Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. N. skundą atsakovei Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. P-37, kuriuo pareiškėjui, Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkui, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-81 buvo sudaryta komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. veiksmams įvertinti.

Komisijos darbo metu buvo gauta duomenų apie galimus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Drausmės komisijos Trečiajame sektoriuje narių tarnybinius nusižengimus (darbo drausmės pažeidimus) priimant protokolinius sprendimus dėl atvirosios kolonijos nuteistųjų nubaudimo. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. kovo 22 d. rezoliucija dokumentų valdymo sistemoje „DocLogix“ Komisijai pavesta ištirti ir įvertinti ne tik Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S., bet ir Drausmės komisijos veikloje dalyvavusių pareigūnų ir darbuotojų veiksmus.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-123 „Dėl Drausmės komisijos Trečiajame sektoriuje sudarymo“ pagrindu buvo paskirtas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Drausmės komisijos Trečiajame sektoriuje nariu ir vykdė Komisijos nario pareigas.

Atlikus tarnybinį tyrimą 2021 m. balandžio 23 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų ir darbuotojų veiksmų, susijusių su nuobaudų skyrimu atvirosios kolonijos nuteistiesiems, įvertinimo“ (toliau – ir Išvada) konstatuota, jog pareiškėjas, eidamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, būdamas Drausmės komisijos nariu ir kartu su kitais šios komisijos nariais priimdamas 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. protokolinius sprendimus, susijusius su nuteistųjų nubaudimu, aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, nes, prisiekdamas vykdyti įstatymus ir turėdamas Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pareigą atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą vadovautis įstatymais, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatų 2 punkte ir Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus nuostatų 2 punkte nustatytą pareigą vadovautis Bausmių vykdymo kodeksu, Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus nuostatų 5.3 papunktyje nustatytą pareigą užtikrinti bausmių vykdymo įstatymo įgyvendinimą, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunktyje nustatytą pareigą sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas, Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 papunktyje nustatytą pareigą (nustatytą funkciją) organizuoti skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, pats nesilaikė nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos.

Teismas su šiais argumentais nesutinka.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2021-05-01), kuris įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką. Minėta tvarka detaliau reglamentuota Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2021-06-01) (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalimi, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.

Nagrinėjamu atveju svarbi faktinė aplinkybė yra tai, kad pareiškėjas yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys. Statuto 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi dėl tarnybinės nuobaudos privalėjo būti taikoma speciali procedūra, kurios laikosi atsakovė.

Teismas pažymi, jog Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, jog į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų ir 2 mėnesių terminus neįskaitomas laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, vadovaudamasi Statuto 61 straipsnio 5 dalimi, 2021 m. gegužės 7 d. motyvuotu raštu „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą ir prašė duoti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga 2021m. gegužės 17 d. raštu „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą atsakovės buvo ginčijamas teismine tvarka. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7134-402/2021 Profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 3-82 buvo panaikintas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2022 m. sausio 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4159-261/2021, kuria Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga buvo įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 7 d. prašymą Nr. 5-7647 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Drausmės komisijos Trečiajame sektoriuje narių, įskaitant pareiškėjo, tarnybinius nusižengimus (darbo drausmės pažeidimus) priimant protokolinius sprendimus dėl atvirosios kolonijos nuteistųjų nubaudimo kompetentinga institucija Kalėjimų departamentas atliko tyrimą, kuris buvo pradėtas 2021 m. kovo 22 d. (Kalėjimų departamento direktoriaus rezoliucija dokumentų valdymo sistemoje) ir baigtas surašant 2021 m. balandžio 23 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-8. Esant įprastai procedūrai, pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalį, tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 23 d.

Tačiau nagrinėjamu atveju taikant specialią procedūrą pareiškėjui kaip profesinės sąjungos nariui pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 5 dalį į minėtą (2 mėnesių) terminą neįskaitomas laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo nagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Nagrinėjamu atveju minėta procedūra prasidėjo 2021 m. gegužės 7 d., baigėsi 2022 m. sausio mėnesį, ginčo dėl to nėra, skundžiamas įsakymas priimtas 2022 m. sausio 27 d., t. y. nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Nagrinėjamu atveju į Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą neįskaitomas laikotarpis reglamentuotas paties įstatymo, todėl tarnybinio patikrinimo metu stabdymo veiksmai nebuvo reikalingi. Nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme nustatyto termino, nepasibaigus 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminui, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl terminų pažeidimo tarnybinės atsakomybės taikymui yra nepagrįsti.

Nuobauda pareiškėjui iš esmės paskirta už tai, jog jis, eidamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, būdamas Drausmės komisijos nariu, siūlė (protokoliniuose sprendimuose ir teikimuose) laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nepagrįstas nuobaudų rūšis – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, nesilaikydamas nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, jog nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų – gali būti skiriama tik pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems. Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų – negalėjo būti skiriama pagal nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusį BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto reglamentavimą.

Pareiškėjas, siūlydamas nuobaudas nuteistiesiems – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, privalėjo būti įsitikinęs, kad jo veiksmai, susiję su konkrečių nuobaudų siūlymu nuteistiesiems, atitiks tuo metu galiojančius teisės aktus, t. y. BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, galiojusį nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. Teisinio pagrindo vertinti BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, galiojusį nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d., kitaip nei jame buvo numatyta, nebuvo.

Pagal BVK 143 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.), BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos, tarp jų ir perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas (BVK 143 str. 7 d. (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.).

Taigi, teikimas, kuriuo siūloma konkreti nuobaudos rūšis už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantiems nuteistiesiems, yra būtina ir neatskiriama nuobaudos skyrimo procedūros dalis, jo pagrindu pataisos įstaigos direktorius skiria nuobaudas nuteistiesiems. Nesant teikimo nuobauda negali būti paskirta, todėl pareiškėjo veiksmai priimant protokolinius sprendimus ir pasirašant teikimus su pasiūlymais įstaigos direktoriui skirti atvirosios kolonijos nuteistiesiems nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, nenumatytas BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 dalyje, akivaizdžiai sukėlė pasekmes, nes nuteistiesiems buvo siūloma teisės aktais nepagrįsta nuobaudų rūšis, kuri buvo paskirta nuteistiesiems pataisos įstaigos direktoriaus nutarimais. Taigi, pareiškėjas pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą nesilaikydamas nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto reglamentavimo, o taip pat kitų teisės aktų reikalavimų, išvardytų Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareiškėjo argumentai, jog tai buvo kolektyvinė atsakomybė, ir jo, eilinio komisijos nario, nuomonė nenulėmė nutarimų rezultatų, teismo vertinimu, nepagrįsti, nes neteisėtų nutarimų priėmimą lėmė procedūrų visuma, už kurią atsakingas ir pareiškėjas, juolab kad jis buvo ne tik Drausmės komisijos narys, bet kartu vykdė ir administracinio pobūdžio pareigas, t. y. buvo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkas.

Pareiškėjo argumentai, jog Kalėjimų departamentas turėjo anksčiau žinoti apie neteisėtai paskirtas nuobaudas nuteistiesiems, nes kontroliuoja pataisos įstaigų veiklą, nepagrįsti ir nepaneigia aplinkybės, jog duomenys apie galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą paaiškėjo tik pradėjus tarnybinį patikrinimą tiriant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 8 d. rašte Nr. (1.84Mr) 7R-1310 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovo veiksmų“ pateiktą informaciją apie galimą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus tarnybinį nusižengimą ir dėl to Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-81 sudarytos komisijos pirmininkui 2021 m. kovo 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-1559 informavus Kalėjimų departamento direktorių apie Komisijos tyrimo metu nustatytus duomenis apie galimus kitų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų tarnybinius nusižengimus.

Pareiškėjo skundo argumentai, grindžiami nuteistųjų veiksmais, pastariesiems neskundžiant nutarimų, nepaneigia jo tarnybinės atsakomybės. Pareiškėjo aiškinimą, kad tuometinis įstaigos direktorius buvo informuotas apie Bausmių vykdymo kodekso pasikeitimus, paneigia jo paties veiksmai siūlant teikimus. Pareiškėjo tvirtinimu, tarnybinio nusižengimo aplinkybės išdėstytos abstrakčiai, neaiškiai, pažeidžiant pareiškėjo teisę gintis nuo neapibrėžto kaltinimo, Tarnybinio patikrinimo išvadoje neištirta tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė, nepasisakyta, kaip pasireiškė jo kaltė, neatsižvelgta į kitas jo asmenybę ir tarnybinę veiklą apibūdinančias aplinkybes.

Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnyje įtvirtinti tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijai, nurodyta, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudėtinė dalis, todėl kilus ginčui dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra tikrinamos aplinkybės, nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje, ir vertinamas tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo teisingumas. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-213-261/2021).

Pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo esmė – tai, kad jis nevykdė teisės aktais įtvirtintų ir jo pareigybės funkcijas reglamentuojančių reikalavimų ir nesivadovavo nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu reglamentavimu, eidamas Drausmės komisijos nario pareigas Drausmės komisijos procedūros metu nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą siūlydamas nepagrįstą nuobaudų rūšį – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, nors teisinis reglamentavimas to nenumatė.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, t. y. nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų nuostatas. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo žinoma tarnybinio nusižengimo sudėtis ir apimtis, pažeidus konkrečias teisės normas, todėl jo argumentai dėl Tarnybinio patikrinimo išvados abstraktumo, teisės gintis nuo kaltinimo pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Subjektyvieji nusižengimo požymiai akivaizdūs iš objektyvios nusižengimo pusės aprašymo, kaltė pasireiškė neveikimu, kaip nurodyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje „aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais“, nors pagal teisės aktų reikalavimus jis privalėjo veikti atidžiai, rūpestingai. Subjektyvių tarnybinio nusižengimo požymių detalaus aprašymo nebuvimas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nelaikytinas esminiu trūkumu, sudarančiu pagrindą nuobaudos nepagrįstumui konstatuoti.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo ištirtos ir atskleistos visos reikšmingos tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas tarnybinio nusižengimo faktas, pareiškėjo kaltė ir galimos pasekmės, susijusios su pirmiau minėtuose teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti konkretūs veiksmai, ginčo atveju neteisėtas pareiškėjo neveikimas, pažeidžiant pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, įvertinus padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės rūšį ir laipsnį, tarnybinio nusižengimo pasekmes – pasunkėjo nuteistųjų teisinė padėtis, tai, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui ir pasekmėms, susijusioms su minėtų teisės aktų imperatyvių reikalavimų nevykdymu ir nuteistųjų teisinės padėties pasunkėjimu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, todėl jam keliami statutinių pareigūnų kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini statutinės tarnybinės atsakomybės standartai, todėl švelninti ir visai neskirti pareiškėjui nuobaudos nėra teisinio pagrindo.

Teismui nekilo abejonių dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais panaikinti ginčijamą įsakymą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.