- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- eI-4164-821/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. P., V. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- A. C.
- Advokatai
- Jonas Urbonas, Vita Neverauskaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Žulytės–Janulionienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir J. P. (J. P.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. C. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2018 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 49SK-661-(14.49.109.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2018 m. kovo 6 d. dalyvavo atliekant kaimyno A. C. žemės sklypo kadastrinius matavimus ir matininkui reiškė pastabas, tačiau į jas nebuvo reaguojama. Pareiškėjai negavo nei atliktų kadastrinių matavimų metu surašyto žemės sklypo paženklinimo–parodymo akto kopijos, nei žemės sklypo plano fragmento (ištraukos), taip pat negavo pranešimo, kad gali pateikti pastabas raštu. Teigia, kad matininko A. Š. kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ todėl ir Sprendimas yra naikintinas. Pareiškėjams abejonių taip pat kelia ir tai, ar skundžiamą Sprendimą pasirašęs l. e. p. vedėjo pavaduotojas, atliekantis vedėjo funkcijas, M. J. turėjo įgaliojimus pasirašyti Sprendimą. Nurodo, kad apie Sprendimą sužinojo 2018 m. liepos 25 d. kai iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gavo pranešimą pateikti atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-28021-872/2018 (b. l. 22–24).
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2018 m. gegužės 25 d. buvo gautas A. C. prašymas pakeisti nustatytus jo žemės sklypo kadastro duomenis. Atsakovas pažymi, kad žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastro duomenų bylos dokumentas, sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam šiam aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. Nurodo, kad iš kadastro duomenų byloje esančių dokumentų matyti, kad matininkas registruotais laiškais informavo pareiškėjus apie A. C. ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 2018 m. kovo 6 d. vyksiantį ženklinimą, o 2018 kovo 6d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte Nr. 255 5 punkte matininkas įrašė, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir M. L. į paženklinimą neatvyko, pareiškėjai į paženklinimą atvyko, bet paženklinimo akte nepasirašė, pastabų raštu nepateikė. NŽT Vilniaus miesto skyrius, nenustatęs aplinkybių trukdančių suderinti kadastro duomenų bylą, priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 90–94).
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. C. atsiliepime nurodė, kad tarp pareiškėjų ir jo šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-28021-872/2018, kurioje pareiškėjai yra atsakovais. Byloje yra keliamas reikalavimas įpareigoti pareiškėjus pašalinti statinius iš trečiojo suinteresuotojo asmens žemės sklypo ir jo apsauginės zonos ir perkelti riboženklį pagal kadastriniuose dokumentuose nurodytas žemės sklypo ribas. Pažymi, kad pareiškėjai dar iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos nepripažino sklypo ribos, trečiajam suinteresuotam asmeniui reiškė žodines pretenzijas, todėl šis atliko pakartotinius kadastrinius matavimus, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl žemės sklypų teisinės ribos. Taip pat pažymi, kad patikslintų kadastrinių matavimų, kurie buvo patvirtinti ginčijamu administraciniu aktu, rezultatai iš esmės visiškai sutampa su ankstesnių iki tol atliktų ir įregistruotų kadastrinių matavimų rezultatais, todėl žemės sklypo riba yra aiški iš oficialių kadastro dokumentų. Nurodo, kad pareiškėjų informavimą apie patikslintų kadastrinių matavimų rezultatus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atkreipia dėmesį į tai, kad mėginimai įteikti pareiškėjams registruotais laiškai teikiamus dokumentus buvo nesėkmingi išimtinai dėl pačių pareiškėjų vengimo juos priimti, pasyvumo, nesidomėjimo siunčiamų dokumentų turiniu. Mano, kad pareiškėjai faktiškai ginčija ne Sprendimo teisėtumą, o subjektyviai vertina jo priimtinumą jų norams ir įsitikinimams. Taip pat pažymi, kad Sprendimas buvo išviešintas VĮ Registrų centre 2018 m. birželio 12 d., todėl nuo šio momento turi būti skaičiuojamas terminas Sprendimui apskųsti, tačiau pareiškėjams į teismą kreipusis tik 2018 m. rugpjūčio 14 d., šis terminas laikytinas praleistu, pareiškėjai šio termino atnaujinti neprašė, todėl byla turi būti nutraukta (b. l. 31–37).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad terminas Sprendimui negali būti laikomas praleistu, nes apie skundžiamą sprendimą pareiškėjai sužinojo tik gavę pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo į civilinę bylą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu NŽT Vilniaus miesto skyriaus atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti.
Teismo posėdžio metu suinteresuotojo asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti arba bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 49SK-661-(14.49.109.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjams V. P. ir J. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise (kartu su M. L. (M. L.) (595/1190 dalys)) priklauso atitinkamai 298/1190 dalys ir 297/1190 dalys 1190 ha ploto kitos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–12, 49).
Kadastrinių matavimų, patvirtintų ginčijamu Sprendimu, atlikimo metu, t. y. 2018 m. kovo 6 d., trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise ( kartu su Lietuvos Respublika (463/1196 dalys) priklausė 733/1196 dalys 0,1196 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–48, 134).
UAB „Vilniaus matininkas“ A. Š. 2018 m. vasario 19 d. kvietimais informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių (b. l. 121), pareiškėjus J. P. (b. l. 122) ir V. P. (b. l. 123) ir M. L. (b. l. 124) apie 2018 m. kovo 9 d. 11.00 val. vyksiantį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų vietovėje paženklinimą. Šie kvietimai išsiųsti registruotais laiškais (b. l. 125).
2018 m. kovo 6 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte užfiksuota, kad nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti J. P., V. P., M. L. ir NŽT. NŽT atstovai ir M. L. į paženklinimą neatvyko. J. P. ir V. P. į paženklinimą atvyko, bet paženklinimo akte nepasirašė. Pastabų raštu nepateikė (b. l. 114–115).
Matininkas A. Š. 2018 m. kovo 21 d. pranešimais (b. l. 126–128) informavo J. P., V. P. ir M. L. apie įvykusį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimą ir pranešė, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo paženklinimo–parodymo akto gali pateikti vykdytojui raštu ne vėliau kaip per 30 d. nuo šio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Šie pranešimai pareiškėjams kiekvienam atskirai buvo išsiųsti registruotais laiškais (Nr. RN487739513LT ir Nr. RN487739500LT) (b. l. 129). Iš byloje esančio Lietuvos pašto siuntų paieškos pagal siuntos registracijos numerį rezultatų (b. l. 130–131) matyti, kad pareiškėjams adresuoti registruoti laiškai buvo perduoti įteikimui 2018 m. kovo 23 d., tačiau 2018 m. kovo 24 d. registruotas įrašas, kad siuntos nepavyko įteikti. Sekantis pašto siuntų paieškos rezultatų įrašas apie kvietimą atvykti į paštą atsiimti siuntos.
Parengta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla 2018 m. gegužės 17 d. patikrinta NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiosios specialistės R. V. ir 2018 m. gegužės 24 d. suderinta Ž. S. ( b. l. 117).
NŽT Vilniaus miesto skyriaus l. e. p. vedėjo pavaduotojas, atliekantis vedėjo funkcijas, M. J. 2018 m. birželio 8 d. teismui skundžiamu Sprendimu patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Vilniaus matininkas“ matininko A. Š. 2018 m. kovo 6 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjai praleido vieno mėnesio terminą Sprendimui apskųsti, kadangi šis priimtas 2018 m. birželio 8 d., VĮ Registrų centre įregistruotas 2018 m. birželio 12 d., o į teismą su skundu pareiškėjai kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 14 d. Todėl pirmiausia šioje byloje spręstinas klausimas dėl termino administraciniam aktui – Sprendimui, apskųsti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai su skundu į teismą kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 14 d. (skundas pasirašytas elektroniniu parašu, teisme užregistruotas 2018 m. rugpjūčio 16 d.).
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS39-421/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017). Šiuo atveju ginčijamas Sprendimas neturėjo būti įteiktas pareiškėjams, kadangi priimtas ne jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atžvilgiu, todėl termino pradžia Sprendimui apskųsti pradedama skaičiuoti nuo momento, kada pareiškėjai sužinojo, kad toks Sprendimas yra priimtas ir suvokė, kad jis galimai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjų teigimu, apie priimtą Sprendimą jei sužinojo tik gavę pranešimą dėl atsiliepimo civilinėje byloje Nr. e2-28021-872/2018 pateikimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. pranešimai „Dėl atsiliepimų pateikimo“ civilinėje byloje Nr. e2-2801-872/2018 su A. C. ieškiniu ir prie jo pridėtu Sprendimu J. P. įteikti 2018 m. liepos 25 d., o V. P. – 2018 m. liepos 27 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vieno mėnesio terminas, skaičiuotinas nuo 2018 m. liepos 25 d., nebuvo praleistas. Todėl toliau pasisakytina dėl Sprendimo teisėtumo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Sprendimo neteisėtumą įrodinėja tuo, kad pareiškėjų teigimu, jiems nebuvo išsiųsti pranešimai su žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu ir žemės sklypo plano fragmentu (ištrauka), todėl šie negalėjo pateikti pastabų raštu.
Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės).
Nuostatų 32.1.1.2 papunktyje nustatyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.
Nuostatų 32.1.1.3 papunktis numato, kad jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui.
Nuostatų 32.1.1.4 papunktyje nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Pagal Nuostatų 32.1.1.5 papunktį kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus.
Taisyklių 21.6 papunktyje nustatyta, kad jeigu kviestiniai asmenys atsisako pasirašyti, penktame punkte nurodo atsisakymo priežastis. Jeigu kviestiniai asmenys atsisako pasirašyti ir atsisako įrašyti priežastis, jas penktame punkte įrašo matininkas ir pasirašo. Kviestiniams asmenims pateikus pastabas akte arba atskiru raštu, matininkas Nuostatuose nustatyta tvarka išnagrinėja pastabas ir priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje, kuris įforminamas užpildant Taisyklių 3 priede nustatytos formos matininko sprendimą.
Į bylą pateikti įrodymai, kad pareiškėjams apie 2018 m. kovo 6 d. 11.00 val. numatytus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus buvo pranešta 2018 m. vasario 19 d. išsiųstais registruotais laiškais (b. l. 122–123, 125), t. y. Nuostatų 32.1.1.2 papunktyje numatytu būdu ir nepažeidžiant nustatyto termino. Be to pareiškėjas J. P. teismo posėdžio metu neneigė dalyvavęs atliekant kaimyninio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ginčo byloje dėl to nėra. Tačiau, pareiškėjų teigimu, jie negavo žemės sklypo paženklinimo–parodymo akto ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) bei pranešimo apie galimybę raštu pateikti pastabas.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjams, kaip kviestiniams asmenims, kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir atsisakė pasirašyti paženklinimo–parodymo akte, buvo parengti ir išsiųsti 2018 m. kovo 21 d. pranešimai (b. l. 126–127), kaip to reikalauja Nuostatų 32.1.1.3 papunktis. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (b. l. 129) ir paties pareiškėjo J. P. teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų dėl pašto dėžutės (ne)naudojimo, pareiškėjai minėtos siuntos negavo dėl nuo jų pačių valios priklausančių aplinkybių, kadangi tinkamai nepatikrino pašto dėžutės ir todėl nenuvyko į pašto įstaigą siunčiamų dokumentų atsiimti, todėl pripažintina, kad Nuostatų 32.1.1.3 punkte numatyta procedūra, siekiant supažindinti pareiškėjus su parengtais dokumentais, atlikta tinkamai. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai, kaip patys dalyvavę atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, turėjo visas galimybes reikšti pastabas tiek surašant žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktą vietovėje, tiek vėliau, jeigu būtų atsiėmę matininko siunčiamus dokumentus. Todėl pareiškėjų teiginiai, kad jiems nebuvo išsiųsti Nuostatų 32.1.1.3 papunktyje nurodyti dokumentai, atmestini kaip nepagrįsti, juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Dėl pareiškėjų argumentų, kad Sprendimą galimai priėmė asmuo, neturėjęs tam įgaliojimų, nes laikinai ėjo vedėjo pavaduotojo pareigas, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis NŽT Vilniaus miesto skyriaus nuostatų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr.1PI-(2.1.)-63 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu NŽT Vilniaus miesto skyrius yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. Šių nuostatų 4.1.11 punkte nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas, pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus suteiktus įgaliojimus priima sprendimus pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir kitus kadastro duomenis. Ginčijamame Sprendime vienu iš pagrindų, kuriais vadovaujantis Sprendimas buvo priimtas, yra nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 20 d. įgaliojimas Nr. 1Į-435-(1.9) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“. Todėl aplinkybė, kad Sprendimą pasirašė laikinai pareigas einantis asmuo šiuo atveju teisiškai nereikšminga. Priešingu atveju nė vienas laikinai pareigas einantis asmuo negalėtų priimti sprendimų, o tai sąlygotų valstybės valdžios institucijų veiklos ir jų atliekamų funkcijų sutrikimą.
Apibendrinant, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nebuvo pakankamai atidus, sąžiningi, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, todėl, remdamasi minėtu teisiniu reguliavimu bei įvertinusi teismo nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad esminių procedūrinių pažeidimų, priimant Sprendimą, nebuvo padaryta. Pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo pažeistos. Pareiškėjams nebuvo ribojama teisė dalyvauti nustatytų kadastro duomenų keitimo procese ir savo teisėmis jie turėjo galimybę pasinaudoti. Be to pareiškėjai teismui nenurodė, kaip galėjo pasikeisti jų teisės, jei būtų pateikę kokias nors pastabas, ir nepagrindė, kad jų pareiškimas galėjo nulemti kitokį sprendimą nei priimtas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjams siųstų dokumentų neatsiėmimas iš pašto įstaigos yra esminis procedūros pažeidimas. Tuo labiau, kad apie kadastrinius matavimus jiems buvo tinkamai pranešta, jie juose dalyvavo ir turėjo galimybes reikšti pastabas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. P. ir J. P. (J. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.