Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1, 3 dalis, galutine subendrinta 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, nustatant 6 mėnesių baudos mokėjimo terminą. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. sausio 25 d. Bauda iš nuteistojo buvo išieškota 2023 m. gruodžio 15 d.

Nuteistasis prašo teismo panaikinti teistumą, nes jis nori įsidarbinti, t. y. gauti leidimą vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą. Tačiau gavo atsakymą, kad leidimas jam nebus išduotas, nes pagal pateiktą Informatikos ir ryšio departamento informaciją jis turi galiojantį teistumą, teistumas galioja iki 2028 m. gruodžio 15 d.

Nuteistasis į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai jo paties nurodytu elektroninio pašto adresu. Prieš teismo posėdį R. D. dar kartą atsiuntė teismui jau anksčiau jo teismui pateiktą Lietuvos transporto saugos administracijos atsakymą į jo prašymą išduoti leidimą vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą. Taip pat prašė sušvelninti bausmę arba panaikinti. Kitų prašymų, tarp jų atidėti bylos nagrinėjimą, nuteistasis nepateikė, dėl to teikimas buvo išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

Prokurorė teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas

BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.

Teistumas taip pat gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į nurodytas teistumo sukeliamas teisines pasekmes, jos negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas nustato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme nustatytą laiką. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Šis terminas skaičiuojamas nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo paskirtos bausmės (BK 97 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju R. D. turi neišnykusį teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr.1-247/2010, kuriuo R. D. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1, 3 dalis, ir nuteistas galutine subendrinta 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, nustatant 6 mėnesių baudos mokėjimo terminą. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. sausio 25 d. Vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį, bauda iš nuteistojo buvo išieškota 2023 m. gruodžio 15 d. Būtent ši data laikytina bausmės pabaigos data, nuo kurios skaičiuojamas pirmiau nurodytas penkerių metų teistumo terminas. Taigi, kaip visiškai teisingai nurodo ir pats R. D., teistumo termino pabaiga – 2028 m. gruodžio 15 d., o pusė teistumo termino, kuomet, vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi, teismas galėtų svarstyti nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo ar jo laiko sutrumpinimo, sueis tik 2026 m. birželio 15 d.

Šią dieną šis terminas dar nėra suėjęs, tad ir tenkinti nuteistojo prašymą, bylos medžiaga nustačius, kad teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 183 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nėra teisinio pagrindo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu galioja kita 183 straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), tačiau ir pagal ją R. D. įvykdytas nusikaltimas atitinka sunkaus tyčinio nusikaltimo sudėtį. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo nuosprendžiu R. D. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo pripažintas kaltu už 176 197,01 Lt (51 071,60 Eur) didelės vertės turto pasisavinimą. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal atitinkamą BK 183 straipsnio dalį, reikšmės turi MGL rodiklis.

MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-895/2019). Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos dalykas turi būti nustatomas pagal veikos padarymo metu nustatytą MGL dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-813/2025).

Byloje nustatyta, kad pirmiau nurodytą nusikaltimą R. D. įvykdė 2007 m. sausio mėn. Tuo metu MGL dydis sudarė 37,66 Eur (130 Lt). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Taigi veikos kvalifikavimas nuteistajam nekinta, nes pasisavinto 176 197,01 Lt (51 071,60 Eur) turto vertė viršija 900 MGL dydį, t. y. 33 894 Eur (900 MGL x 37,66 Eur), o tai pagal dabar galiojančią BK 183 straipsnio redakciją laikytina labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimu ? sunkiu tyčiniu nusikaltimu.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nuteistajam teikiant pakartotinį analogiško turinio prašymą, suėjus pusei jo teistumo termino (po 2026 m. birželio 15 d.), jam neturėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes atmetant šį prašymą yra vadovaujamasi vien BK 97 straipsnio 7 dalimi. Nuteistojo asmenybė, jo elgesys po bausmės atlikimo ir kt. teistumo panaikinimui ar jo termino sutrumpinimui reikšmingos aplinkybės teismo nėra vertinamos, nes nuteistasis pateikė savo prašymą nesuėjus įstatyme nustatytam minimaliam terminui, t. y. anksčiau nei suėjo pusė jo teistumo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

R. D. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.