Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. K.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 196 straipsnio 1 dalį, 196 straipsnio 1dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos). Bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 36 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo ir 24 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su ankstesnėmis E. K. skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 24 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi E. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, jis pasiųstas į pataisos namus atlikti skirtą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gegužės 31 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 1 metai 6 dienos.Komisija 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatuodamas, kad nuteistojo E. K. daroma pažanga dar nėra akivaizdi ir sudaranti pagrindą išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis E. K. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartyje akcentuotos tik jo blogosios savybės, remtasi praeities faktais ir aplinkybėmis. Nurodo, kad nebuvo įsigilinta į jo socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimą, jo pastangas siekiant integruotis į visuomenę, pozityvų elgesį.Nuteistasis savo skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama abstrakčiais argumentais, naudojamas nutarties šablonas, kas jo manymu, pagrįstai leidžia manyti, kad byla nagrinėta atmestinai, atsainiai, ar net šališkai. Jo manymu, išanalizavus visas aplinkybes, būtų galima susidaryti pagrįstą nuomonę, kad jis gali būti toliau ne izoliuojamas, o tik prižiūrimas.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą E. K. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, matyti, jog ši rizika nustatyta kaip vidutinė – 65 balai.Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis neturi galiojančių nuobaudų, 2 kartus paskatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba pataisos namuose, palaiko socialinius ryšius, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės, kadangi jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad nuteistajam nustatyta visa eilė kriminogeninių veiksnių: ankstesni nusikalstami veiksniai; gyvenimo sąlygos; ryšiai; gyvenimo stilius ir draugai; nuostatos; mąstymas ir elgesys. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę pataisos namuose, nesiekia pašalinti šių veiksnių.Nors ir nurodoma, kad jis palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad E. K. anksčiau teistas už smurtą prieš savo brolį. Be to, nors ir nurodyta, kad turi sugyventinę ir du mažamečius vaikus, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę su savo artimaisiais negyventų, ką patvirtinta „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas jį priimti gyventi jų bendruomenėje (b. l. 11), o tai akivaizdžiai įrodo, kad E. K. ryšiai su artimaisiais nėra tvirti. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad nuteistasis eilę kartų teistas, paskutinis jo teistumas susijęs su bandymu neteisėtai pasipelnyti, ir nors nuteistasis pataisos namuose dirba, tačiau prieš tai, teismui paskyrus jam įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje – šio įpareigojimo nevykdė. Pažymėtina ir tai, kad E. K. anksčiau teistas ir už smurtinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog alkoholis turėjo įtakos E. K. smurtiniam elgesiui, be to, jis vartojo alkoholį spręsdamas savo emocines problemas, tačiau duomenų, kad jis pataisos namuose lanko savitarpio pagalbos užsiėmimus, nėra. E. K. skunde nurodė, jog įvertinus visas aplinkybes galima susidaryti pagrįstą nuomonę, kad jis gali būti laikomas ne izoliuotas, o prižiūrimas, tačiau šią aplinkybę paneigia paties nuteistojo veiksmai, kuomet teismui suteikus jam galimybę pasitaisyti laisvėje, jis nuo priežiūros pareigūnų iš karto pasislėpė, nevykdė jokių jam skirtų įpareigojimų. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis dėmesį sutelkia tik į teigiamas savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, o jo ateities tikslai labiau abstraktūs nei konkretūs. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t.y. 65 balai. Bylos duomenys patvirtina, kad E. K. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką jo rizikos įvertinimas sumažėjo tik trimis balais (nuo 68 balų), kas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad E. K. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nutartis paliktina galioti, o nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. K. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.