- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- 1-880-1060/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- G. G.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. birželio 23 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), J. V. priklausančios sodybos teritorijoje, vykusios Joninių šventės metu, pagrobė nedidelės vertės R. V. priklausantį turtą – 80,00 Eur vertės, ant suolo buvusią, nukentėjusiajai R. V. priklausančią striukę su kartu kišenėje buvusiu 120,00 Eur vertės mobilaus ryšio telefonu SONY XPERIA L1 ir 10,00 Eur vertės telefono dėklu, tuo nukentėjusiajai R. V. padarydamas 210,00 Eur turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. G. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus. 2018 m. birželio 23 d., (duomenys neskelbtini), pas ūkininką J. V. vyko Joninių šventė. Į šventę ėjo dėl to, kad galvojo, kad žmonės švenčia, geria alkoholį, tai mėtosi paskui tušti buteliai. Jis juos susirenka, paskui parsiduoda. Nuėjęs į šventę ir jau pritemus, galėjo būti apie 22.00 val., pamatė ant suolo gulinčią striukę. Tada priėjo prie minėtos striukės ir pažiūrėjo kas yra jos kišenėse. Kišenėje rado baltos spalvos mobilaus ryšio telefoną ir jį paėmė, o telefono dėklą išmetė. Praėjus kelioms dienoms, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, telefoną pasiūlė nepažįstamam vyrui pirkti už 50,00 Eur. Vyriškis pažiūrėjo telefoną ir iš jo jį nupirko už 24 eurus (b. l. 64-65).
Nukentėjusioji R. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog Liudytojos (nukentėjusioji) R. V. parodymai, kad 2018 m. birželio 23 d. apie 20.00 val. kartu su sutuoktiniu J. V. atvyko į Joninių šventę, vykusią ūkininko V. sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 22.00 val. savo striukę, su jos kišenėje buvusiu telefonu „Sony Xperia L1“, pasidėjo ant suolo, šalia stalo, kur vakaro metu kartu su artimaisiais sėdėjo. Vakaro eigoje striukės nereikėjo ir ją retkarčiais be priežiūros palikdavo ant suolo. Apie 23.30 val., susiruošė vykti namo ir pastebėjo, kad ant suolo nebėra jos striukės. Niekas iš jos artimųjų nepastebėjo, kas galėjo paimti striukę. Bandant skambinti į telefoną, jis buvo išjungtas. Striukė buvo vyšninės spalvos, pūkinė, jos vertė 80,00 Eur. Striukės kišenėje buvo telefonas „Sony Xperia L1“, baltos spalvos, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), jame buvo „Telia“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), telefono verte 120,00 eurų. Telefonas buvo įdėtas į plastikinį raudonos spalvos dėklą, kurio vertė 10,00 Eur. Dėl šio įvykio buvo padaryta bendra turtinė žala – 210,00 Eur. Jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas yra grąžintas. Jis nesugadintas, jokių pretenzijų dėl telefono neturi. Žala dėl striukės ir telefono dėklo jai atlyginta. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Neprieštarauja, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir šio prokuroro sprendimo neskųs (b. l. 8, 28).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Liudytojo A. G. parodymai, kad 2018 m. birželio 26 ar 27 d. apie 12 val., Prienų r., Pakuonyje, prie parduotuvės prie jo priėjo vyriškis, kuris jam pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną „SONY XPERIA L1“ už 50,00 eurų. Tvirtino, kad telefonas nėra vogtas. Po derybų minėtą telefoną nusipirko, už 20,00 ar 30,00 Eur. Kad telefonas yra vogtas nežinojo ir tokio telefono pirkęs nebūtų (b. l. 31).
2018 m. birželio 25 d. pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyta, kad R. V. kreipėsi su pareiškimu pranešdama, kad 2018 m. birželio 23 d. laikotarpyje nuo 22.00 val. iki 23.30 val., Joninių šventėje, vykusioje ūkininko V. sodyboje(duomenys neskelbtini), buvo pavogta striukė, su kišenėje buvusiu telefonu „SONY XPERIA L1“. Striukė su telefonu buvo palikti ant suolo ir palikti be priežiūros (b. l. 7-9).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame fiksuota, kad A. G. pateikė mobilaus ryšio telefoną „SONY XPERIA L1“, baltos spalvos (b. l. 38).
Daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „SONY XPERIA L1“ (b. l. 39-43).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. G. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad 2018 m. birželio 23 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), J. V. priklausančios sodybos teritorijoje, vykusios Joninių šventės metu, pagrobė nedidelės vertės R. V. priklausantį turtą – 80,00 Eur vertės, ant suolo buvusią, nukentėjusiajai R. V. priklausančią striukę su kartu kišenėje buvusiu 120,00 Eur vertės mobilaus ryšio telefonu SONY XPERIA L1 ir 10,00 Eur vertės telefono dėklu, tuo nukentėjusiajai R. V. padarydamas nedidelės vertės – 210,00 Eur turtinę žalą (BK 190 straipsnio 1 dalis).
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad G. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 69-73). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, jai padaryta žala atlyginta, dėl prokurorės sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 74).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas baudžiamasis nusižengimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius G. G. – jis neteistas (b. l. 47), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 48-53), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 57), nedirba (b. l. 54), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 55). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. G. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 67-68) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.
G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam G. G. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam G. G. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.