Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Viliui Mulevičiui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. L. 2014 m. rugpjūčio 22 d. 19.26 val., adresu Veiverių pl. ties 132 numeriu pažymėtu pastatu Kaune, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Administracinės teisės pažeidimų kodekse 124 straipsnyje 3 dalyje numatytą pažeidimą t.y. nustatyto greičio viršijimą, prašė Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio G. J. nerašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo, o geriau susitarti, po ko policijos pareigūno buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse už valstybės tarnautojo papirkimą, tačiau šis toliau tęsė savo veiksmus ir įdėjo į tarnybinio automobilio priekinių keleivio durų dėtuvę 200 litų (vieną 100 litų nominalo kupiūrą Nr. AE2813633 ir dvi 50 litų nominalo kupiūras Nr. AJ0203877 ir AK0036054), t.y. tiesiogiai davė kyšį už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresniajam patruliui G. J., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, būdamas policijos pareigūno įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK už valstybės tarnautojo papirkimą.

B. L. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą davė policijos pareigūnams 200 litų kyšį. Labai gailisi padaręs nusikaltimą ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas jo brolis, pateikė brolį charakterizuojančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo B. L. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

Kaltinamasis B. L. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2014-08-22 dieną apie 19.30 val. važiuojant Veiverių gatve Kaune, jo vairuojamą automobilį „Seat Alhambra“ sustabdė policijos pareigūnas, nes jis viršijo leistiną važiavimo greitį. Sustojus šalikelėje pareigūnas prisistatė, pareigūnas jį informavo, kad viršijo leistiną greitį. Paėmęs jo dokumentus, pareigūnas nuėjo iki savo tarnybinio automobilio, o jis nuėjo iš paskos. Supratęs, kad bus nubaustas už greičio viršijimą, pradėjo siūlyti pareigūnams susitarti, kad nebūtų pildomas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Po to, atidaręs tarnybinio automobilio priekines keleivio pusės duris, į jų dėtuvę įdėjo 200 litų: vieną 100 litų kupiūrą ir dvi 50 litų kupiūras. Pareigūnas iškart išlipo iš automobilio, kažką minėjo apie straipsnį ir iškvietė operatyvinę grupę. Kyšį pareigūnams davė dėl to, kad nenoro būti baudžiamas dėl greičio viršijimo, nes nepraėjus dvejiems metams po vairuotojo teisių išsilaikymo tai jau būtų antra nuobauda už greičio viršijimą. Bijojo būtent dėl to, kad jam neatimtų vairuotojo pažymėjimo, nes jo darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu. Dėl kyšio davimo policijos pareigūnams gailisi, ateityje daugiau tikrai taip nesielgs (b.l. 24).

Liudytojai G. J. ir A. M. parodė, kad 2014-08-22 dirbo pagal tarnybos užduotį Kauno m. Veiverių pl., ties 132 numeriu pažymėtu pastatu ir buvo vykdoma greičio kontrolė greičio matavimo prietaisu. 19.26 val. buvo sustabdytas automobilis „Seat Alhambra“, kuris važiavo 74 km/h greičiu, kai leistinas greitis toje kelio atkarpoje 50 km/h. Automobilio vairuotojas prisistatė B. L., pateikė reikiamus dokumentus, po ko buvo paprašytas ateiti iki tarnybinio automobilio „VW Passat“, kur buvo supažindintas su greičio matavimo prietaiso parodymais. Sustabdyto automobilio vairuotojas prašė nerašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo, sakė, jog geriau susitarti taip, nes jis neturi dviejų metų vairavimo stažo ir bijo, kad iš jo bus atimtas vairuotojo pažymėjimas. B. L. buvo įspėtas, kad bandymas papirkti valstybės tarnautoją užtraukia baudžiamąją atsakomybę, bet šis atsakė, kad viską žino apie baudžiamąją atsakomybę, nes taip jau yra buvę jo draugui, bet vis tiek norėtų susitarti. Po ko B. L. priėjo prie tarnybinio automobilio keleivio priekinių durų, jas atsidarė ir į durų dėtuvę įdėjo 200 litų (vieną 100 litų kupiūrą ir dvi 50 litų kupiūra). Apie papirkimo faktą jie nedelsiant radijo šaukiniu informavo Kauno apskr. VPK OVS ir Centro PK OVG. Už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą B. L. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, o atvykus į įvykio vietą operatyvinei grupei B. L. pristatytas į Kauno m. Centro PK (b.l. 17, 19).

Apžiūros protokolu apžiūrėti kaip kyšis duoti pinigai (b.l. 9-12).

Nufotografuotas tarnybinis automobilis ir jame kaip kyšis padėti pinigai (b.l. 5).

B. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 6).

Daiktiniai įrodymai: 200 litų – perduoti saugoti į saugojimo kamerą (b.l. 13-15).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 str. 2 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis B. L. už tai, kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam dėl nustatyto jo padaryto administracinės teisės pažeidimo policijos pareigūnai nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo pasiūlė policijos pareigūnams susitarti, kad jis už tai, kad tai nebūtų daroma, duos jiems pinigų bei juos padavė įdėdamas į tarnybinio automobilio priekinių keleivio durų dėtuvę 200 litų. Pinigus jis paliko ir jau būdamas pareigūnų įspėtas, kad tokia jo veika yra neteisėta ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir jo nesulaikytų bei nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo. Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai žodžiu pasiūlė ir davė 200 litų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas B. L. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Todėl atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad B. L. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad jis anksčiau nėra teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, reali turtinė žala nusikalstama veika nėra padaryta, yra gautas laiduotojo kaltinamojo brolio J. L. žodinis prašymas dėl kaltinamojo jo brolio B. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jam pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis B. L. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 2 d. perduodant jį pagal laidavimą kaltinamojo broliui J. L. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d., nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamojo broliu J. L. galima pasitikėti kaip laiduotoju, nes jis yra Medicinos akademijos studentas, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina vieną vaiką, su broliu artimai bendrauja, neteistas, nebaustas. Visas šias aplinkybes jis patvirtino apklausiamas posėdyje. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (200 litų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).

Kauno apylinkės teisme 2014-09-10 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3046, kurioje nurodyta, kad Vilius Mulevičius teikė antrinę pagalbą B. L., antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014-09-10 sudaro 200 Lt (b.l. 60). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto B. L., tačiau teismas sprendžia, kadangi advokatas B. L. buvo paskirtas privalomai, advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš B. L. nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

B. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo J. L., g.m. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti B. L., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – B. L. priklausančius pinigus (200 litų), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš B. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.