Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei D. G.-B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovo advokato Justo Čioboto skundą dėl 2023 m. gegužės 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyr. specialistės D. G.-B. 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 268 straipsnio 5 dalį paskirta 130 eurų bauda, nes V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Eksploatacijos skyriaus vyresnysis inžinierius (tinklų eksploatacijai), neužtikrino nuotekų tvarkymo įrenginio, esančio ties (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, tinkamo eksploatavimo, dėl ko per šulinio viršų į gamtinę aplinką nuo 2022 m. gegužės 30 d. 21 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 10 val. 30 min. veržėsi nuotekos, viršijančios Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimo į gamtinę aplinką reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 268 straipsnio 5 dalį paskirta 130 eurų bauda, nes V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Eksploatacijos skyriaus vyresnysis inžinierius (tinklų eksploatacijai) neužtikrino nuotekų tvarkymo įrenginio, esančio ties (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, tinkamo eksploatavimo, dėl ko per šulinio viršų į gamtinę aplinką nuo 2022 m. gegužės 30 d. 21 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 10 val. 30 min. veržėsi nuotekos, viršijančios Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimo į gamtinę aplinką reikalavimus. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

ANK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimą.

ANK 268 straipsnio 5 dalies dispozicijoje įtvirtintos teisės normos yra blanketinės, todėl aiškinantis jose įtvirtintų administracinių nusižengimų sudėčių požymius reikia remtis kitų teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamus teisinius santykius, nuostatomis.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau - ir Reglamentas) 7.2 p. nurodyta, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą.

Skunde nurodoma, kad V. K. nuotekų tinklą adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. jam priskirtų funkcijų ribose prižiūrėjo tinkamai, laiku bei nustatytu periodiškumu, profilaktikos (aptarnavimų) metu nebuvo nustatyta tinklo nesandarumo. Pareiškėjas savo funkcijas nurodytas Pareiginiuose nuostatuose atliko tinkamai ir laiku, savo pareigas visada atlieka tinkamai, rūpestingai ir atidžiai. Nuotekų tinklo, kuriame įvyko avarija, profilaktika (aptarnavimai) atliekami pagal planą. Tinklo nesandarumo atvejų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas institucijai aiškiai nurodė avarijos priežastis, kurių pats negalėjo įtakoti - per buitinių nuotekų trasos šulinį išsiveržė nevalytos nuotekos dėl į buitiniu nuotekų tinklus patenkančiu paviršiniu vandenų.

Skunde pažymima, kad įvykusios avarijos teritorijoje esančioje gyvenvietėje nėra paviršinių nuotekų tinklo, dalis gyventojų neteisėtai prisijungę paviršines nuotekas į fekalinę trasą, todėl lietaus vanduo perpildo buitinių nuotekų trasą ir sukelia buitinių nuotekų tinklų persipildymą dėl ko įvyksta išsiveržimas, koks buvo užfiksuotas 2022 m. gegužės 30 d.

Institucijos teigimu, atkreiptinas dėmesys, kad savitakinė nuotekų trasa, kurioje įrengtas šulinys, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ . Būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtoje vietoje vykdo buitinių nuotekų tvarkymo veiklą ir yra absoliučiai atsakinga už savo vykdomą veiklą, privalo veiklą vykdyti griežtai laikantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygų ir yra atsakinga už aplinkosauginių teisės aktų pažeidimus (inter alia ~ Reglamento 7.2 punkto).

Skunde nurodoma, kad savitakinis nuotekų tinklas nėra projektuojamas ir statomas tokiu būdu, kad jo šulinių dangčių sandarumas užtikrintų, kad avarijos metu iš nuotekų šulinio kylančios nuotekos nepatektų į aplinką.

Institucijos teigimu, atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento nuostatos taikomos visai nuo­tekų tvarkymo veiklai, apimant tiek spaudiminę, tiek savitakinę nuotekų sistemą. Tai, kad savitakinė linija turi oro prieinamumą tam, kad nuotekos tekėtų ir nėra hermetiška, nes reikalinga ventiliaci­ja, nereiškia, kad yra pažeistas sandarumas. Kad savitakinė nuotekų sistema nėra hermetiška ir turi ventiliuotis, savaime nereiškia, kad iš sistemos nevalytos buitinės nuotekos patenka į aplinką. Į aplinką nagrinėjamu atveju buitinės nuotekos pateko dėl tos priežasties, kad nebuvo užtikrintas reikala­vimus atitinkantis sandarumas (kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepa­tektų į sistemą). Sandarumas pažeidžiamas todėl, kad sistema nėra atskirta nuo paviršinio vandens patekimo į sistemą. Kad lietaus nuotekos patenka į savitakinę buitinių nuotekų trasą patvirtino pats Pareiškėjas, šios aplinkybės nurodomos ir Skunde. Pagal Reglamento reikalavimus paviršinės nuo­tekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, išskyrus nuotekų tvarkymą mišriose nuotekų tvarkymo sistemose, įrengtose iki šio Reglamento įsigaliojimo (7.3 punktas). Būtent veiklos vykdytojas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsako už objekto (nagrinėjamu atveju šulinio ties (duomenys neskelbtini), Kauno r.) daromą poveikį aplinkai (konkrečiu atveju nevalytų buitinių nuotekų patekimą į aplinką). UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtas atsakingas asmuo už tinkamą nuotekų tinklų/įrenginių eksploataciją yra V. K., todėl jis pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numa­tytą ANK 268 straipsnio 5 dalyje.

2023 m. balandžio 5 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (su prašymu nerašyti administracinio nurodymo) V. K. surašytas už tai, kad 2022 m. gegužės 30 d. apžiūros aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ties (duomenys neskelbtini), Kauno r. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios buitinių nuotekų trasos, per šulinio viršų į gamtinę aplinką veržiasi nuotekos, viršijančios Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimo į gamtinę aplinką reikalavimus (laboratorinių mėginių protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)). V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Eksploatacijos skyriaus vyresnysis inžinierius (tinklų eksploatacijai), būdamas atsakingu darbuotoju už buitinių komunalinių nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploatavimą, neužtikrino nuotekų tvarkymo įrenginio, esančio ties (duomenys neskelbtini), Kauno r., tinkamo eksploatavimo reikalavimų.

Šiuo atveju, teismui nekyla abejonių dėl to, jog 2022 m. gegužės 30 d., kaip nustatyta apžiūros aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), Kauno r. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios buitinių nuotekų trasos, per šulinio viršų į gamtinę aplinką veržėsi nuotekos, viršijančios Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimo į gamtinę aplinką reikalavimus, tačiau V. K. teigia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Pareiškėjas nurodo, kad lietaus vandens patekimo į nuotekų tinklą problema pripažinta Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019-09-26 sprendimu Nr. TS-345 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos paviršiniu (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo" patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos paviršiniu (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, kuriame nurodoma „Dar viena didelė problema rajono gyvenvietėse yra tai, kad nemažai lietaus nuotekų tinklu yra pajungti į buitiniu nuotekų tinklus, nors tai griežtai draudžiama pagal Lietuvos Respublikos ¡statymus, reglamentus ir teisės aktus." Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nėra atsakingas už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą, todėl net nustačius, kad problemos sprendimas pavestas bendrovei, nesudaro pagrindo teigti, kad bendrovės darbuotojas padarė administracinį teisės pažeidimą.

Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgiant į paminėtas teisės nuostatas, tam, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs ar nevykdęs konkrečiai jam darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas pareigas. Šiuo atveju, Institucijos kaltinimo formuluotė, jog V. K. neužtikrino nuotekų tvarkymo įrenginio, esančio ties (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, tinkamo eksploatavimo, neatitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vidinio (psichinio) santykio su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Dėl to, daroma išvada, kad pareiškėjas nėra atsakingas už į gamtinę aplinką nuo 2022 m. gegužės 30 d. 21 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 10 val. 30 min. išsiveržusių nuotekų, viršijančių Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimo į gamtinę aplinką reikalavimus. Pareiškėjo veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – kaltės.

Įvertinus nustatytas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 268 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymių, administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina, ir 2023 m. gegužės 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

skundą patenkinti.

2023 m. gegužės 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio 5 dalį, nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.