Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštasis, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2024 m. balandžio 12 d., apie 21.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Skoda Superb“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. pažeidė Kelių eismo taisyklų 157 punkto reikalavimus tuo, kad sukdamas sankryžoje į kairę - į (duomenys neskelbtini) g., nedavė kelio motociklui „BMW K100 RS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. D., važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai - (duomenys neskelbtini) g., dėl to sudarė neišvengiamą kliūtį motociklui, todėl motociklo vairuotojas A. D., vengdamas atsitrenkimo į automobilį, motociklą staigiai pasuko kairėn, dėl ko šis vertėsi ant kairio šono ir tokiu būdu išvengė atsitrenkimo į automobilį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojui A. D. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jis 2024 m. balandžio 12 d. vairavo jam priklausantį automobilį „Škoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kolega vyko iš darbo. (duomenys neskelbtini) g. prie sankryžos užsidegė žalia šviesa. Įsitikino, kad kliūties nėra, suko į kairę. Nepastebėjo, kad važiavo motociklas. Motociklą pastebėjo tada, kai jis pradėjo kristi. Labai staigiai viskas įvyko. Jo automobilio langas buvo pradarytas. Paklausė nukentėjusiojo, kas čia atsitiko. Jam buvo šoko būsena, todėl pats nukentėjusysis kvietė medikus. Buvo ir nerimo, ir pykčio, nes nebuvo įsitikinęs, ar yra kaltas. Jeigu jam būtų iš karto parodę vaizdo įrašą, būtų pripažinęs kaltę. Jam pirmas toks įvykis, kai jis kaltas dėl eismo įvykio, kai įvyko tiesioginis susidūrimas. Suprato dabar, kad reikia stebėti motociklus. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Bendravo su nukentėjusiuoju kitą dieną po įvykio. Kitą rytą paskambino nukentėjusiajam paklausti, kaip jaučiasi. Kai įvyko eismo įvykis, po kelių minučių išlipo iš automobilio. Priėjo prie nukentėjusiojo. Jis buvo atsistojęs. Klausė nukentėjusiojo, kokia jo sveikatos būklė. Kitą dieną telefonu pasiteiravo nukentėjusiojo, kokia jo sveikata, atsiprašė. Gailisi nusikaltęs. Nukentėjusiajam žalą atlygino, su juo susitaikė, prašo bylą nutraukti.

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad dėl eismo įvykio jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Jam buvo lūžiai, dideli sumušimai, negalėjo vaikščioti. Atsinaujino senos traumos. Be vaistų negali gyventi, bus daroma operacija. Dėl avarijos atsinaujino klubo sąnario trauma, kuri buvo, kai jam buvo 16 metų. Nukentėjusysis kitą dieną po įvykio skambino, sakė, kad, kuo galės, tuo padės. Draudimo bendrovė ir kaltinamasis žalą atlygino, pretenzijų neturi, sutinka taikytis su kaltinamuoju.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 12 d., apie 21.00 val. vairavo nuosavybės teise priklausantį motociklą „BMW K100 RS“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Motociklu važiavo vienas. Buvo prietema, kai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. Važiavo nuo miesto centro pusės. Prieš šviesoforais reguliuojamą (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžą pilnai sustojo antroje eismo juostoje. Priekyje jo motociklo stovėjo lengvasis automobilis, kuris buvo įsijungęs kairio posūkio žibintą. Toje sankryžoje iš pirmos eismo juostos galima važiuoti tik pasukus į dešinę, t. y. važiuoti (duomenys neskelbtini) g., o iš antros eismo juostos tiesiai ir į kairę, iš trečiosios - tik į kairę kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui priekyje stovėjęs automobilis pajudėjo ir atlikinėjo posūkį į kairę. Dar stovėdamas prieš šviesoforą aiškiai matė, kad kitoje pusėje stovi lengvasis automobilis antroje eismo juostoje, kurio buvo įjungtas kairio posūkio žibintas. Pastarasis lengvasis automobilis stovėjo pirmas prieš sankryžą sustojęs. Kuomet priekyje važiavęs automobilis nusuko į kairę, vyro vairuojamas motociklas važiavo tiesiai. Pažvelgė į priešingoje kelio pusėje važiuojantį ir kairį posūkį atlikinėjantį lengvąjį, baltos spalvos automobilį „Skoda“. Vairuotojas net nežvelgė jo kryptimi. Matydamas, kad lengvojo automobilio vairuotojas nesustos, sudaro jam kliūtį važiuoti toliau tiesiai, vengė atsitrenkimo į pastarąjį automobilį - staigiai stabdė vairuojamą motociklą, pasuko vairą kairiau, galimai, tuo metu motociklo ratai kliudė gatvės šulinio dangtį ir motociklas vertėsi ant kairio šono. Su judančiu motociklu dar per kelio važiuojamąją dalį slydo keletą metrų, atsitrenkimo į automobilį „Skoda“ išvengė. Sąmonės praradęs nebuvo. Gulėdamas ant kelio važiuojamosios dalies matė, kad nepravažiavęs sankryžos sustojo ir automobilis „Skoda“. Aiškiai matė, kad iš automobilio „Skoda“ priekinės keleivio vietos išlipo vyras. Pro praviras automobilio dureles matė, kad už automobilio „Skoda“ vairo sėdi taip pat vyras. Savarankiškai pakilo nuo važiuojamosios dalies, susirinko išbyrėjusius asmeninius daiktus. Pastebėjo, kad iš po motociklo teka skysčiai, todėl priėjo ir atkėlė gulintį motociklą nuo važiuojamosios dalies. Išmanusis laikrodis, kurį tuo metu segėjo ant kairės rankos riešo, automatiškai susisiekė su pagalbos centru. Išgirdo, kad kalba operatorius, pranešė įvykio vietą, pasakė, kad jam labai skauda rankas ir krūtinę. Girdėjo iš automobilio „Skoda“ vyriškus balsus, sakančius „mes tavęs nematėme“. Į įvykio vietą pirmieji atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai, o paskui ir policijos pareigūnų ekipažas. Medikai apžiūrėjo, nuvežė į Kauno klinikas. Po atliktų tyrimų ir apžiūros išleistas iš sveikatos priežiūros įstaigos namo ambulatoriniam gydymui. Išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų. Dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę AB „(duomenys neskelbtini)“, kur eismo įvykio metu buvo draustas automobilis „Skoda“, patirta žala nėra atlyginta (1 t., b. l. 116–117).

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, kartu su bendradarbiu E. K. grįžinėjo iš (duomenys neskelbtini). Automobilį „Skoda Superb“, baltos spalvos, vairavo E., pats sėdėjo šalia vairuotojo - ant priekinės keleivio sėdynės. Automobilio valstybinių numerių nurodyti negali, nes jie jam tikrai nėra žinomi. Įvažiavo į Kauną, kuomet jau buvo tamsu. E. vyrą turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) gatvę, Kaune. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. Puikiai pamena, kad prieš šią sankryžą E. pilnai sustabdė vairuojamą automobilį, nes tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas, neleidžiantis jiems atlikti posūkio į kairę. Priekyje E. vairuojamo automobilio, kuris tuo metu stovėjo antroje eismo juostoje, kita transporto priemonė nestovėjo. Jiems stovint prieš šviesoforais reguliuojamą sankryžą, matė, kad priešingoje kelio pusėje (duomenys neskelbtini) g., antroje eismo juostoje stovi lengvasis automobilis, kurio buvo įjungtas kairio posūkio žibintas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui E. vairuojamas automobilis pajudėjo ir pradėjo atlikinėti posūkio manevrą į kairę. Tuo pat metu matytas automobilis, stovėjęs prieš sankryžą priešingoje kelio pusėje, taip pat atlikinėjo posūkio manevrą į kairę. E. vairuojamam automobiliui važiuojant ir atliekant posūkio manevrą į kairę, stebėjo vaizdą pro priekinį automobilio stiklą kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. Staiga pamatė dešine akimi žibinto šviesą ir dešinėje automobilio pusėje krentantį motociklą. E., tikėtina, tuo pat metu irgi pamatė krentantį motociklą, nes sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę. Išlipo iš automobilio ir nuėjo prie motociklo. Matė, kad prie motociklo stovėjo vyras, ant galvos buvo užsidėjęs apsauginį šalmą. Kokiomis kelnėmis vilkėjo vyras, pasakyti negali, tačiau striukė buvo odinė. Vyras pats pakėlė nuo važiuojamosios dalies gulintį motociklą, nes prieš tai iš motociklo bėgo degalai. Girdėjo, kad motociklininkas mobilaus ryšio telefonu kalba ir apie įvykį praneša policijai. Visi įvykio vietoje laukė atvykstant policijos pareigūnų. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui E. vairuojamas automobilis pajudėjo iš stovimos padėties ir įvažiavęs į sankryžą jau buvo pasisukęs kairėn ir stabtelėjo. Tada liudytojas iš dešinės pamatė motociklą. Automobilis „Skoda Superb“ jau buvo sankryžos viduryje pasisukęs kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. Tarp automobilio „Skoda Superb“ ir motociklo kontakto nebuvo. (1 t., b. l. 113–114).

2024 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. K. tarnybiniame pranešime Dėl gauto pranešimo užfiksuotos įvykio aplinkybės - 2024 m. balandžio 12 d., apie 21.00 val. gautas iš budėtojo pranešimas, jog Kaune, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 77, automobilis „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė pavojingą situaciją motociklui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pranešėjas - motociklo vairuotojas, laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu, rastos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės bei jų vairuotojai. Automobilio „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. K. paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi nuo kelio A1, sustojo prie reguliuojamos šviesoforu sankryžos antroje eismo juostoje norėdamas sukti į kairę. Tuo metu degė draudžiamas šviesoforo signalas. Užsidegus leidžiamam žalios šviesos šviesoforo signalui pradėjo judėti į kairę pusę, nes buvo įsitikinęs, kad tai saugu. Kitoje sankryžos pusėje matė stovinčią transporto priemonę antroje eismo juostoje, kuri skirta važiuoti tiesiai per sankryžą arba sukti į kairę pusę. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui matytas automobilis pradėjo važiuoti ir suko į kairę. Tuo metu E. K. taip pat buvo pradėjęs važiuoti. Kas buvo už to automobilio, nematė. Pasukus automobiliui į kairę pusę, staiga išvydo atvažiuojantį per sankryžą tiesiai motociklą. E. K. nurodė, kad tuo momentu, kai išvydo motociklą, jau atlikinėjo manevrą į kairę. Vairuotojas paaiškino, kad priešpriešiais važiuojanti transporto priemonė jį apakino šviesomis, dėl ko nematė įvažiuojančio į sankryžą motociklo. Motociklo vairuotojas A. D. nurodė analogiškas aplinkybes. Vyras paaiškino, kad prieš šviesoforu reguliuojamą sankryžą buvo sustojęs, užsidegus žaliam šviesoforo signalui prieš jį stovėjęs automobilis pasuko į kairę, o jis važiavo tiesiai per sankryžą. Išvydęs, kad kitoje sankryžos pusėje automobilis „Skoda“, sukantis į kairę, nesiruošia jo praleisti, staigiai pradėjo stabdyti savo vairuojamą motociklą, kad išvengtų susidūrimo. Nuo staigaus stabdymo jo vairuojamas motociklas griuvo ant kelio važiuojamosios dalies ir pradėjo slysti. Tarp motociklo ir automobilio „Skoda“ kontakto nebuvo. Iš įvykio vietos greitoji medicinos pagalbos brigada A. D. nuvežė į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Eismo įvykis užregistruotas EĮIS Nr. 07-24-9619499 (1 t., b. l. 53–54).

Iš 2024 m. balandžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta - Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryža. Kelių eismo įvykio rūšis - pavojingos situacijos sukėlimas. Kelio ženklai galiojimo zonoje - Nr. 507 „eismo kryptys sankryžoje“, Nr. 533, Nr. 534 „pėsčiųjų perėja“, Nr. 201 „pagrindinis kelias“, Nr. 203 „duoti kelią“, Nr. 301 „įvažiuoti draudžiama“. Duomenims rikti panaudotas bepilotis orlaivis (duomenys neskelbtini), fotografuota, sudaryta fotolentelė. Eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Skoda Superb“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu neapgadintas, ir motociklas BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), fotografuota, sudarytos fotolentelės (1 t., b. l. 19–29).

2024 m. balandžio 19 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Skoda Superb“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savininkas - AB „SEB“, valdytojas - E. K., eismo įvykio metu draustas ADB „(duomenys neskelbtini)“, poliso Nr. AED8953360, transporto priemonė neapgadinta, fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 30–37, 56).

2024 m. balandžio 19 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas motociklas BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas A. D., eismo įvykio metu draustas ADB „(duomenys neskelbtini)“, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė apgadinta, fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 38–47, 56).

2024 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1537/2024 (02) nurodyta, kad A. D. konstatuotas dešinio riešo trikampio kaulo skeveldrinis lūžis. Dėl konstatuoto sužalojimo nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 109–111).

2024 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas gatvėje esančios vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas veiksmas - adresu (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Kaune. Skaitmeninėje laikmenoje įrašytas vienas failas pavadinimu „PTZ Paneri -Varni _ch1_20240412195842_20240412195946.mp4“. Vaizdo įrašas užfiksuotas miesto vaizdo stebėjimo kamera, įrengta ties (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryža, Kaune. Filmuota tamsiuoju paros metu, įrengtas dirbtis gatvės apšvietimas. Vaizdo įrašo trukmė - 1 min. 4 sek. Septintą vaizdo įrašo sekundę iš dešinės pasirodo tiesiai per sankryžą važiuojantis motociklas, priešingoje sankryžos pusėje, antroje eismo juostoje matomas baltos spalvos lengvasis automobilis (pav. Nr. 2). Sankryžoje eismą reguliuojantys šviesoforai veikia, motociklininko važiavimo kryptimi dega žalias šviesoforo signalas. Motociklas važiuoja tiesiai, o iš priešpriešais į sankryžą įvažiavęs baltos spalvos lengvasis automobilis atlieka posūkio manevrą į kairę. Motociklininkas į dešinę guldo vairuojamą motociklą (pav. Nr. 3), nukrenta nuo jo ir verčiasi keletą kartų per šoną važiuojamojoje dalyje. Motociklas slysta ir sustoja ties baltos spalvos automobilio dešinės pusės galiniu ratu. Tarp transporto priemonių kontakto neįvyksta. Motociklininkas pakyla nuo važiuojamosios dalies, rankomis gestikuliuoja, atjungia motociklo degimą ir sustoja prie baltos spalvos automobilio priekiniu dešinės pusės durelių, žvelgia į automobilio salono vidų. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 60–63).

2024 m. spalio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pranešimo garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešimas apie eismo įvykį (1 t., b. l. 75–77).

2024 m. rugsėjo 18 d. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ pateikė (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžos šviesoforo programos fazių diagramą (1 t., b. l. 67–68).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams. Priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas objektyvusis požymis, jungiantis neteisėtą veiką su pavojingais padariniais ir nustatantis, kad būtent kaltininko padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamą rezultatą.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad E. K. 2024 m. balandžio 12 d., apie 21.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Skoda Superb“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. pažeidė Kelių eismo taisyklų 157 punkto reikalavimus tuo, kad sukdamas sankryžoje į kairę - į (duomenys neskelbtini) g., nedavė kelio motociklui „BMW K100 RS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. D., važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai - (duomenys neskelbtini) g., dėl to sudarė neišvengiamą kliūtį motociklui, todėl motociklo vairuotojas A. D., vengdamas atsitrenkimo į automobilį, motociklą staigiai pasuko kairėn, dėl ko šis vertėsi ant kairio šono ir tokiu būdu išvengė atsitrenkimo į automobilį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojui A. D. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo, o taip pat nukentėjusiosios parodymai, taip pat byloje ištirti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis pripažino, kad vairuodamas automobilį nepastebėjo ir sankryžoje nedavė kelio motociklui. Nukentėjusysis motociklo vairuotojas A. D., vengdamas atsitrenkimo į automobilį, motociklą staigiai pasuko kairėn, dėl ko šis vertėsi ant kairio šono ir tokiu būdu išvengė atsitrenkimo į automobilį, dėl to įvyko eismo įvykis. Eismo įvykis (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Kaune užfiksuotas vaizdo kameromis, kurių įrašas apžiūrėtas ir aprašytas kitų objektų apžiūros protokole. Jame užfiksuota, jog iš dešinės pasirodo tiesiai per sankryžą važiuojantis motociklas, priešingoje sankryžos pusėje, antroje eismo juostoje matomas baltos spalvos lengvasis automobilis. Sankryžoje eismą reguliuojantys šviesoforai veikia, motociklininko važiavimo kryptimi dega žalias šviesoforo signalas. Motociklas važiuoja tiesiai, o iš priešpriešais į sankryžą įvažiavęs baltos spalvos lengvasis automobilis atlieka posūkio manevrą į kairę. Motociklininkas į dešinę guldo vairuojamą motociklą, nukrenta nuo jo ir verčiasi keletą kartų per šoną važiuojamojoje dalyje. Motociklas slysta ir sustoja ties baltos spalvos automobilio dešinės pusės galiniu ratu. Tarp transporto priemonių kontakto neįvyksta. Motociklininkas pakyla nuo važiuojamosios dalies, rankomis gestikuliuoja, atjungia motociklo degimą ir sustoja prie baltos spalvos automobilio priekiniu dešinės pusės durelių, žvelgia į automobilio salono vidų.

Tai, kad nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina 2024 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1537/2024 (02), kurioje nurodyta, kad A. D. konstatuotas dešinio riešo trikampio skeveldrinis lūžis. Dėl konstatuoto sužalojimo nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be šių duomenų kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojo M. M. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolai ir kita bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. K. prašė BK 38 straipsnio pagrindu baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

BK 38 straipsnio 1 dalies numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis E. K. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju A. D. susitaikė, kartu su AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusysis A. D. sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, patvirtina, kad jie susitaikė, visa žala jam atlyginta, pretenzijų neturi.

Prokuroras neprieštaravo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, jis neteistas, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, pakaltinamas, dirba.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamosios elgesį po nusikaltimo padarymo – atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo, gailisi nusikaltęs, kartu su draudimo bendrove atlygino žalą ir bylinėjimosi išlaidas, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis E. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš E. K. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ subsidiariai priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos ir 1 774,51 Eur turtinės žalos bei 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 52–71).

Teisminio nagrinėjimo metu AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino nukentėjusiajam 4 174,51 eurų žalą (3 000 eurų neturtinė žala, 440 eurų gydymosi išlaidos, 734,51 eurų negautos pajamos), 600 eurų už motociklo remontą, 427,52 eurų už šalmo, rūbų ir kt. sugadinimą (2 t., b. l. 98, 99–101).

Iš pateikto susitaikymo protokolo ir susitarimo matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino 1 200 eurų bylinėjimo išlaidas (2 t., b. l. 102–103).

Kadangi nukentėjusiajam civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra visiškai atlygintas, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamasis nusikaltimo padarymo buvo blaivas, nusikaltimas yra neatsargus, jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus ANK 415-417 straipsniuose, tačiau už šiurkščius eismo taisyklių pažeidimus jis nebaustas, baudos sumokėtos. Nagrinėjamu atveju nebuvo kontaktų tarp transporto priemonių, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, baudžiamojo poveikio priemonės kaitinamajam netaikytinos.

Šioje byloje kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo ir garso medžiaga (1 t., b. l. 199), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297–299 straipsniais, 301–303 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, E. K. susitaikius su nukentėjusiuoju A. D..

Baudžiamąją bylą E. K. atžvilgiu nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti E. K., kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo ir garso medžiaga palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.