Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Jucio ir Laimos Garnelienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. M. (J. M.) gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas Tarybų Sąjungos komunistų partijos (toliau – TSKP) nariu bei Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – TSRS) Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko būrio vadu, veikdamas D. J. (D. J.), B. P. (B. P.), V. K. (V. K.) ir O. Š. (O. Š.) suburtoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš kaltinamojo ir 159 kariškių bei politinių veikėjų, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės papročius, tarptautines sutartis ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, naudodamas prieš civilius bauginimo, teroro, taip pat uždraustas karo priemones, vykdydamas ir remdamas kitos valstybės – TSRS ir užsienio organizacijos – TSKP ir jos padalinio Lietuvoje – LKP/TSKP politiką bei turėdamas tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę ir pažeisti teritorijos vientisumą, nuo 1991 m. sausio 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., pagal iš anksto parengtą nusikalstamą planą užgrobė 17 strategiškai svarbių objektų ir kartu su bendrai veikusiais organizuotos grupės nariais padarė nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, o būtent:

1991 m. sausio 11 d., tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos prieš civilius metu užgrobė Lietuvos Respublikos valstybinę leidybos įmonę „Spauda“ ir šturmo metu sunkiai sužalojo 2 civilius, 31 civiliui padarė tyčinius nesunkius sveikatos sutrikdymus ir 24 civiliams padarė tyčinius nežymius sveikatos sutrikdymus;1991 m. sausio 13 d., karo atakos metu užgrobė Lietuvos radiją ir televiziją ir šturmo metu tyčia nužudė 1 civilį, tyčia sunkiai sužalojo 7 civilius, tyčia nesunkiai sužalojo 108 civilius ir tyčia nežymiai sužalojo 95 civilius;1991 m. sausio 13 d., karo atakos metu užgrobė Lietuvos radijo ir televizijos centrą (TV bokštą) ir šturmo metu tyčia nužudė 12 civilių, tyčia sunkiai sužalojo 23 civilius, tyčia nesunkiai sužalojo 289 civilius ir tyčia nežymiai sužalojo 251 civilį.

Be to, tęsiant nusikalstamas veikas 1991 m. sausio 13 d. ir 1991 m. sausio 28 d., neteisėtai įvestos komendanto valandos metu, kartu su bendrai veikusiais organizuotos grupės nariais padarė dar du nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus – tyčinį sunkų vieno civilio sveikatos sutrikdymą ir tyčinį vieno civilio nužudymą.

Šiais veiksmais J. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 100 straipsnyje, 101 straipsnyje, 103 straipsnio 1 dalyje, 111 straipsnio 1 dalyje, 112 straipsnyje.

2014 m. vasario 26 d. prokuroro nutarimu byloje paskelbta įtariamojo J. M. paieška.

2014 m. kovo 12 d. įtariamasis sulaikytas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi palikta galioti 2013 m. rugsėjo 23 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 2 mėnesių suėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 12 d. Vilniaus apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2015 m. rugsėjo 12 d.

Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų sunkumą, į tai, kad kaltinamasis J. M. nėra saistomas socialiniais ryšiais, yra užsienio valstybės pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ir socialiai ryšiai susiję su užsienio valstybe, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto, nuolatinės gyvenamosios vietos, įvertinęs kitas aplinkybes, padarė išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas bei 122 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga nėra išnykę, todėl pratęsė kaltinamajam J. M. suėmimo terminą 3 mėnesiams.

Gynėjos teigimu, teismas nepagrįstai nepasisakė apie gynybos argumentus dėl netinkamo įstatymo taikymo ir tarptautinių teisės normų pažeidimo. J. M. kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos grupėje pagal organizatorių iš anksto paruoštą planą ir aiškiai pasidalinus vaidmenis. Organizuotą grupę sudarė 159 kariškiai ir politiniai veikėjai, dalis kurių buvo nuteisti Vilniaus apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu. Jų nusikalstama veika buvo kvalifikuojama ir jie buvo pripažinti kaltais pagal tuo metu galiojusį 1961 m. BK. Pagal 1961 m. BK patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas buvo 20 metų ir šis terminas suėjo 2011 m. sausio 13 d., o patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino išimtys buvo numatytos tik 2011 m. kovo 22 d. Įtariamojo J. M. veiksmai baudžiamojoje byloje kvalifikuojami pagal 2011 m. BK kitokius nusikaltimų požymius, todėl tų pačių įvykių dalyvių, pagal ikiteisminio tyrimo vertinimą – bendrininkų, veiksmai kvalifikuojami pagal skirtingus, J. M. atžvilgiu daug griežtesnius, įstatymus.

Gynėjos nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad kitomis priemonėmis negalima užtikrinti kaltinamojo J. M. dalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu. Teismo argumentas, kad J. M. Lietuvoje neturi socialinių ryšių yra nepagrįstas, nes iš pateiktos charakterizuojančios medžiagos matyti, jog jis nėra asocialus, yra buvęs karininkas, disciplinuotas, gerbiantis įstatymus, byloje nėra objektyvių duomenų, kad J. M. turi polinkį slėptis. Gynėja pažymi, kad teismo nutartyje tik formaliai nurodyta, jog byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis J. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai, kad kaltinamasis J. M. kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, nėra pakankama aplinkybė konstatuoti, kad jis gali bėgti ar slėptis nuo teismo.

Gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. M. nėra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais, kadangi kaltinamasis yra suaugęs, sąžiningas, rūpestingas, materialiai apsirūpinęs asmuo, jis yra sudaręs preliminarią sutartį dėl gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Gynėjos teigimu, suėmimas yra per griežta kardomoji priemonė, nes įtariamojo J. M. dalyvavimą procese galima užtikrinti kitomis priemonėmis. Be to, įtariamojo artimieji sutinka sumokėti už jį užstatą.

Teismo posėdyje kaltinamasis J. M. ( J. M. ) ir jo gynėja prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 12 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam J. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Baudžiamosios bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis J. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra liudytojų V. S. (V. S.), I. K. (I. K.), D. B. (D. B.), S. D. parodymai, specialisto J. Andriškevičiaus paaiškinimai, teismo medicinos ekspertizės aktai, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (fotonuotraukos, vaizdo įrašai ir pan.) bei kiti rašytiniai duomenys.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam J. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

J. M. kaltinamas padaręs nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, iš kurių keturi priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o vienas – sunkių nusikaltimų kategorijai. Už J. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą atsakomybė numatyta tiek Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, tiek BK 7 straipsnyje numatytais pagrindais, šiems nusikaltimams netaikomi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, už jų padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Skunde pagrįstai teigiama, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad J. M. yra užsienio šalies pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, su Lietuvos Respublika jo nesieja socialiniai ryšiai, jis neturi pastovaus pajamų šaltinio. Kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai – nuolatinė gyvenamoji vieta, turimas pragyvenimo šaltinis, šeima yra ne Lietuvos Respublikoje, o Rusijos Federacijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog J. M., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Skundo argumentai, kad kaltinamasis nėra asocialus, yra buvęs karininkas, disciplinuotas, gerbiantis įstatymus, sąžiningas, ir rūpestingas, materialiai apsirūpinęs asmuo, nepaneigia minėtos apygardos teismo išvados pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nesudaro pagrindo panaikinti taikytą kardomąją priemonę ir skunde nurodoma aplinkybė, kad už kaltinamąjį J. M. yra galimybė sumokėti užstatą.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė apie gynybos argumentus dėl netinkamo įstatymo taikymo ir tarptautinių teisės normų pažeidimo. Iš skundo turinio matyti, kad kaltinamojo J. M. gynėja netinkamą įstatymo taikymą ir tarptautinių teisės normų pažeidimą sieja su nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas J. M., kvalifikavimu pagal atitinkamos redakcijos baudžiamąjį įstatymą, tačiau, kaip minėta, svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, įrodymai nėra vertinami bei veikų kvalifikacijos ir kaltės klausimai nėra sprendžiami.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į J. M. taikytos kardomosios priemonės trukmę, į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už J. M. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas J. M., pobūdį, sunkumą, skaičių, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. M. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo J. M. (J. M.) gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.