- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- AN2-6-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00066-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- Z. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Z. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarties Z. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Zuzana S. A. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjos V. P. 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2018 m. gegužės 14 d. 19.00 val. iš Z. S. priklausančio kiemo, adresu (duomenys neskelbtini) , išbėgo juodos spalvos neveislinis šuo ir apdraskė bei apkandžiojo G. P. už pavadėlio (duomenys neskelbtini) gatve vedamą Jorkšyro veislės šuniuką. Už šio pažeidimo padarymą Z. S. paskirta administracinė nuobauda – 150 eurų dydžio bauda.
2. Z. S., nesutikdama su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn, dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad apeliantės padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, nuobauda jai paskirta laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl naikinti Institucijos nutarimą skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu paaiškėjo kitos faktinės aplinkybės, t. y. kad jos kieme esantį šunį išleido R. N., kuris yra neveiksnus ir už jo veiksmus atsakinga ne apeliantė, o jo globėja Z. M.. Apeliantės nuomone, tokie jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip savavaldžiavimas, o jos atžvilgiu priimtas nutarimas turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į Z. S. apeliacinį skundą Institucijos atstovas nurodo, kad su pažeidėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, nes jame išdėstyti teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir vertinti kaip siekimas išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Z. S. skundas atmetamas.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Institucijos nutarimo, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė Z. S. veiksmuose buvus ANK 346 straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatytus požymius.
7. ANK 346 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas padarė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už tokius veiksmus su kvalifikuojančiu požymiu – kai dėl minėtų teisės aktų reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Iš pateiktos įstatymo leidėjo normos konstrukcijos matyti, kad ji yra blanketinė, nukreipianti į teisinius santykius, susijusius su gyvūnų gerove, jų apsauga bei tvarka, todėl kaltinant asmenį tokio pažeidimo padarymu, protokole turi būti nurodama, kokią gyvūnų gerovės, gyvūnų ženklinimo ar registravimo tvarkos normą, dėl kurios atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo. Kaip matyti iš Zuzanai S. I. surašytų administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo, juose buvo nurodyta, kad savo veiksmais apeliantė pažeidė Gyvūnų laikymo Prienų rajono savivaldybėje taisyklių, patvirtintų Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 11 d. įsakymu Nr.(7.7)-A3-2015/372, (toliau - Taisyklės) 44 punktą, kuriame reglamentuota, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz. „atsargiai šuo“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę neigia, nurodydama, kad jos kieme buvusį pririštą šunį paleido ne ji, o kitas asmuo, be jos žinios, todėl ji negali atsakyti už jo veiksmus ir būti nubausta, tačiau tokius apeliantės argumentus paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išsamiai išanalizuoti įrodymai: pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų bei iš dalies pačios Z. S. dėl įvykio pateiktos prieštaringos versijos. Surinktų įrodymų visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog apeliantė padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutartį ir Institucijos tyrėjos nutarimą.
9. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas bei jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Z. S., kuri savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų ir jai palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas Z. S. skundą dėl Institucijos nutarimo, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, atliko įvykio vietos apžiūrą ir vietos apžiūros protokole užfiksavo visas nustatytas aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ir liudytojais apklausė V. P., G. P. ir Ž. Š., rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Z. S. nei apylinkės teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų apie tai, kad minėti liudytojai būtų dėl ko nors suinteresuoti ją apkalbėti, nepagrįstai apkaltinę ją administracinio nusižengimo padarymu. Tarp šių liudytojų parodymų esminių prieštaravimų nenustatyta, be to, jų nurodytos aplinkybės atitinka rašytiniuose bylos duomenyse užfiksuotas aplinkybes, todėl pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu
11. Nukentėjusioji G. P. nuo pat proceso pradžios nurodė tapačias šio nusižengimo aplinkybes, kad protokole nurodytu metu iš kiemo, esančio Kęstučio g. 34 Kaune, išbėgo juodas šuo, kuris apkandžiojo jos Jorkšyro veislės šunį, kuris buvo sužalotas, o dėl šuns gydymo, ji patyrė turtinę žalą. Nukentėjusioji taip pat tvirtino, kad Z. S. pradžioje savo kaltę pripažino ir žadėjo atlyginti patirtą žalą, tačiau vėliau tai padaryti atsisakė. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina parodymai liudytoja teisme apklaustos ir apeliantei administracinio nusižengimo protokolą surašiusios policijos pareigūnės V. P. parodymai, kad gavus G. P. pareiškimą dėl Kęstučio gatvėje, ties 34 namu, apkandžioto jos šuniuko, buvo nuvažiuota tuo adresu ieškoti kaltininko. Liudytoja patvirtino, jog jai apklausus Z. S. dėl šio įvykio, ši patvirtino tokį įvykį bei nurodė, kad atlyginsianti nukentėjusiajai padarytą žalą. Nors liudytojas Ž. Š. šiuo metu gyvena pas Z. S., yra jos draugas ir jo parodymuose esama nemažai prieštaravimų, tačiau ir jis nepaneigė fakto, jog įvykio dieną, kai tvarkė kėdę, Z. S. šunys buvo palaidi, jie buvo išbėgę iš kiemo palakstyti ir vėl parbėgo. Jis atsimena, kad vienas šuo užpuolė mažą šuniuką, kad Z. S. jam pasakojo, jog jos šuo apkandžiojo šuniuką ir reikės už tai atlyginti žalą. Teismas laiko, kad būtent šie liudytojo parodymai, atitinkantys kitų byloje surinktų duomenų visumą, laikytini teisingais, o jiems prieštaraujantys parodymai, kad jog Z. S. neišleidžia šunų palakstyti už kiemo vartelių, bei, kad galėjo būti, jog įvykio dieną šunį išleido ne Z. S., o R. N., vertintini kaip apeliantės naujos gynybinės versijos palaikymas, siekiant padėti jai išvengti atsakomybės.
12. Pačios apeliantės parodymus apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes jie ne tik neatitiko byloje surinktų patikimų įrodymų, tačiau yra prieštaringi. Z. S. pradžioje nurodė, jog jos šunys laikomi uždaroje teritorijoje ir įvykio dieną jie buvo pririšti. Tačiau vėliau jau nurodė, jog 2018 m. gegužės 14 d. visi trys jos šunys lakstė, tačiau du prisirišo, kad netrukdytų darbui, teigė, kad tą dieną jos šunys nebuvo išbėgę iš kiemo, o jei ir išbėgtų, tai visi trys. Paskutinio teismo posėdžio metu ji jau nurodė visiškai naują versiją, jog šuo ne pats išbėgo, o buvo išleistas R. N.. Tokią gynybinę poziciją ji išdėstė ir apeliaciniame skunde aukštesnės instancijos teismui, prašydama šios naujai nustatytos aplinkybės pagrindu administracinio nusižengimo bylą jai nutraukti. Šiame kontekste pažymėtina, kad net ir pripažinus įrodytu, jog byloje nustatytomis aplinkybėmis šunį iš kiemo išleido ne apeliantė, o kitas asmuo, kaip šiuo atveju ir bandoma įtikinti teismą, atsakomybė už inkriminuotą administracinį nusižengimą Z. S. neišnyktų. Byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kurių neginčija ir pati apeliantė, kad būtent ji yra šuns, sukandžiojusio kitą šunį, šeimininkė, kad jai priklausantis šuo išbėgo iš jos nuosavybės teise priklausančio kiemo ir sukandžiojo kitą šunį. Todėl, kaip teisingai nurodė skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, ši aplinkybė neatleidžia Z. S. nuo atsakomybės, nes būtent žemės valdos savininkas yra atsakingas už tinkamą savo šuns laikymą, idant šuo negalėtų pabėgti (Taisyklių VI skyrius). Taigi, Z. S., būdama atsakinga už savo šunį, už tinkamą jo laikymą, už tai, kad jis neišbėgtų iš uždaros teritorijos ir nepadarytų žalos kitiems asmenims, jų turtui, privalėjo imtis visų įmanomų ir pakankamų priemonių, kad jos šuo neišeitų iš uždaros žemės valdos, nepadarytų žalos kitiems asmenims Kaip nustatyta šioje byloje, šuns savininkė pakankamų priemonių nesiėmė, tad jos veiksmai buvo tinkamai įvertinti kaip ANK 346 straipsnio 4 dalyje padarytas administracinis nusižengimas.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, atmetęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Institucijos nutarimo, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir motyvuotai įvertino byloje esančią medžiagą ir nubaustosios dėstomus argumentus. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Z. S. skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, nėra teisinio pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Z. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.