. Tą pačią dieną jį nunešė į lombardą, dirbantį visą parą ir esantį prie Šiaulių miesto centrinio turgaus. Kadangi nenorėjo būti susektas dėl įvykdytos vagystės, tai paprašė nepažįstamos moters, kad ji savo vardu užstatytų telefoną (125-126, 133-134 b. l.).

Kaltinamasis M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus ir paaiškino, kad buvo išgėręs, jei būtų buvęs blaivus D. M. telefono nebūtų vogęs, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Gailisi dėl to ką padarė ir atsiprašo nukentėjusiųjų.

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiųjų teisme duotų parodymų, teisme pagarsintų kaltinamojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai:

Šalies argumentai

2012-08-14 R. M. protokole-pareiškime, kuriame ji nurodė, kad 2012-08-14, apie 14.30 val., sužinojo, jog iš jos nepilnamečio sūnaus D. M., gim. 1996-07-26, Šiauliuose, prie darželio „Gintarėlis“ kiemo įėjimo, du nepažįstami, apie 30 metų vyrai, atvirai pagrobė iš rankų mobiliojo ryšio telefoną „Huawei U8650“, IMEI (duomenys neskelbtini), su Tele 2 Pildyk SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Viso jai padaryta 520 Lt turtinė žala. Įvykio metu sūnus D. M. fiziškai nenukentėjo, jo sveikatai žala nepadaryta, po įvykio į medikus nesikreipė (61 b. l.);

2012-08-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta adresu Saulės takas 7, Šiauliai (63-65 b. 1.);

nukentėjusiojo D. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota vieta adresu Saulės takas 7, Šiauliai, kur iš jo buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas (76-79 b. 1.);

asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog D. M. atpažino iš nuotraukų M. K., kaip asmenį, kuris 2012-08-14, apie 14 val., iš rankų atėmė jo mobilųjį telefoną (71-73 b. 1.);

iš lombardo „Adverto“ pateiktos sutarties matyti, jog I. Jurienė 2012-08-14 lombarde pardavė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei U8650“ (129 b. 1.);

daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefonas „HUAWEI U8650“ , kurio IMEI numeris sutampa su nukentėjusiosios R. M. pagrobtojo telefono IMEI numeriu (111-113 b. 1.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo M. K. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jis 2012-08-14, apie 14.00 val., panaudodamas fizinį smurtą – spirdamas nukentėjusiajam D. M. į pilvą, pagrobė svetimą R. M. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI U8650“, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, paaiškino, kad telefoną sugalvojo pagrobti jis, kad atėmė iš nukentėjusiojo rankų telefoną, o vėliau spyrė nukentėjusiajam, norėdamas, kad nukentėjusysis nepasiimtų telefono. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklaustų nukentėjusiųjų D. M. ir R. M. parodymai, bei teismo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose esantys duomenys.

M. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, kadangi jis panaudodamas fizinį smurtą – spirdamas nukentėjusiajam D. M. į pilvą, pagrobė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, kuris priklauso nukentėjusiajai R. M., todėl kaltinamojo veiksmai, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir kilusias pasekmes, kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis suvokė, jog naudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiojo turtą, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad abi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę M. K. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, t. y. į tai, kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, kaltininko kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę – teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs (136-153 b. l.), nedirbantis (163 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (162 b. l.), administracine tvarka baustas, turintis galiojančių nuobaudų (159-161 b. l.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į tai, kad M. K., būdamas teistas už nusikaltimus nuosavybei laisvės atėmimo bausme, realiai atlikęs paskirtą bausmę ir praėjus trumpam laikui – kiek daugiau nei 2 mėnesiams po bausmės atlikimo, vėl padarė analogiško pobūdžio nusikaltimus, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam M. K. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefonas „Huawei U8650“, IMEI (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis nukentėjusiajai R. M. (114-116 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas nerobotai savininkės nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 2 (dviejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. vasario 7 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „Huawei U8650“, IMEI (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nerobotai savininkės R. M. nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Kolyčienė