Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-22 · Civilinė byla Nr. 2S-2203-232/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-09Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-22
Bylos Nr.
2S-2203-232/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28369-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
UAB „Jumisa“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2203-232/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28369-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui UAB „Jumisa“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir atlygintinos žalos dydžio sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-07-22 priėmė sprendimą Nr. DGKS-3397 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-12242 pagal ieškovo UAB „Jumisa“ prašymą atsakovui V. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo, kuriuo nusprendė išieškoti iš atsakovo V. J. ieškovo UAB „Jumisa“ naudai 49 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

I. V. J. 2014-08-22 kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-07-22 sprendimą Nr. DGKS-3397 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-12242 dėl 49 000 Lt žalos išieškojimo, sumažinti atlygintinos žalos dydį iki 10 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-11 nutartimi patvirtino ieškovo V. J. ir atsakovo UAB „Jumisa“ sudarytą taikos sutartį. Panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-07-22 sprendimą Nr. DGKS-3397 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-12242; civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui UAB „Jumisa“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir atlygintinos žalos dydžio sumažinimo, nutraukė; priteisė iš ieškovo V. J. Lietuvos Respublikos valstybei 6,01 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad taikos sutartis pasirašyta abiejų šalių. Šalių atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės šalims yra žinomos. Šalių atstovai informavo teismą apie tai, kad pateikta taikos sutartimi šalys išsprendė darbo ginčą, kuris buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje pagal ieškovo UAB „Jumisa“ prašymą atsakovui V. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo, prašė panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Teismas tenkino šalių prašymą, Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-07-22 sprendimą Nr. DGKS-3397 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-12242 panaikino, šalių taikos sutartį patvirtino ir bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

I. V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad taikos sutartis parengta ir pasirašyta ieškovo atstovui nesuderinus taikos sutarties sąlygų su pačiu ieškovu, kuriam teks vykdyti sutarties sąlygas t.y. kuriam tenka taikos sutarties civilinėje byloje sudarymo pasekmės. Pažymėjo, jog taikos sutartyje įtvirtintų mokėjimų per mėnesį ieškovas realiai atlikti neturi finansinių galimybių. Ieškovas nesutinka su įmokos per vieną mėnesį dydžiu, nesutinka su terminais, kurie nustatyti taikos sutartyje, nesutinka su nuostata, kad nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, nesutinka atlyginti pašto išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Jumisa“ atsiliepimu prašė ieškovo V. J. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-11 nutartį. Nurodė, kad ieškovo byloje pateiktoje atstovavimo sutartyje, sudarytoje su advokatu S. G., aiškiai nurodyta advokato teisė sudaryti taikos sutartį. Be to atstovavimo sutartyje papildomai pažymėta, kad advokatui suteikiamos procesinės teisės, numatytos CPK 42 str. Faktinės bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad taikos sutartis buvo pasirašyta tam įgalioto asmens ir ieškovas byloje buvo tinkamai atstovaujamas. Pažymėjo, jog kiekvienas finansinis įsipareigojimas gali pažeisti turtinius interesus, be to pačiu ieškiniu ieškovas buvo pripažinęs dalį finansinio įsipareigojimo, todėl žinojo, kad padarytą žalą turės atlyginti. Pažymėjo ir tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo išreiškęs savo poziciją dėl taikos sutarties sudarymo t.y. nurodęs, kad sutinka sudaryti taikos sutartį, išdėstant žalos atlyginimą dalimis, todėl ieškovas žinojo apie tokią galimybę bei būdamas apdairus ir rūpestingas svarstyti su atstovu taikos sutarties sąlygas. Byloje buvo paskirtas parengiamasis posėdis 2014-11-06, kuris buvo atidėtas, nes negalėjo dalyvauti ieškovo atstovas. Kitas parengiamasis posėdis buvo paskirtas 2014-12-22, į šį posėdį nei ieškovas, nei jo atstovas neatvyko ir neatvykimo priežasčių nenurodė. 2015-02-11 teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Ieškovas buvo įpareigotas pateikti jo ir sutuoktinės turtinę padėtį bei pareikšto reikalavimo pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus, tačiau jų nepateikė. 2015-02-11 vykusio teismo posėdžio metu buvo padaryta pertrauka, kurios metu buvo aptartos taikos sutarties sąlygos, kurias ieškovo atstovas pertraukos metu derino su pačiu ieškovu. Atskirajame skunde nenurodomi jokie konkretūs pagrindai dėl kurių nutartimi patvirtinta taikos sutartis turi būti panaikinta. Nurodytus veiksmus atstovas vertina kaip akivaizdų proceso vilkinimą, siekiant išvengti turtinės prievolės, kurios dalį 10 000 Lt pripažįsta pats ieškovas. Todėl atsakovas mano, kad yra visos būtinos sąlygos baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas nutarties, kuria pirmos instancijos teismas patvirtino taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, kad taikos sutartis parengta ir pasirašyta ieškovo atstovui adv. S. G. nesuderinus taikos sutarties sąlygų su pačiu ieškovu, kuriam teks vykdyti sutarties sąlygas, ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie taikos sutarties byloje sudarymo pasekmes, bylos nutraukimą, nebuvo informuotas, todėl taikos sutartis negalėjo būti teismo tvirtinama.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-07-22 sprendimą dėl 49 000 Lt žalos atlyginimo, atlygintinos žalos dydį sumažinti iki 10 000 Lt. Ieškovą minėtoje civilinėje byloje atstovavo advokatas S. G.. Į bylą paties ieškovo su ieškiniu pateikta 2014-08-20 atstovavimo sutartis, iš kurios turinio matyti, jog ieškovas V. J. pavedė advokatui S. G. atstovauti jį teisme santuokos nutraukimo bylose, tuo tikslu atlikti atitinkamus procesinius veiksmus teisme. Taip pat į bylą pateikta 2014-08-21 teisinių paslaugų sutartis Nr.14/42, sudaryta tarp advokato ir kliento V. J., kuria klientas pavedė advokatą atstovauti jį Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje dėl skolos sumažinimo, pavedant surašyti ieškinį teismui ir kitus procesinius dokumentus, rinkti įrodymus, teikti prašymus, apskųsti teismo sprendimus. Advokatas S. G. nurodė, jog teismui pateiktoje 2014-08-20 atstovavimo sutartyje padaryta techninė klaida. Ginčo tarp šalių, jog ieškovą nagrinėjamoje byloje atstovauja advokatas S. G. nekilo. 2015-02-11 viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui S. G. ir atsakovo UAB „Jumisa“ atstovei advokatei R. C. priimta ir paskelbta 2015-02-11 nutartis, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.

LR CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, jog procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų; procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padėti jam vesti bylą, kartu teismui – vykdyti teisingumą. CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“ įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis). CPK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti visus procesinius veiksmus atstovaujamojo vardu, išskyrus įgaliojime nurodytas išimtis. Minėta įstatymo nuostata reiškia, jog visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir sukelia teisinius padarinius būtent atstovaujamajam, jeigu jie atlikti neperžengiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų. Taigi įgaliotojas turi teisę nurodyti įgaliojime procesinius veiksmus, kurių jo atstovas neturi teisės atlikti. 2014-08-21 teisinių paslaugų sutartyje Nr.14/42 atsakovas atstovavimo išimčių t.y. konkrečių procesinių veiksmų, kurių atstovas neturi teisės atlikti nėra nurodęs, 2014-08-20 atstovavimo sutartyje aiškiai nurodyta advokato teisė sudaryti taikos sutartį. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas byloje buvo tinkamai atstovaujamas jo atstovo, taikos sutartis pasirašyta tam įgalioto asmens, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis paliktina nepakeista ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad asmeniui, manančiam, kad jo teisės priimta nutartimi yra pažeistos, teisė apskųsti nutartį apeliacine tvarka yra numatyta įstatymo. Nenustačius apelianto nesąžiningumo, teisinio pagrindo skirti jam baudą pagal CPK 95 straipsnį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė