Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-835-111/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-14
Bylos Nr.
1-835-111/2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00046-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Ivanauskas
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
O. M., E. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-835-111/2011Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00046-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas,sekretoriaujant Vaidai Vaisietaitei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamajam V. V.,gynėjui adv. Vladislav Latušinskij,nukentėjusiesiems O. M., E. M.,specialistui Vytautui Šakėnui,vertėjai Erikai Vencevičienei,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka už KET nebaustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis B. V., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2011-01-13 apie 09.22 val., Vilniuje, nelygiareikšmių Žalgirio – Rudnios gatvės kelių sankryžoje vairuodamas automobilį VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, o būtent vairuodamas automobilį išvažiuodamas iš šalutinio kelio, t. y. Rudnios gatvės į pagrindinį kelią, t. y. Žalgirio gatvę, ir sukdamas į dešinę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido bei sudarė kliūtį tiesiai Žalgirio gatve antra eismo juosta važiavusiam automobiliui ŠKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. J., dėl ko minėto automobilio vairuotojas staigiai stabdant išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančių automobiliu RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. M.. Įvykus eismo įvykiui nukentėjo automobilio RENAULT LAGUNA keleivė O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir vairuotojas E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais B. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. V. pripažino savo kaltę iš dalies ir parodė, kad važiavo Rudnios gatve link Žalgirio gatvės, įsitikino, kad nebuvo automobilių. Pats šios avarijos jis nematė, tik po trijų mėnesių sužinojo, kad jį kaltina dėl šio eismo įvykio. Kai išsukinėjo, jokių automobilių nebuvo. Buvo mikroautobusas, kuris suko į dešinę pusę, bet jis jam netrukdė, todėl ir išvažiavo, avarijos nematė. Nematė, kad už mikroautobuso būtų važiavę automobiliai, matė tik mikroautobusą, kuris važiavo Žalgirio gatve pirma eismo juosta ir suko į dešinę. Antroje eismo juostoje automobilių nematė. Nežino, ar išsukant buvo koks triukšmas, taip pat negali pasakyti, ar girdėjo susidūrimo garsą. Jis važiavo ne vienas, o su moterim J. Š., kuri taip pat nematė avarijos. Policijoje jis pasakė, kad su juo važiavo moteris, tačiau neparašė, kad važiavo ne vienas. Papildomai paaiškino, kad apklausos protokolą skaitė, tačiau ten neparašyta, kad važiavo ne vienas. Jo niekas apie tai nepaklausė. Iš pradžių jis paminėjo, kad važiavo ne vienas. Nurodė, kad jo kaltė yra ta, kad atsidūrė šioje vietoje, tačiau jam kliūčių nebuvo, todėl važiavo. Papildomai, peržiūrėjus vaizdo įrašą, nurodė, kad išvažiuodamas iš kiemo pirmiausiai įsuko į pirmą eismo juostą, o paskui gana greitai pasuko į antrą eismo juostą, nes jam greitai būrų reikėję sukti. Kaltas dėl to, kad iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 101-102), juos pripažino.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas B. V., dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2011-01-13 apie 09 val. 15 min. vairavo automobilį VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam. Važiavo Rudnios gatve link Žalgirio gatvės, kelias buvo šalutinis, pagrindiniu keliu važiavo transporto priemonės. Prieš išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, buvo pilnai sustojęs ir stovėjo apie 1 min. Stovėjo taip, kad Žalgirio gatve važiuojantys automobiliai neužkabintų jo vairuojamo automobilio priekinės dalies. Prieš išvažiuojant į Žalgirio gatvę ir sukant į dešinę pusę pažiūrėjo, kad jam iš kairės pusės arti važiuojančių automobilių nėra. Gal toli ir buvo automobiliai, bet arti jų nebuvo. Įsitikinęs, kad jam yra saugu atlikti posūkio manevrą, pradėjo išvažinėti iš šalutinio kelio ir sukti į dešinę į Žalgirio gatvę važiavimui link Kalvarijų gatvės, prieš išvažiuojant iš šalutinio kelio priekyje važiuojančių automobilių nebuvo. Jis pradėjo išvažinėti į Žalgirio gatvę ir sukti į dešinę, tuo metu Žalgirio gatve pirma eismo juosta važiavo mikroautobusas, kuris irgi atlikinėjo posūkio manevrą į dešinę, t.y. suko į Rudnios gatvę. Minėtas automobilis užstojo jam matomumą, dėl to jis nepastebėjo Žalgirio gatve nuo Geležinio Vilko gatvės link Kalvarijų gatvės antra eismo juosta važiuojančio automobilio, kuriam sudarė kliūtį. Pravažiavus nuo šalutinio kelio apie 20-30 m išgirdo duslų garsą. Jis neatkreipė dėmesio, kas ten atsitiko, į veidrodėlius nežiūrėjo, nuvažiavo toliau. Jis tik pagalvojo, kad greičiausiai įvyko eismo įvykis, bet atgal atsigręžęs nebuvo. Kontakto su jo automobiliu nebuvo. Savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b.l. 101-102).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. M. parodė, kad su E. M. išvažiavo iš parduotuvės „Maxima“, pasuko į dešinę, į Žalgirio gatvę. Automobilį vairavo vyras (E. M.), o ji sėdėjo šalia, keleivio pusėje. Važiavo lėtai, neskubėjo, nes jai į darbą reikėjo tik antrai pamainai, todėl turėjo pakankamai laiko. Jiems pasukus į Žalgirio gatvę, kelias buvo laisvas. Oras nebuvo labai geras, tačiau jiems išėjus iš parduotuvės švietė saulė, kelias buvo šlapias, bet švietė saulė. Toje vietoje, kur laukė greitosios pagalbos automobilio, pamatė, kad yra vaizdo kameros. Tas vaikinas į juos važiavo labai greitai, dideliu greičiu, nuo smūgio ji nukrito, buvo šoko būsenoje. Jai buvo labai baisu, nes matė, kaip automobilis artėjo prie jų ir jie neturėjo kur dėtis. Prieš juos niekas nevažiavo, niekas jų nelenkė. Viskas įvyko labai staigiai. Žmogus „skrido“, ji įsidėmėjo, kad važiavo baltas automobilis, o vėliau buvo smūgis. Tas automobilis atsitrenkė į vyro pusę, sprogo padanga. Paskui važiavo apsaugos ar policijos automobilis, kurio vairuotojas iškvietė greitąją pagalbą, padėjo jai išlipti. Papildomai paaiškino, kad negali tiksliai pasakyti, kuria kelio juosta jie važiavo. Taip pat negali pasakyti, ar priešpriešinėje eismo juostoje buvo automobilių. Nematė išvažiuojančių automobilių iš šalutinio kelio. Tiksliai negali pasakyti, kokiu atstumu pamatė atlekiantį automobilį, kuris į juos atsitrenkė, maždaug 10-15 metrų atstumu. Mano, kad pirmoje eismo juostoje daugiau automobilių nebuvo. Kai automobilis atsitrenkė į jų automobilį, jai lūžo koja, dėl ko ji iki šiol gydosi, yra įskaitoje. Greitoji pagalba ją išvežė į ligoninę, ten ji pagulėjo parą, o po to ją išleido namo. Nematė, kas įvyko iki jų susidūrimo.

Dėl civilinio ieškinio nukentėjusioji O. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad

po autoįvykio ji nukentėjo, buvo sudėtinga trauma, iki šiol gydosi, tęsiamas nedarbingumo lapelis. Už pusę metų Sodra jai sumokėjo 1800, o gydymui išleido 3000 litų. Tiek laiko ji jau nedirba ir mano, kad neteks darbo, nežino, kiek tęsis gydymas, iki šiuo yra nedarbinga. Prašo priteisti 728 litus iš B. V. turtinei žalai ir 12000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Papildomai paaiškino, kad kreipėsi į draudimo bendrovę „PZU Lietuva“, buvo duotas raštiškas atsakymas, kad reikia laukti sprendimo. Mano, kad žalą turi atlyginti draudimas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. M. parodė, kad 2011-01-13 apie 09 val. 15 min. važiavo automobilyje Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Važiavo Žalgirio gatve nuo Kalvarijų gatvės link Geležinio Vilko gatvės, antra eismo juosta. Staiga pastebėjo, kaip link jų į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo automobilis, su kuriuo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo (b.l. 53-54).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 245/11(01) matyti, kad O. M. padaryta: poodinės kraujosruvos krūtinės ir pilvo priekiniame paviršiuje, kairėje blauzdoje, dešinės kojos šonkikaulio lūžis, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, minėto eismo įvykio metu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 d. (b.l. 55-56).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. M. parodė, kad apie 9.00 val. važiavo Žalgirio gatve, antra eismo juosta, kadangi pirma eismo juosta buvo nelabai gerai išvalyta. Iš ryto snigo, todėl kelias buvo šlapias, tačiau asfaltas buvo švarus, buvo nelabai slidu. Eismas nebuvo intensyvus, kelias buvo laisvas. Važiavo savo eismo juosta, žiūrėjo į priekį ir neatkreipė dėmesio į priešpriešinę eismo juostą, todėl nematė, ar ja kas nors važiavo, nematė automobilio iš šalutinio kelio. Jam ramiai važiuojant staiga į priekį atsitrenkė automobilis. Jeigu tas automobilis būtų važiavęs lėčiau, galbūt būtų išvengęs susidūrimo pavažiavęs į dešinę, tačiau jis labai greitai į juos atsitrenkė. Neatmeta galimybės, kad automobilis, kuris į juos atsitrenkė, galėjo važiuoti pirma eismo juosta, tačiau to tiksliai jis nežino, taip gali spręsti tik iš vaizdo įrašo, nes to automobilio jis nematė. Pamatęs automobilį, jis išjungė bėgius ir bandė stabdyti. Nežino, ar stabdė priešais atvažiuojantis automobilis. Saugos diržas jam užspaudė krūtinę, buvo sunku kvėpuoti. Nežino, ar prarado sąmonę, tačiau negalėjo normaliai kvėpuoti, skaudėjo kaklą, negalėjo pasukti galvos. Po avarijos išlipo iš automobilio. Atvažiavo policija, paprašė pateikti draudimo dokumentus, tačiau jų paimti negalėjo, nes labai skaudėjo kaklą, todėl paprašė, kad pareigūnai patys pasiimtų dokumentus. Po to atvyko greitoji pagalba ir išvežė jį į ligoninę.

Dėl civilinio ieškinio teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad po avarijos neteko sveikatos, apie porą mėnesių negalėjo pasukti galvos, skaudėjo kaklą, gydėsi apie 3 mėnesius. Iki autoįvykio jo automobilis buvo tvarkingas, neseniai buvo atlikęs techninę apžiūrą. Po šio įvykio buvo priverstas skolintis pinigus ir pirkti kitą automobilį, kadangi per avariją žmonai sužalojo koją, reikėjo ją vežioti į polikliniką, prašė, kad draugai pavežtų. Draudimas iki šiol nieko neatlygino. Sumą, kurią prašo priteisti, yra nurodęs civiliniame ieškinyje – 5000 Lt neturtinės žalos, turtinę žalą, kurią sudaro: 7500 Lt, už kuriuos pirko naują automobilį, 500 Lt pervežimas, 100 Lt už sugadinto automobilio transportavimą. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Papildomai paaiškino, kad nedarbingumo jam neišdavė, nes jis registruotas darbo biržoje, buvo tik išduota gegužės 4 d. pažyma. Eismo įvykio dieną jo automobilio vertė buvo 4500 litų. Kitą automobilį jis nusipirko už 7500 litų. Sugadintas automobilis liko jam, jis jį išrinko ir pridavė į metalo laužą, kur gavo 142 litus. Dokumentus, įrodančius, kiek gavo už metalo laužą, turi namuose. Nori, kad iš draudimo bendrovės būtų priteista 7000 Lt, t.y. tiek, kiek kainavo automobilis. Mano, kad neturtinę žalą turėtų sumokėti kaltininkas B. V., o jeigu galima – draudimas ir B. V. per pusę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad 2011-01-13, apie 9 val. 20 min. vairavo jam priklausantį automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo kartu su žmona O. M., kuri sėdėjo šalia jo keleivio vietoje. Važiavo prisisegę saugos diržais apie 50 km/h greičiu Žalgirio gatve antra eismo juosta nuo Kalvarijų gatvės link G. Vilko gatvės. Važiuojant, staiga savo eismo juostoje pastebėjo automobilį ir įvyko susidūrimas. Iš kur jo eismo juostoje atsirado automobilis nurodyti negali. Ar suspėjo paspausti stabdžio pedalą, nurodyti negali, prisimena tik tai, kad suspėjo pasukti vairą dešiniau. Susidūrimas įvyko jam skirtoje eismo juostoje. Minėtas automobilis atsitrenkė į jo automobilio priekinę pusę. Smūgio metu nukentėjo, buvo pristatytas į VGPU ligoninę. Eismo įvykio metu buvo dienos metas, šlapia kelio danga. Automobilis iki eismo įvykio buvo techniškai tvarkingas, stabdžio ir vairo mechanizmas veikė (b.l. 65-66).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 358/11(01) matyti, kad E. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 67).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 246/11(01) matyti, kad E. M. padaryta: kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje ir rankose, sprando raiščių ir raumenų patempimas, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, minėto eismo įvykio metu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 68-69).

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. J. parodė, kad sausio 13 d. apie 9 val. 30 min. važiavo Žalgirio gatve, pagrindiniu keliu, antra eismo juosta. Staiga iš dešinės, iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis VW Bora, mėlynos spalvos, ir įvažiavo į jo eismo juostą. Jis pradėjo stabdyti ir jį nunešė į priešingą eismo juostą. Važiavo apie 40-50 km/h greičiu. Į spidometrą nežiūrėjo, tačiau visuomet važiuoja tvarkingai. Buvo žiema, slidu. Neprisimena, ar asfaltas buvo švarus, ar padengtas sniegu. Pirmoje eismo juostoje buvo lengvasis automobilis, šviesus, tikslios spalvos neprisimena. Taip pat neprisimena, kokiu atstumu važiavo nuo automobilio, kuris važiavo pirmoje eismo juostoje. Automobilį VW Bora pamatė tik tuomet, kai jis išvažinėjo, maždaug 20 metrų atstumu. Jo manymu, automobilis tuo metu buvo pirmoje eismo juostoje. Jam nebuvo jokių kliūčių, kad pamatytų VW Bora išvažiuojant į pirmą eismo juostą. Anksčiau VW Bora automobilio nepamatė, nes jis ne važiavo, o stovėjo. VW Bora stovėjo, pradėjo judėti, o jis pradėjo staigiai stabdyti. Stabdymo metu vairo nesuko nei į kairę, nei į dešinę. Nežino, kodėl jo automobilis išslydo į priešingos krypties eismo juostą. Kelias buvo tiesus, jo pusė buvo gerai matoma. Negali pasakyti, koks buvo matomumas, nes tuo keliu jau seniai važiavo. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, su žieminėmis padangomis, jis yra 2008 metų, 2008 metais it buvo atlikta techninė apžiūra. Visos padangos buvo vienodos ir priekyje, ir gale, visų padangų protektoriai taip pat buvo vienodi, problemų su automobilio stabdymu nebuvo. Neprisimena, ar matė, kaip VW Bora automobilis pajudėjo, nes jis žiūrėjo tik į priekį. Jis nebūtų stabdęs, jeigu VW Bora automobilis nebūtų išvažiavęs. Nežino, kokiu atstumu pamatė, kad išvažiuoja automobilis VW Bora. VW Bora iš karto iššoko į jo eismo juostą, jis išvažiavo iš šalutinio kelio, iš dešinės pusės, ir iš karto įvažiavo į antrą eismo juostą. Jis neišvažiavo į priešingą eismo juostą, automobilis pats išslydo į priešingą eismo juostą, tai galėjo būti dėl slidžios kelio dangos.Maždaug 5-10 metrų atstumu pamatė automobilį VW Bora savo eismo juostoje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad 2011-01-13 apie 09.15 val. darbo metu vairavo automobilį ŠKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal nuomos sutartį priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas Žalgirio gatve nuo G. Vilko gatvės link Kalvarijų gatvės, važiavo antra eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Tuo metu pirma eismo juosta važiavo kiti automobiliai. Priartėjus prie sankryžos su šalutiniu keliu pastebėjo, kad stovi automobilis. Priartėjus prie sankryžos (atstumas iki jos buvo mažas) staiga pastebėjo, kad iš minėtos sankryžos išvažiuoja automobilis, kuris suka į Žalgirio gatvę į dešinę važiavimui link Kalvarijų gatvės. Minėtas automobilis, kurio nei markės, nei modelio, nei valstybinio numerio nurodyti negali (mėlynos spalvos), staiga išvažiavo iš šalutinio kelio ir iš karto įvažiavo į jo eismo juostą, t.y. Žalgirio gatvės 2-ąją eismo juostą. Tuo metu atstumas nuo jo iki to automobilio buvo mažas. Apie 10 m, automobilis jam užkirto kelią, o jis, vengdamas susidūrimo, pradėjo intensyviai stabdyti. Stabdymo metu jo vairuojamas automobilis tapo nevaldomas ir slysdamas stabdymo režime išslydo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Į pirmą eismo juostą pasitraukti negalėjo, nes ten važiavo kiti automobiliai. Eismo įvykio metu nežymiai snigo, kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia bei slidi, nes kelio važiuojamojoje dalyje buvo suvažinėtas šlapias sniegas. Susidūrimas su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, žiūrint pagal jo judėjimo kryptį. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad iš šalutinio kelio išvažiuojantis automobilis jam užkirto kelią bei sudarė kliūtį. Minėtą kliūtį sudaręs automobilis eismo įvykio vietoje nepasiliko, nuvažiavo toliau, Jis eismo įvykio metu nukentėjo, buvo pristatytas į VGPU ligoninę. Automobilį vairavo blaivus (b.l. 32-33).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. T-A 357/11(01) matyti, kad E. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 34).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 443/11(01) matyti, kad E. J. apžiūros metu išorinių sužalojimų žymių nėra. Jų nekonstatuota ir pateiktuose medicininiuose dokumentuose. VU greitosios pagalbos ligoninėje nustatytas juosmens srities sumušimas bei Karoliniškių poliklinikoje nustatyti dešinės pusės V-VI-o šonkaulių lūžiai sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė paremta tik subjektyviais skausminiais nusiskundimais, bet nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais, radiologiniais tyrimais. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mąsto (b.l. 35-37).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje 2011-04-04 Nr. 11-188(11) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Automobilio VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. V. iš šalutinės Rudnios gatvės pradėjo važiuoti į pagrindinę Žalgirio gatvę, kada jam iš kairės važiavęs automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. J., nuo važiuojamųjų dalių sankirtos buvo apie 42 m atstumu. Kada automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo automobilio VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apie 19,6 m atstumui (žr. 10 pav.), šis automobilis pradėjo užtverinėti pastarojo automobilio eismo juostą. Susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. J. nesuvaldė automobilio, dėl ko automobilis išslydo į Žalgirio gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę, kur judėdamas apie 40 km/h greičiu susidūrė su priešpriešiais apie 45 km/h greičiu judėjusiu automobiliu Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. M. Susidūrimo metu automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atmušė automobilį Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kiek atgal ir automobiliai sustojo padėtyse, kuriose jie buvo užfiksuoti po eismo įvykio. Automobilių Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo metu automobilis VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo apie 31 km/h greičiu. Automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobiliu Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė judėdamas 45 km/h greičiu. Nesant eismo įvykio vietoje užfiksuotiems automobilių stabdymo pėdsakams, nustatyti, kokiais greičiais prieš eismo įvykį važiavo vairuotojai E. M. ir E. J. negalima. Automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobiliu Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė judėdamas apie 40 km/h greičiu. Automobilio Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. J. važiuodamas jo nurodomu 50 km/h greičiu savalaikiai,-kada iš šalutinės gatvės pajudėjo automobilis VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ma-indamas greitį turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. V. išvažiuodamas iš šalutinės Rudnios gatvės į pagrindinę Žalgirio gatvę, nedavė kelio pagrindine gatve važiavusiam automobiliui Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. J.. Eismo saugumo grėsmė kilo tuomet, kada šalutinėje Rudnios gatvėje stovėjusio automobilio VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. V. pradėjo važiuoti į pagrindinę Žalgirio gatvę. Automobilio VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. V. susidariusioje kelio eismo situacijoje prieš įvažiuodamas į pagrindinę gatvę, privalėjo duoti kelią pagrindine gatve važiavusiam automobiliui Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. J. Automobilio Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. J., iš šalutinės gatvės pajudėjus automobiliui VW Bora, t.y. iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo mažinti judėjimo greitį (b.l. 83-93).

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Vytautas Šakėnas paaiškino, kad jo nuomone, vairuotojas instinktyviai suktelėjo vairą į kairę pusę, kada pamatė, kad jo kelio juostoje atsirado kliūtis. Esant techniškai tvarkingam automobiliui, išvažiavimas į priešingą eismo juostą neįmanomas. Esant netvarkingam automobiliui dėl efektyvaus stabdymo automobilis gali keisti stabdymo kryptį. Kai susidaro avarinė situacija, reikia vertinti ir vairuotojo fiziologinius veiksmus, kaip jis sugeba pavojingoje situacijoje atlikti atitinkamus automobilio valdymo veiksmus. Kuomet automobilis VW Bora pradėjo įvažinėti į Žalgirio gatvę, automobilio Škoda Fabia vairuotojas ir be efektyvaus stabdymo turėjo galimybę sulėtinti greitį, o kada pradėjo jam užtverinėti jo judėjo juostą, jam iškilo šalutinio eismo grėsmė. Nustatyta, kad kada automobilis VW Bora išvažinėjo iš šalutinio kelio, Škoda Fabia vairuotojas savalaikiai, efektyviai stabdydamas turėjo galimybę išvengti susidūrimo esant minimaliems atstumams, laikant, kad automobilis „Škoda Fabia“ važiavo ne didesniu kaip 50 km/h greičiu ir kad savalaikiai pradėta stabdyti automobilį. Kada pradėjo užtverinėti antrą eismo juostą, kurioje važiavo automobilis „Škoda Fabia“, savalaikiai efektyviai stabdydamas ir važiuodamas 50 km/h greičiu automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas galėjo sustoti. Susidūrimo momentu savaime tikėtina, kad abiejų automobilių vairuotojai stabdė, tačiau nebuvo galimybės užfiksuoti, kokį atstumą stabdė iki smūgio, todėl negalima paskaičiuoti, kokiu greičiu važiavo prieš eismo įvykį. Techniniu požiūriu tokiose situacijoje išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą yra nepriimtinas, nes priešpriešino susidūrimo pasekmės yra žymiai didesnės negu atsitrenkimo į susidariusią kliūtį - ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Negali pasakyti, ar kito vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Jeigu stabdymo momentu automobilis nebūtų pakeitęs važiavimo kryties, tai susidūrimo ir nebūtų. Vaizdo įraše matosi, kad kelias nebuvo visiškai švarus, per vidurį kelio buvo balta sniego juosta. Mano, kad visas kelias buvo šlapias, o kitur buvo dar ir sniegas. Galbūt vieni ratai buvo ant šlapio asfalto, o kiti ant šlapio sniego. Teoriškai tai įmanoma, nes sukibimo danga ant šlapio asfalto ir sniego yra skirtinga.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad B. V., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2011-01-13, apie 09.22 val., Vilniuje, nelygiareikšmių Žalgirio – Rudnios gatvės kelių sankryžoje vairuodamas automobilį VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, o būtent vairuodamas automobilį išvažiuodamas iš šalutinio kelio, t. y. Rudnios gatvės į pagrindinį kelią, t. y. Žalgirio gatvę, ir sukdamas į dešinę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido bei sudarė kliūtį tiesiai Žalgirio gatve antra eismo juosta važiavusiam automobiliui ŠKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. J., dėl ko minėto automobilio vairuotojas staigiai stabdant išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančių automobiliu RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. M.. Įvykus eismo įvykiui nukentėjo automobilio RENAULT LAGUNA keleivė O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir vairuotojas E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

B. V. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281str. 1 d., įrodo Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje 2011-04-04 Nr. 11-188(11) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilio VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. V. iš šalutinės Rudnios gatvės pradėjo važiuoti į pagrindinę Žalgirio gatvę, kada jam iš kairės važiavęs automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. J., nuo važiuojamųjų dalių sankirtos buvo apie 42 m atstumu. Kada automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo automobilio VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apie 19,6 m atstumu, šis automobilis pradėjo užtverinėti pastarojo automobilio eismo juostą. Susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. J. nesuvaldė automobilio, dėl ko automobilis išslydo į Žalgirio gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę, kur judėdamas apie 40 km/h greičiu susidūrė su priešpriešiais apie 45 km/h greičiu judėjusiu automobiliu Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. M. Susidūrimo metu automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atmušė automobilį Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kiek atgal ir automobiliai sustojo padėtyse, kuriose jie buvo užfiksuoti po eismo įvykio. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. V. išvažiuodamas iš šalutinės Rudnios gatvės į pagrindinę Žalgirio gatvę, nedavė kelio pagrindine gatve važiavusiam automobiliui Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. J.. Eismo saugumo grėsmė kilo tuomet, kada šalutinėje Rudnios gatvėje stovėjusio automobilio VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. V. pradėjo važiuoti į pagrindinę Žalgirio gatvę. Automobilio VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. V. susidariusioje kelio eismo situacijoje prieš įvažiuodamas į pagrindinę gatvę, privalėjo duoti kelią pagrindine gatve važiavusiam automobiliui Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. J. Šią išvadą specialistas Vytautas Šakėnas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, specialistas papildomai nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog kelias nebuvo visiškai švarus, kelio viduryje buvo balta sniego juosta, todėl A. J. vairuojamas Škoda Fabia automobilis, esant skirtingai sukibimo dangai, galėjo stabdydamas išslysti į priešingą eismo juostą. B. V. kaltę taip pat patvirtina 2011-01-13 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, kuriuose nustatyta transporto priemonių techninė būklė. Be šių įrodymų, B. V. kaltė grindžiama ir paties kaltinamojo B. V. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažinęs savo kaltę, B. V. teisiamajame posėdyje savo poziciją pakeitė ir kaltę pripažino tik iš dalies, t.y. nurodė, jog jis yra kaltas dėl to, kad iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį, tačiau autoįvykis įvyko ne dėl jo kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu B. V. teigė, jog Žalgirio gatve pirma eismo juosta važiavęs mikroautobusas, kuris irgi atlikinėjo posūkio manevrą, užstojo jam matomumą, dėl to jis nepastebėjo Žalgirio gatve nuo Geležinio Vilko gatvės link Kalvarijų gatvės antra eismo juosta važiuojančio automobilio, kuriam sudarė kliūtį. Pavažiavus nuo šalutinio kelio apie 20-30 m išgirdo duslų garsą. Jis neatkreipė dėmesio, kas ten atsitiko, į veidrodėlius nežiūrėjo, nuvažiavo toliau. Jis tik pagalvojo, kad greičiausiai įvyko eismo įvykis, bet atgal atsigręžęs nebuvo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. V. teigė, kad mikroautobusas, kuris suko į dešinę, jam netrukdė, kliūčių jam važiuoti nebuvo, dėl to jis ir atliko posūkio manevrą. Taip pat parodė, kad negali pasakyti, ar girdėjo susidūrimo garsą. Tokie nenuoseklūs kaltinamojo B. V. parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už padartrą teisės pažeidimą. Tiek nukentėjusioji O. M., tiek nukentėjusysis E. M. parodė, kad jiems važiuojant pagrindine Žalgirio gatve, į juos atsitrenkė priešpriešiais važiuojantis automobilis, dėl ko įvyko avarija, kurios metu jie nukentėjo. B. V. kaltę taip pat patvirtina liudytojo E. J. parodymai apie tai, kad jam priartėjus prie sankryžos su šalutiniu keliu pastebėjo, kad stovi automobilis. Priartėjus prie sankryžos (atstumas iki jos buvo mažas) staiga pastebėjo, kad iš minėtos sankryžos išvažiuoja automobilis, kuris suka į Žalgirio gatvę į dešinę važiavimui link Kalvarijų gatvės. Minėtas automobilis staiga išvažiavo iš šalutinio kelio ir iš karto įvažiavo į jo eismo juostą, jam užkirto kelią, o jis, vengdamas susidūrimo, pradėjo intensyviai stabdyti. Stabdymo metu jo vairuojamas automobilis tapo nevaldomas ir slysdamas stabdymo režime išslydo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Į pirmą eismo juostą pasitraukti negalėjo, nes ten važiavo kiti automobiliai. Eismo įvykio metu nežymiai snigo, kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia bei slidi, nes kelio važiuojamojoje dalyje buvo suvažinėtas šlapias sniegas. Be to, 2011-01-13, 9.22 val., nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvykęs eismo įvykis užfiksuotas vaizdo įraše, kuriame aiškiai matosi, kad B. V. vairuojamas automobilis VW Bora, pažeisdamas kelių eismo taisykles, išsuko iš šalutinio kelio į pagrindinį bei sudarė kliūtį automobiliui Škoda Fabia, kurį vairavo E. J., dėl ko šis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei susidūrė su automobiliu Reno Lagūna, kurį vairavo E. M.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 245/11(01) patvirtina, kad O. M. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 246/11(01) patvirtina, kad E. M. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėtoje baudžiamojo įstatymo normoje šis nusikaltimas gali būti inkriminuotas asmeniui, kurio padaryti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir buvo pagrindine jo padarinių priežastimi. Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis apie įvykio aplinkybes, nustatytų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo būtent kaltinamojo padarytas kelių eismo taisyklių 158 punkto pažeidimas, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą ir nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus. Būtent tai, kad kaltinamasis B. V. buvo neatsargus bei neatidus, išvažiuodamas iš šalutinės Rudnios gatvės į pagrindinę Žalgirio gatvę bei sukdamas į dešinę, neįsitiko, kad tai daryti yra saugu, nepraleido pagrindine Žalgirio gatve antra eismo juosta važiavusio automobilio Škoda Fabia, kurį vairavo E. J., bei sudarė jam kliūtį, dėl ko pastarasis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu Renault Lagūna.

Kaltinamojo B. V. veika baigta, teisingai kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji O. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš B. V. priteisti jai 728 Lt turtinės ir 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ji patyrė materialinę žalą: dėl to, kad jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ji turėjo ilgai gydytis, gydosi iki šiol, yra nedarbinga nuo 2011-01-13 iki šiol (prideda pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą). Taip pat nurodo, kad per gydymo laikotarpį ji išleido 728 Lt vaistams ir medikamentams (prideda čekius). Minėtoji suma ir sudaro jai padarytą materialinę žalą. Taip pat nurodo, jog dėl kaltinamojo B. V. veiksmų patyrė didžiulę moralinę žalą: ji patyrė didelį emocinį stresą, buvo išsigandusi, dėl padarytų sužalojimų pastoviai jaučia fizinį skausmą, negali savarankiškai judėti, jai buvo atlikta operacija, kojoje įstatyti metaliniai strypai, ji nuolat jaučia nepatogumus, nes negali pati apsitarnauti buityje, savarankiškai judėti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. M. pareikštą ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad kreipėsi į draudimo bendrovę „PZU Lietuva“, buvo duotas raštiškas atsakymas, kad reikia laukti sprendimo. Mano, kad žalą turi atlyginti draudimas.

Be to, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš B. V. priteisti jam 7500 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 200 Lt išlaidoms už advokato pagalbą padengti. Nurodo, jog dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė didelę materialinę žalą: nepataisomai apgadintas jam priklausantis automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis prieš ketverius metus pirko už 8000 Lt, už automobilio gabenimą vilkiku iki stovėjimo aikštelės sumokėjo 100 Lt (prideda kvitą), už stovėjimo aikštelę sumokėjo 400 Lt, buvo priverstas pirkti naują automobilį už 7000 Lt, todėl mano, kad jam buvo padaryta 7500 Lt turtinė žala. Taip pat nurodo, kad dėl kaltinamojo B. V. veiksmų patyrė didelę moralinę žalą, kadangi eismo įvykio metu patyrė didelį emocinį stresą, buvo labai išsigandęs, dėl padarytų kūno sužalojimų ilgą laiką jautė varginantį skausmą, buvo sunku ir skausminga judėti, skausmus jaučia iki šiol. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. M. pareikštą ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad eismo įvykio dieną jo automobilio vertė buvo 4500 litų. Kitą automobilį jis nusipirko už 7500 litų. Sugadintas automobilis liko jam, jis jį išrinko ir pridavė į metalo laužą, kur gavo 142 litus. Dokumentus, įrodančius, kiek gavo už metalo laužą, turi namuose. Nori, kad iš draudimo bendrovės būtų priteista 7000 Lt, t.y. tiek, kiek kainavo automobilis. Mano, kad neturtinę žalą turėtų sumokėti kaltininkas B. V., o jeigu galima – draudimas ir B. V. per pusę.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauti civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad transporto priemonės VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2011-01-13 kelių eismo įvykio metu buvo drausta privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“. Nurodo, jog vadovaujantis pateiktais žalos faktą ir dydį patvirtinančiais dokumentais, nukentėjusiesiems yra apskaičiuotos šios draudimo išmokos: O. M. apskaičiuota 4125,18 Lt dydžio draudimo išmoka, kurią sudaro 3400 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 725,18 Lt su įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu susijusioms išlaidoms atlyginti (pažymėtina, kad nėra apmokamos išlaidos už medikamentus, skirtus vidurių pūtimui gydyti (Espumisan), nerimui mažinti (Lexotanil) bei sauskelnės). E. M. apskaičiuota 4795,92 Lt dydžio draudimo išmoka, kurią sudaro 1080 Lt neturtinei žalai atlyginti (UAB DK „PZU Lietuva“ pateikti medicininiai dokumentai patvirtina nukentėjusiojo gydymą iki 2011 m. kovo 7 d., t.y. 54 dienas, todėl vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1. punkto reikalavimu, apskaičiuotos draudimo išmokos dydis 1080 Lt), 66,92 Lt gydymo išlaidoms atlyginti, 3129 Lt nuostoliams už sunaikintą transporto priemonę Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginti (dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio), 520 Lt išlaidoms už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą atlyginti. Rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) aiškiai numato draudiko atsakomybės ribas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 500 000 eurų dėl žalos turtui (11 str. 1 d.). Vadinasi, draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu visų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą yra ribojama 2500 eurų suma (8632 Lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12 str. numato principus, kuriais vadovaudamasis draudikas apskaičiuoja atlygintinos neturtinės žalos dydį. Kadangi dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji O. M. buvo nedarbinga laikinai, darbingumo sumažėjimas ar jo netekimas nenustatytas, nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas Taisyklių 12.1 straipsnis – laikinojo nedarbingumo atveju, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Vadovaujantis draudikui pareiktais medicininiais duomenimis, dėl įvykio metu patirtų traumų O. M. buvo gydoma iki 2011 m. liepos 1 d., t.y. 170 dienų, apskaičiuotos draudimo išmokos dydis neturtinei žalai atlyginti yra 3400 Lt. Taip pat nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Nustačius, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis yra didesnis už draudimo išmoką, likusi suma turėtų būti priteista iš atsakingo už žalą asmens.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiesiems O. M. ir E. M. buvo padaryta turtinė žala. Iš byloje pareikšto civilinio ieškinio matyti, jog O. M. prašo jai priteisti 728 Lt, kuriuos ji pagrindžia pateiktais kvitais (b.l. 160-170, t. 1). Teismas laiko, kad O. M. padaryta turtinė žala dėl vaistams bei medikamentams išleistų pinigų yra pagrįsta, įrodyta, todėl tenkintina visiškai 728 Lt sumai.

Teismas taip pat pripažįsta, kad nukentėjusiajam E. M. buvo padaryta turtinė žala. Iš byloje pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad E. M. prašo jam priteisti 7500 Lt turtinės žalos, kurią sudaro naujo automobilio pirkimas, sugadinto automobilio gabenimas vilkiku, mokestis už stovėjimo aikštelę. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito Nr. 0981268 matyti, kad už automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą buvo sumokėta 210 Lt (b.l. 158, t. 1), iš prekių paslaugų pirkimo (pardavimo) kvito Nr. 8069068, matyti, kad už automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkimą buvo sumokėta 210 Lt (b.l. 159, t. 1), iš prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 10 matyti, kad už automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežimą buvo sumokėta 100 Lt (b.l. 155, t. 1). Teismas vertina, kad išlaidos (520 Lt) už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą yra įrodytos, todėl atlygintinos visa apimtimi. Taip pat nukentėjusiajam priteistini prašomi 200 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias įrodo byloje esantis pinigų priėmimo kvitas Nr. 570541 (b.l. 156, t. 1). Nors nukentėjusysis nurodo, jog jam teko pirkti naują automobilį už 8000 Lt, tačiau teismas naujo automobilio pirkimo nevertina kaip padarytos turtinės žalos. Patirta turtine žala šiuo atveju laikytina tai, kad autoįvykio metu, kaip nurodo nukentėjusysis, buvo nepataisomai sugadintas jo automobilis. Nukentėjusysis nurodo, jog įvykio dieną jo automobilio rinkos vertė buvo 4500 Lt. Teismas vertina, kad UAB DK „PZU Lietuva“ teisingai nurodė, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio, todėl laiko, jog UAB DK „PZU Lietuva“ apskaičiuota 3129 Lt suma nuostoliams už sunaikintą transporto priemonę Renault Laguna yra tinkamai ir pagrįstai apskaičiuota. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo E. M. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir jam priteistina iš 3849 Lt turtinė žala.

Be to, teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo B. V. nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems O. M. ir E. M. buvo padaryta neturtinė žala, nes jie patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, O. M. atlikta operacija, sunku judėti, negali dirbti, E. M. po avarijos gydėsi apie 3 mėnesius. Teismas mano, kad 12 000 Lt neturinė žala, kurią prašo priteisti nukentėjusioji O. M., bei 5000 Lt neturtinė žala, kurią prašo priteisti E. M., šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, todėl vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais teismas O. M. neturtinę žalą mažina iki 6 500 Lt, E. M. – iki 2 500 Lt.

Nukentėjusiesiems O. M. ir E. M. padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurių dydį apskaičiavo UAB DK „PZU Lietuva“, priteistina iš UAB DK „PZU Lietuva“, likusi nukentėjusiesiems priteistos turtinės ir neturtinės žalos dalis priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamojo B. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant bausmę B. V., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: kaltinamasis vairavo automobilį būdamas blaivus, nukentėjusiajai O. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam E. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiama į jo asmens duomenis ir asmenybę: anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre į įskaitas neįrašytas Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam B. V. skirtina bauda.

Kaltinamajam B. V. kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diskas su eismo įvykio vaizdo įrašu, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti B. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 MGL (1300 Lt – vieną tūkstantį tris šimtus litų) dydžio baudą.

Priteisti nukentėjusiajai O. M. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 728 Lt turtinei ir 3400 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajai O. M. iš B. V. 3100 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam E. M. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 3649 Lt turtinei žalai ir 1080 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam E. M. iš B. V. 200 Lt išlaidoms už advokato teisinę pagalbą atlyginti bei 1420 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diską su eismo įvykio vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas IvanauskasNuorašas tikras