Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė

teismo posėdyje dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei A. A. dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 46,10 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui padarytą žalą.

Ieškovės prašymu byla nagrinėtina dokumentinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovei A. A. 2017 m. birželio 15 d. ir 2017 m. lapkričio 15 d. buvo suteiktos ir PSDF lėšomis apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 46,10 Eur. Atsakovė privalomuoju sveikatos draudimu buvo drausta iki 2017 m. gegužės 31 d. ir nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Taigi nuo 2017-06-01 ir nuo 2017-11-01 atsakovės PSD galiojimas nutrūko ir už sveikatos priežiūros paslaugas, kurias gavo 2017 m. birželio ir lapkričio mėnesiais, atsakovė turėjo sumokėti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Duomenų, kad tokia įmoka buvo sumokėta, byloje nėra.

konstatuoja:

Ieškovės reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais ir tenkintini.

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis). Jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nustatyta, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė A. A. sumokėjo arba už ją būtų sumokėta privalomojo sveikatos draudimo įmoka už 2017 m. birželio ir lapkričio mėnesius, kai atsakovei buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, apmokėtos iš PSDF biudžeto, todėl nuo 2017-06-01 ir nuo 2017-11-01 atsakovės privalomojo sveikatos draudimo galiojimas nutrūko ir už paslaugas, suteiktas 2017 m. birželio mėnesį ir tų pačių metų lapkričio mėnesį, atsakovė turi atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 46,10 Eur padarytą žalą.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Atsakovė A. A. neįvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui išlaidų (Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų paslaugų kaina – 46,10 Eur sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, atlyginęs kito padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove tinkamai atsiskaitė.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo ir jo lėšas naudoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kadangi už atsakovei suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės A. A. priteistinas 46,10 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės A. A. valstybei priteistinas 7,50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424-430 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. A. 46,10 Eur ( keturiasdešimt šešių eurų, 10 ct) žalos atlyginimą ieškovei Šiaulių teritorinei ligonių kasai, žalą atlyginant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovės A. A. 7,50 Eur (septyni eurai, 50 ct) žyminį mokestį valstybei.

Atsakovė negali preliminaraus sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo turi įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.