Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nėjo ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą, kurioje T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungė, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. 2015 m. kovo 24 d. 16.31 val. Plungės m., Žaltakalnio g., būdamas pradedantysis vairuotojas, vairuodamas automobilį BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 129 ± 4 km/h greičiu ir nustatytą greitį viršijo 75 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą, draudžiantį važiuoti viršijant leistiną greitį.

Kadangi T. A. vairuodamas transporto priemonę nustatytą greitį viršijo 75 km/h, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d.

T. A. prisipažino dėl padaryto teisės pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. T. A. prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nustatant mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodė, kad pripažįsta padarytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, įvertino savo elgesį ir padarė tinkamas išvadas. Padarytas pažeidimas nebuvo piktybinis, greitis viršytas lenkiant kitą automobilį ir viršytas greitis užfiksuotas tik iš karto pralenkus priešais jį važiavusį automobilį. Po pamokų skubėjo pasiimti daiktų, nes turėjo vykti į Klaipėdą pas gydytoją, pas kurį dėl sunkios ligos vyksta kiekvieną savaitę. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykstant į Klaipėdą pas gydytoją, ten jam skiriamas gydymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo padarymas taip pat įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu (greičio radaro fotolentelėmis), kuriuose užfiksuoti duomenys apie išaiškintą teisės pažeidimą ir jį padariusį asmenį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu protokole, kuriuo jis pripažįsta teisės pažeidimo padarymą, automobilio savininkės I. A. paaiškinimu, kad pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo T. A., duomenimis iš policijos duomenų bazės apie tai, kad T. A. vairuotojo pažymėjimas išduotas 2014-01-08 bei kita bylos medžiaga.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 straipsniai), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 straipsniai) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemones T. A. yra reikalinga tam, kad jis iš Plungės važinėja gydytis į Klaipėdą. Tai patvirtina pateikti medicininiai dokumentai. T. A. suvokė ir įvertino savo elgesį bei padarė tinkamas išvadas ir yra pasiryžęs laikytis įstatymų reikalavimų. Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ATPK 30 straipsnyje nurodytomis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosiomis taisyklėmis, ATPK 30² straipsniu, reglamentuojančiu baudos skyrimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad charakterizuojamas teigiamai, į susidariusią sunkią sveikatos padėtį ir būtiną gydymą kitoje vietovėje, T. A. kritinį požiūrį į savo elgesį ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pasekmių nebuvimą, kad nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. T. A. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, jog išdėstytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad vadovaujantis ATPK 30 ¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis yra galimybė skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. A. pri­pa­žin­ti kal­tu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d., taikyti 30¹ str. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6010.

Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu per pirmąsias 20 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos pateikti Plungės rajono apylinkės teismui (Laisvės al. 4, Plungė).

Vėliau įrodymas apie sumokėtą baudą turi būti pateikiamas institucijai surašiusiai protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.

Neturint galimybės sumokėti baudą, numatyta teisė per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo (ATPK 313 str. 4 d. nustatyta tvarka) kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.