- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-370-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- ADB „Reso Europa“
- Ieškovas
- UAB „Transvoris“
- Trečiasis asmuo
- V. Š., UAB „Autopunktas“
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo ADB „Reso Europa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transvoris“ ieškinį atsakovui ADB „Reso Europa“, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. Š. ir UAB „Autopunktas“, dėl draudimo išmokos priteisimo bei pagal atsakovo ADB „Reso Europa“ priešieškinį ieškovui UAB „Transvoris“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Transvoris“ 2006-11-23 Vilniaus miesto 2-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovo ADB „Reso Europa“ 88 644,11 Lt draudimo išmoką su 6 % procesinėmis palūkanomis, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l.2-6). Nurodė, kad su UAB „Autopunktas“ 2005-02-19 sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią ieškovas, kaip subrangovas, transportuoja automašinas trečiojo asmens vardu. 2005-11-24 iš Belgijos į Vokietiją ieškovo darbuotojas V. Š. autovežiu gabeno krovinį – 9 VW Golf markės lengvuosius automobilius. Vairuotojui neapskaičiavus tilto aukščio, autovežis kliudė tilto apačią, dėl ko buvo apgadinti 8 iš 9 lengvieji automobiliai. Ieškovas apdraudė vežėjų automašinomis ir ekspeditorių civilinę atsakomybę atsakovo įmonėje, draudimo sutartis galiojo 2005-01-19 - 2006-01-18 d. Tačiau draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, jog įvykis nėra draudiminis, nes ieškovas pažeidė krovinių pervežimo, saugojimo, transporto priemonių eksploatavimo, teisės aktų nustatytus saugumo ir nuostolių prevencijos reikalavimus; maža to, ieškovas nepateikė visų reikiamų dokumentų. Draudiko atsisakymas išmokėti draudimo išmoką laikytinas neteisėtu, kadangi jo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką riboja Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. Atsakovas nenurodė, kokius konkrečiai reikalavimus pažeidė ieškovas, o ieškovas pateikė jam visus dokumentus, susijusius su krovinio žalos įvertinimu, kai tik pats juos gavo iš trečiojo asmens kontrahentų ir organizavo vertimą į lietuvių kalbą.
Atsiliepimas
Atsakovas ADB „Reso Europa“ atsiliepimu į ieškinį (t. 2, b.l.114-118) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Atsakovo teigimu, draudimo sutartis yra sutartis bet kokio trečiojo asmens naudai, todėl teisę į draudimo išmoką turi apgadinto krovinio siuntėjas arba gavėjas, o ne vežėjas, išskyrus atvejus, jei jis atlygina žalą nukentėjusiajam, šioje byloje tokių duomenų nėra. Avarija įvyko dėl didelio ieškovo vairuotojo aplaidumo: prieš tiltą buvo pastatytas kelio ženklas, žymintis tilto aukštį – 3,6 m., o tretysis asmuo V. Š. prisipažino žinojęs, kad vilkiko aukštis siekia 3,9 m. Ieškovas nesudarė draudikui galimybių apžiūrėti apgadintą krovinį, įvertinti žalos priežastis, pvz., ar krovinio dalis nebuvo apgadinta krovimo metu, bei mastą, kas labai svarbu apskaičiuojant draudimo išmokos dydį, todėl atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką pagal Vežėjų automašinomis ir ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 033 2.3 p., 4.1.1 p., 12.1 p., 12.3 p., 13.11.1 p., 13.11.4 p..
Tretieji asmenys V. Š. ir UAB „Autopunktas atsiliepimo į UAB „Transvoris“ ieškinį nepateikė.
Atsakovas ADB „Reso Europa“ 2007-01-09 pareiškė ieškovui priešieškinį (t. 2, b.l.132-134), kuriuo prašė priteisti iš ieškovo jo naudai 56 981,14 Lt žalos atlyginimo su 6 % metinėmis palūkanomis skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d.. LR TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. numato teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš atsakingo už žalos padarymą asmens grąžinti sumokėtas sumas, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. V. Š. pabėgo iš avarijos vietos, o atsakovas turėjo 14 734,71 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 50 876,01 Lt) nuostolių atlyginimo už tilto remontą ir 1 768,17 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 6 105,14 Lt) ekspertavimo išlaidų, kuriuos padengti privalo ieškovas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Transvoris“ atsiliepimu į priešieškinį (t. 3, b.l.24-26) su priešieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad ieškovo vairuotojas ne pabėgo iš įvykio vietos, o tiktai patraukė autovežį į krovinio pristatymo aikštelę, kad nesusidarytų spūstys kelyje ir nebūtų užblokuotas eismas kitoms transporto priemonėms. Jei būtų gavęs draudiko pretenziją, ieškovas būtų svarstęs galimybę atlyginti žalą geranoriškai. Galiausiai atsakovas nepagrįstai prašo priteisti procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos, nors teismui jis yra pateikęs priešieškinį.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007-10-11 sprendimu (t. 3, b.l.157-164) ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies, t.y. priteisė atsakovui iš ieškovo 28 490,57 Lt žalos atlyginimo ir 6 % metines palūkanas nuo minėtos sumos, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodęs, kad jos skaičiuotinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, rezoliucinėje sprendimo dalyje - nuo 2005-10-11 (rašymo apsirikimas) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat tarp bylos šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas: atsakovui iš ieškovo priteisė 854,72 Lt žyminio mokesčio, 236,15 Lt vertimo išlaidų bei 750 Lt išlaidų už advokato suteiktą pagalbą, ir atitinkamai iš atsakovo ieškovui priteisė 346,14 Lt vertimo išlaidų, 250 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog avarijos metu bylos šalis siejo draudimo teisiniai santykiai. Vairuotojo didelis neatsakingumas buvo vienintelė priežastis, sąlygojusi žalos padarymą kroviniui ir tiltui. Krovinio VW Golf transporto priemonių gavėjai pateikė ieškovui pretenzijas dėl žalos atlyginimo, bet ieškovas nuostolių neatlygino, taigi jis pagal Draudimo įstatymo 93 str. neturi reikalavimo teisės į atsakovą; juo labiau jog ieškovas santykiuose su draudiku pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir nepateisinamai ilgai nepateikė jam reikiamų dokumentų. Kartu teismas nustatė, kad tretysis asmuo V. Š. neteisėtai pasišalino iš įvykio vietos, o atsakovas pervedė Vokietijos draudimo bendrovei SOVAG 16 502,88 EUR už įmonės Evag Essener Verkehrs AG atliktą tilto remontą. TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į civilinės atsakomybės sąlygas - pareigų pažeidimą, žalos dydį, priežastinį ryšį tarp jų ir kitas reikšmingas aplinkybes, į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką bei CK 1.5 str. Tai, kad žalą padaręs vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos, neturėjo jokios įtakos tilto žalos dydžiui ar draudiko galimybėms ištirti įvykio aplinkybes. Todėl, teismo nuomone, būtų teisinga, sąžininga ir protinga pripažinti draudikui teisę į dalį (50 %) žalos atlyginimo, t.y. 28 490,57 Lt iš 56 981,14 Lt išlaidų. Kadangi ieškovas iki priešieškinio nežinojo apie prievolę atlyginti tilto remonto išlaidas, o pati prievolė buvo ginčijama, atsakovas nenustatė ieškovui termino sumokėti žalą gera valia, teismas, remdamasis protingumo principu, priteisė procesines palūkanas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad ieškovas turėjo 2 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą, 1 384,54 Lt vertimo bei 2 660 Lt žyminio mokesčio išlaidų; atsakovas – 2 950 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas, 472,30 Lt vertimo ir 1 709,43 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Ieškovui bylinėjimosi išlaidos kompensuojamos ¼ dalimi, kadangi ieškinys atmestas, o priešieškinys patenkintas pusiau.
Šalies argumentai
Atsakovas ADB „Reso Europa“ apeliaciniu skundu (t. 3, b.l.168-173) prašo: 1) panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-10-11 sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas 28 490,57 Lt priešieškinio reikalavimas ir šioje dalyje priešieškinį patenkinti; 2) pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-10-11 sprendimo dalį dėl 6 % dydžio procesinių palūkanų, priteisiant jas ne nuo teismo sprendimo, o nuo priešieškinio priėmimo dienos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas klaidingu materialinės teisės normų taikymu. Pirma, byloje netaikytina TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., kuri reglamentuoja draudiko teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti visą ar dalį jam išmokėtos sumos pažeidus TPVCAPDĮ 12 str. ir/ ar draudimo sutartyje įtvirtintas pareigas (pvz., nesiėmus galimų priemonių sumažinti nuostolius). Lygiagrečiai su TPVCAPDĮ 12 str. ir 22 str. 2 d. yra taikomi LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų taisyklių „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo“ ( toliau -Taisyklės) 54-56 punktai, nustatantys maksimalius procentais išreiktus grąžintinų sumų dydžius. Tuo tarpu LR TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. numato draudiko besąlyginę teisę esant tam tikroms sąlygoms reikalauti iš draudėjo patirtų nuostolių atlyginimo. Antra, CK 6.37 str. 2 d. sako, kad skolininkas turi mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Įstatymas nenumato išimčių, jog metinės palūkanos galėtų būti priteisimos už trumpesnį laikotarpį. Teismo argumentai, kad iki priešieškinio pateikimo ieškovas nežinojo apie prievolę, prievolė buvo kvestionuojama, neturi juridinės reikšmės, jau nekalbant apie tai, jog anksčiau teismas pažymėjo ieškovą žinojus apie įvykį, vadinasi, ir apie įvykio metu apgadintą tiltą. Trečia, bylinėjimosi išlaidų proporcijos neatitinka CPK 93 str. 2 d.. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo santykis ¼ ir ¾ būtų teisingas, jei ieškinio ir priešieškinio sumos sutaptų. Antraip reikia nustatyti bendrą reikalavimų sumą ir nuo jos skaičiuoti patenkintų bei atmestų reikalavimų proporciją. Tokiu atveju yra patenkinta 80,44 % atsakovo ir 19,56 % ieškovo reikalavimų. Todėl atsakovui turėtų būti priteista 2 559,38 Lt bylinėjimosi išlaidų vietoj 1 840,87 Lt, t.y. 718,51 Lt daugiau.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Transvoris“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.241-243) jo nepripažino ir prašė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-10-11 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Anot ieškovo, LR TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. yra perkelta į LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų taisyklių 57 p., todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pasielgė, kad prieš vertindamas draudikui grąžintinos sumos dydį atsižvelgė į nustatytų pareigų pažeidimo sunkumą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas iki priešieškinio nežinojo apie piniginę prievolę, atsakovas prievolės įvykdymo termino nebuvo nustatęs, pati prievolė buvo ginčijama, todėl procesinės palūkanos yra priteistinos nuo sprendimo priėmimo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., 2.261 str.). Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė teisingai, turint omenyje tai, jog pagrįstomis bylos šalių išlaidomis apmokėti advokatams už jų suteiktą teisinę pagalbą pripažino tik po 1 000 Lt (CPK 98 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. ). Kolegija, išklausiusi šalių atstovų paaiškinimus dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 328 str.,329 str.,330 str.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad egzistuoja sąlygos bei įstatyminis pagrindas apeliantui reikalauti grąžinti jo sumokėtos dėl padarytos žalos sumos, tačiau, vertindamas kompensuojamos dalies dydį, grąžintiną sumą mažino pusiau. Tokia teismo pozicija yra paremta tinkamais motyvais bei teisniais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su bylą išnagrinėjusio teismo vertinimais. Nors apelianto argumentai, kad TPVCAPDĮ 22 str. pirmojoje bei antrojoje dalyse yra išvardinti savarankiški pagrindai tokių išmokų reikalauti, yra teisingi, tačiau tiek ši teisės norma, tiek kiti norminiai aktai - LRV nutarimu Nr. 795 patvirtintų Taisyklių VI skirsnis „Sumokėtų išmokų grąžinimo atvejai“, 53-57 punktai, reglamentuoja bei apsprendžia paties draudiko reikalavimo teisės pagrindus, nustato kam ir kada tokie reikalavimai konkrečiais atvejais galėtų būti nukreipiami ( kuriais atvejais atsakingam už žalą asmeniui, kuriais atvejais apdraustos transporto priemonės valdytojui, ir kuriais atvejais draudėjui), nustato tokio reikalavimo ribas, t.y. kokią išmokėtos kaip žalos atlyginimas dalį ir kokiais atvejais gali prašyti priteisti iš kaltojo (tiesiogiai atsakingo už žalą asmens), transporto priemonės valdytojo ar draudėjo. Kartu šios normos visiškai nesaisto ir neapriboja teismo teisės vertinti kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimų. Kiekvienu atveju teismas turi teisę vadovautis ir TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., ir Taisyklių 57 p. įvardintomis aplinkybėmis, kaip antai: kuri nustatyta pareiga yra pažeista, šios pareigos pažeidimo su eismo įvykiu priežastinis ryšys, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydis, taip pat į bet kuriomis kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Kolegija pažymi, kad Taisyklių 57 p. nuostatos yra bendros visiems šiame VI skirsnyje įvardintiems pažeidimams, o TPVCAPDĮ 22 str.2 d. išvardintos aplinkybės, sudarančiuos prielaidas svarstyti išmokėtinos draudikui sumos dydį, taikytinos ne tik transporto priemonės valdytojui ar draudėjui, bet ir atsakingam už žalos padarymą asmeniui, priešingas traktavimas sudarytų sąlygas vertinti skirtingų subjektų teisinę padėtį kaip nelygią, nebūtų nei teisingas, nei sąžiningas, nei protingas. Kiekvienu atveju teismas turi teisę bei pareigą remtis teisingumu, protingumu bei sąžiningumu, įtvirtintais CK 1.5 str. Šie principai yra visos teisės sistemos pagrindais ir taikomi visuose be išimties ginčuose. Teismas savo poziciją mažinti priteistiną iš ieškovo sumą pagrindė ir šiais kriterijais. Taip pat pastebėtina tai, kad apelianto reikalavimas buvo nukreiptas ne tiesiogiai atsakingam už žalos padarymą asmeniui V. Š., bet jo darbdaviui, transporto priemonės valdytojui CK 6.270 str. 2 d. prasme, kurio atsakomybė kyla be kaltės.
Kitas apelianto skundo argumentas, kad teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas, neteisingai nustatė jų proporcijas, yra nepagrįstas ir atmestinas. Bylą išnagrinėjęs teismas bylinėjimosi išlaidų proporcijas, tenkančias kiekvienai iš šalių, apskaičiavo remdamasis kitu kriterijumi bei principu, nei nurodo apeliantas, t.y. kiekvienos iš šalių materialiniais teisinių reikalavimų kiekiu, atskirai vertino kurie kiekvienos šalies reikalavimai pripažintini pagrįstais, kurie tokiais nepripažinti. Kolegija sprendžia, kad įstatymų leidėjas nedraudžia ir tokio proporcijų apskaičiavimo būdo, priešingai, neaptaria galimybes apskaičiuojant atlygintiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumuoti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų sumas (CPK 88). Vienintelis įstatymu įtvirtintas principas yra toks, kad bylinėjimosi išlaidos skirstomis proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šiuo atveju sprendime yra aptarta, kad už ieškovo atmestus reikalavimus išlaidos nekompensuotinos, o už atsakovo pusiau patenkintus reikalavimus ir bylinėjimosi išlaidos dalintinos pusiau.
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto pastabomis, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo įstatyme imperatyviai apibrėžto momento - nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 6.37 str. 2 d. ), o byla iškeliama priėmus ieškinį ( CPK 137 str. 1 d.). Pagal analogiją, byla pagal priešieškinį iškelta ieškovui nuo priešieškinio priėmimo dienos – nuo 2007-01-11 (t.2, b.l.132). Nuo šios datos ir skaičiuotinos atsakovui priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, atitinkamai iš teismo sprendimo pašalinant motyvus, susijusius su jų skaičiavimo pradžia, bei patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį.
Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia iš esmės teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas galioti nepakeistas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam nekompensuotinos. Kadangi apeliantas sumokėjo per daug žyminio mokesčio – nei skundžiant sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje, nei skundžiant jį dėl procesinių palūkanų skaičiavimo tvarkos (toks reikalavimas nėra savarankiškas, išvestinis iš pirmojo), atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinama. Todėl permokėta dalis, apskaičiuota nuo 708,51 Lt ir 1283,25 Lt sumų, jam grąžintina, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi ( CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovo naudai priteistina 800 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo surašymą bei vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus kriterijus (CPK 98 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, kad iš UAB „Transvoris“ ADB „Reso Europa“ naudai 6 (šešių) procentų metinės palūkanos nuo 28 490,57 Lt sumos priteisiamos nuo 2007-01-11 iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo.
Priteisti iš ADB „Reso Europa“ 800 (aštuonis šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Transvoris“ naudai.
Grąžinti atsakovui ADB „Reso Europa“ 60,05 Lt žyminio mokesčio.