Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-586-610/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-04
Bylos Nr.
1-586-610/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos

Baudž. byla Nr. 1-586-610/2015, Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2; Proceso numeris 1-01-1-46398-2015-1;

NUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2015 12 04

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorui Oskarui Martynaičiui, nukentėjusiam A. M., kaltinamajam A. J., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal BK 138 str. 1d.,

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. J. tyčia nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 16 d., apie 17 val., pievelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, tyčia kumščiu sudavė A. M. vieną kartą į veido sritį, tuo nukentėjusiajam A. M. padarydamas kairio skruostikaulio - viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo A. J. kaltu neprisipažino. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, sekmadienį, apie 17 valandą su A. K. atvažiavo į sandėlį esantį (duomenys neskelbtini) kaime, paimti iš darbo nukentėjusio A. M. ir A. A.. Atvykus pamatė, kad nukentėjęs ir A. A. neblaivūs, matėsi, kad svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Nuėjo į sandėlį pažiūrėti ar yra ten buvęs brendžio butelis, jo nerado. Paklausus, A. M. teigė, kad brendžio neėmė, su juo susiginčijo, nukentėjęs pradėjo mojuoti rankomis, jį nestipriai (vos palietė) pastūmė į krūtinę, šis parkrito ant dešinio šono, pievelėje. Atsistojęs pradėjo grasinti, kad kažkas bus, kažkam paskambino ir nuėjo namo. Po to su nukentėjusiu nebendravo iki įvykio su nukentėjusiu santykiai buvo normalūs, nesipyko, buvo bendradarbiai. Dėl ko buvo apkaltintas, kad sulaužė žandikaulį nežino, mano, kad gal įsižeidė dėl pastūmimo. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės ir kaltinamojo kaltė yra įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent: Nukentėjęs A. M. paaiškino, kad įvykio dieną, kaltinamasis priekaištavo dėl išgerto brendžio, su juo susiginčijo, tada A. J. smūgiavo į kairę veido pusę, po smūgio parkrito ant dešinio šono. Atsistojęs paskambino žmonai, pasakė apie konfliktą ir, kad pareina namo. Iki namų atstumas apie 6 km. , parėjo per 25-30 min.. Iki tol ar kitu metu jokių sužalojimų nebuvo patyręs. Su kaltinamuoju buvo darbiniai santykiai, konfliktų nebuvo. Su A. K. buvę konfliktų, jis inicijavo atleidimą iš darbo, atleistas buvo, kadangi po įvykio nebuvo darbe, tikslios atleidimo priežasties nežino. Minėtą dieną nuo ryto iki darbo pabaigos buvo išgėręs tris litrus alaus, aplinkoje orientavosi, būklę vertina kaip normalią. Ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad buvo išgėręs, tačiau buvo užfiksuota, kad įvykio metu buvo blaivus. Į gydymo įstaigą kreipėsi tik 18 dieną, kadangi galvojo, jog tik sumušimas, išgis ir taip, kadangi dvi dienas dėl sužalojimo negalėjo valgyti kreipėsi į medikus, po to į policiją. Kaip tiksliai atsirado sužalojimai ant kaklo negali pasakyti.

Liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną su A. J. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) sandėlį. Matėsi, kad nukentėjęs jau buvo stipriai išgėręs.A. J. nuėjo į sandėlį pažiūrėti ar yra brendžio butelis, neradęs susiginčijo su nukentėjusiu. Matė kaip A. M. ėjo link nukentėjusio mojuodamas rankomis, A. J. pastūmė nukentėjusį, šis pargriuvo ant pilvo ar ant dešinio šono tiksliai pasakyti negali, po to atsistojo. Tuo momentu kalbėjosi su A. A. stovėdami vienas prieš kitą. Smūgio į galvą nematė, atrodo, kad negalėjo būti suduota. Po to nukentėjęs pasiėmė telefoną ir kažką gasdindamas nuėjo. Kaltinamojo ir nukentėjusio tarpusavio santykiai buvo darbiniai. Tarp jo paties ir nukentėjusio yra buvę konfliktinių situacijų, dirba brigadininku, buvo atvejis, kuomet nukentėjęs skundėsi juo, kad duoda pačius blogiausius darbus. Su kaltinamuoju konfliktų nebuvę.

Liudytojas A. A. parodė, kad įvykio metu kaltinamasis susiginčijo su nukentėjusiu dėl brendžio. Pats kalbėjosi su A. K., tuo metu žiūrėjo vienas į kitą, buvo akių kontaktas, todėl paties incidento momento nematė, matė tik kaip nukentėjęs atsistojo nuo žemės ir eidamas grasino, kažkam skambino. Ar galėjo minėtą momentą matyti A. K., nežino. Nukentėjęs buvo išgėręs, kartu su juo gėrė alų , nuo pietų išgėrė 6 butelius alaus 1 litro talpos. Nukentėjęs bendravo normaliai, tačiau einant „užmesdavo“ .

Liudytoja V. M. parodė, kad rugpjūčio 16 dieną apie 17 val. 45 min. vakare paskambino vyras A. M. ir pasakė, kad pareina namo, susiginčijo su A. J., šis trenkė į veidą. Vėliau pati paskambino sutuoktiniui šis pasakė, kad jau pareina. Išėjo nukentėjusio pasitikti, apie 18 val. 25 min. kartu parėjo namo. Vyras buvo išgėręs, tačiau atrodė, kad nedaug, eidamas nesvirduliavo. Matė ant kaklo nubrozdinimo žymes, veidas buvo patinęs. Apie 21 valandą siūlė valgyti, tačiau nukentėjęs atsisakė nurodydamas, kad jaučia skausmą. Kitą dieną taip pat dėl skausmo nevalgė. Į medikus kreipėsi antradienį 18 dieną, kadangi pirmadienį nukentėjęs prižiūrėjo vaikus.

Liudytoja B. E. parodė, kad po įvykio matė, žymes ant nukentėjusio kaklo ir patinusi veidą.

2015-08-20 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-9).

Iš medicininių dokumentų išrašų, matyti, kad 2015 08 18 A. M. kreipėsi į gydymo įstaigą, pažymėta, kad 08 16 apie 17 val. sumuštas , pažįstamo žmogaus smūgiuota kumščiu į kairę veido pusę. Sutinę, skauda, negali pilnai išsižioti, buvo išgėręs, be sąmonės nebuvo. 2015 08 18 11val. 25 min. pranešta policijai. (b.l. 46- 51).

2015-08-27 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. M. klinikiniais duomenimis konstatuota apatinio žandikaulio kairės pusės užpakalinės ataugos srityje lūžimas, o taip pat nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Nubrozdinimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o žandikaulio lūžimas – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-08-16, dviem poveikiais. Mažai tikėtina, jog A. M. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats griūdamas. (b.l. 54).

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei A. J. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų visuma (išskyrus paneigtą kaltinamojo ir liudytojo A. K. aiškinimus) kurie yra įrodymai jie papildo bei patvirtina vienas kitą, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Kaltinamasis A. J. kaltę neigė, nurodydamas, kad nesudavė kumščiu į veidą nukentėjusiam, aiškino, kad nukentėjusį tik nestipriai pastūmė(vos prilietė) po ko šis parkrito ant dešinio šono. Kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės jis paneigtas byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, visuma, o būtent: Nukentėjusio, liudytojos V. M. parodymais, specialisto išvada, medicininiais dokumentais. Nukentėjęs A. J. nuosekliai netrukus po įvykio kreipimosi į medicinos įstaigą metu nurodė, kad buvo sumuštas pažįstamo asmens suduodant kumščiu smūgį į kairę veido pusę. Apie tai, kad buvo sumuštas iš karto po įvykio paskambinęs informavo liudytoją V. M.. Šias aplinkybes liudytoja V. M. patvirtino įrodymų tyrimo metu, be to patvirtino, kad iš karto po įvykio nukentėjusiam parėjus namo pastebėjo sutinimą veide, dėl skausmo A. M. negalėjo valgyti. Tai, kad nukentėjęs po konflikto kažkam skambino patvirtino pats kaltinamasis, liudytojas A. A.. Be to kaltinamasis ir liudytojai parodo, kad iš karto po konflikto A. M. nukentėjusiam grasino, A. J. parodė, kad nukentėjęs teigė, jog „jam kažkas bus“ , akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nurodomų jo veiksmų(pastūmimo vos priliečiant), A. M. nebuvo jokios priežasties aiškinti apie galimas konflikto pasekmes. Akivaizdu, kad tokiu būdu nukentėjęs sureagavo į intensyvų, fizinį skausmą sukėlusį smurtinį veiksmą, išreiškė siekį reaguoti dėl patirto smurto, o ne grasinimus, kaip išsireiškimus vertina liudytojai. Be to pats kaltinamasis nurodė, kad iki konflikto jo santykiai su nukentėjusiu buvo geri, po to nebendravo, tai yra nėra jokių objektyvių aplinkybių dėl kurių nukentėjęs turėtų priežastį nepagrįstai apkaltinti A. J. nusikalstamos veikos padarymu. Nukentėjusio paaiškinimus apie sužalojimo padarymo būdą patvirtina ir specialisto išvada, galimybę nustatytam sužalojimui atsirasti dėl griuvimo įvertinant tik kaip mažai tikėtiną. Teismui nėra pagrindo abejoti A. M. parodymų teisingumu.

Kaip matyti iš liudytojų A. K. ir A. A. buvusių įvykio vietoje parodymų, smurtinio veiksmo metu jie kalbėjosi tarpusavyje, A. A. parodė, kad žiūrėjo vienas į kitą(buvo akių kontaktas), tai yra akivaizdu, kad dėmesys sukoncentruotas į kitas vietas, akivaizdu, kad suduoti vieną smūgį reikalingas momentinis laiko tarpas, todėl faktinė situacija patvirtina, kad liudytojas A. K., galėjo neteisingai įvertinti ir suvokti veiksmus kuriuos atliko kaltinamasis, dėl jų pobūdžio klysta, be to tarp šio liudytojo ir nukentėjusio buvę konfliktinių situacijų, pats inicijavo atleidimą iš darbo dėl nukentėjusio nebuvimo darbe, nors akivaizdu, kad A. M. nustatytas sveikatos sutrikdymas dėl kurio buvo nedarbingas, todėl teismui kyla abejonių dėl jo parodymų patikimumo ir teisingumo. Nurodytų liudytojų parodymai, jog smūgio nematė nei patvirtina nei paneigia jo buvimo, teismas šių liudytojų parodymus vertina kaip subjektyviai suvoktą bei vertintą įvykio situaciją, sąlygota individualių dėmesio koncentracijos savybių, bei nepaneigiančių nukentėjusio parodymų teisingumo.

Teismas nustatydamas kaltę ir faktines aplinkybes vadovaujasi nukentėjusio parodymais, specialisto išvada.

Nustatyta, kad kaltinamasis A. J. tyčia ranka sudavė nukentėjusiam A. M. į veidą, ko pasekoje nukentėjusiam nesunkiai sutrikdyta sveikata, teismui nekyla abejonių , kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių(sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis. Smurtas naudotas abipusės konfliktinės situacijos metu, nesant būtinosios ginties situacijos.

LR BK 138 str. 1d. numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.

Teismas neabejoja, kad A. J. suduodamas smūgį nesipriešinančiam asmeniui suvokė, kad tokiu savo veiksmu kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog gali padaryti kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 138 str. 1d. kvalifikuota, teisingai.

Bausmė, civiliniai ieškiniai

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. J. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

A. J. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusiskundimų dėl elgesio negauta, dirba, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. J. skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę –laisvės apribojimą, dydį nustatant artimą vidurkiui.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį A. J. dėl turėtų 40,42 eurų nukentėjusio gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai( b.l. 22). Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys vadovaujantis CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkintinas visiškai.

VSDFV Marijampolės skyrius reiškė civilinį ieškinį dėl 427,31 euro žalos atlyginimo, kadangi sumokėjo ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2015 08 19 iki 2015 10 02 nukentėjusiam. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai( 91-94), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl civilinis ieškinys vadovaujantis CK 6.280 str.1d. 6.290 str. 3d., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams įpareigojant atlyginti VSDFV Marijampolės skyriui 427,31 eurų, Valstybiniai ligonių kasai 40,42 eurų, turtinę žalą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. J. 40,42 eur (keturiasdešimt eurų ir 42 ct) Valstybinei ligonių kasai,( buveinės adresas Europos a 1,Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus( į.k. 188677622, a.s. LT 584010042403495020 AB DNB bankas) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovo naudai iš A. J. 427,31 eurus (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 31 ct).

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Nerijus Brinevičius