Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus :

1) Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį –16 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmę subendrinus su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-10-11 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – 25 MGL dydžio bauda, įskaičius bausmę atliktą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-10-11 nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – 9 MGL (1170 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio bauda. Kauno apylinkės teismo 2017-07-24 nutartimi bauda pakeista į 180 valandų viešųjų darbų, įpareigojant atlikti viešuosius darbus per 6 mėnesius, neatlygintinai dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2013 gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį – 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

5) Kauno miesto apylinkės teismo 2017-08-24 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėjus visą Kauno apylinkės teismo 2012-09-07 nuosprendžiu paskirtos ir 2017-07-24 nutartimi pakeistos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams įpareigojant:

- neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 70 straipsniu ir 72 straipsniu, paskirtos S. D. trys baudžiamojo poveikio priemonės, 2020-09-14 išregistruotas iš probuojamųjų registro,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. 2023 m. rugpjūčio 16 d.. apie 16:30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g. šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – mopedą "Lexmoto Echo 50E4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0411, patikros sertifikato Nr. 1833985, jam nustatytas 2,27 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. D. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino.

Kaltinamasis S. D. pripažino 2023 m. rugpjūčio 16 d.. apie 16:30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini)g. šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – mopedą "Lexmoto Echo 50E4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0411, patikros sertifikato Nr. 1833985, jam nustatytas 2,27 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. Vairavimo neblaiviam faktą patvirtina išvardinti liudytojo parodymai, kaltinamojo prisipažinimas, kiti byloje teisėtu pagrindu surinkti įrodymai. Kaltinamojo S. D. neblaivumas įvykio metu užfiksuotas neblaivumo nustatymo akte. Jo kaltę taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad S. D. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir į sunkinančią aplinkybes. Praeityje S. D. 5 kartus teistas, nusikalto ankstesniems teistumams neišnykus (1 t., b. l. 95-100), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 91–94), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 106), dirba.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, nes, kaip matyti iš duomenų apie kaltinamojo teistumus ir administracinius baustumus, bei atsižvelgiant į tai, kad yra teisiamas pakartotinai antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau S. D. nepadarė išvadų, vėl, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tai rodo, kad jis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, sistemingai daro įvairius teisės pažeidimus. Švelnesnėmis jam paskirtų bausmės rūšimis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, todėl jam vėl skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kadangi jis prisipažino nusikaltęs, gailisi , žada daugiau nebenusikalsti, todėl jam skirtinos bausmės terminas nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, šiuo dirba, rūpinasi šeima, pasižada daugiau nenusikalsti, nori gydytis nuo alkoholizmo, kas rodo, kad jis stengiasi keisti netinkamą gyvenimo būdą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu atidėtinas, paskiriant S. D. įpareigojimą tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų –vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis. Nors kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, tačiau praeityje jis yra teistas ir baustas administracine tvarka. Jo neteisėti veiksmai, kai jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus minėtas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, vairuoti eismo transporto priemones S. D. uždraudžiama 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas R. D. priklausantį mopedą Lexmoto Echo 50 E4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Mopedas pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Šiuo atveju automobilis priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. VĮ „Regitra“ duomenimis mopedo Lexmoto Echo 50 E4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė šią transporto priemonę įsigijo iš Jungtinės karalystės ir registracijos metu jos vertė buvo 800 eurų (1 t., b. l. 36) .Todėl iš kaltinamojo konfiskuotina ši transporto priemonės vertė, kokia ji buvo prieš jam darant nusikaltimą, o ne ta kokią prašė kaltinamasis, - mopedo vertę, kokia ji yra po nusikaltimo, kuriuo metu jis sudaužė mopedą, padarymo.

Kaltinamajam S. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti: mopedas Lexmoto Echo 50 E4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktas, registracijos liudijimas, grąžinti savininkei R. D. (1 t., b. l. 5-59), paliktini jos nuosavybėje; kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas prie bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam S. D. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybei priteistina 90 eurų suma.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso kalba, kas patvirtina, jog efektyviai kaltinamojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas. Jam buvo parinktas valstybės paskirtas gynėja advokatė J. J.. Nors kaltinamasis ir dirba, tačiau jo turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgus į tai, kad jam yra skiriama konfiskuotino turto vertės išieškojimas, daroma išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant S. D. tęsti darbą dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti S. D. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- konfiskuoti iš S. D. mopedo Lexmoto Echo 50 E4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendžiui įsiteisėjus, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės atėmimas, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti: mopedą Lexmoto Echo 50 E4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktą, registracijos liudijimą, grąžintus savininkei R. D., palikti jos nuosavybėje; kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. D. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.