Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-07-17 · Byla Nr. ATP-429-531/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-17
Bylos Nr.
ATP-429-531/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Pažeidėjas
J. T.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-429-531/2015;Teisminio proceso Nr. 4-13-3-0090-2015-8;Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 17 d.

Panevėžys,

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažeidėjas) atstovo advokato padėjėjo V. K. apeliacinį skundą dėl 2015 m. birželio 9 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. 630 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2015-01-15 16.40 val. (duomenys neskelbtini) r., kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas sunkus 3,04 promilių girtumas (neblaivumas). Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjo atstovas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad įvyko metu jis buvo išgėręs tik vieną bokalą alaus, todėl toks didelis girtumas jam negalėjo būti nustatytas, juo labiau kad jam nebuvo nustatyta jokių kitokių klinikinių sunkaus neblaivumo požymių. Tvirtina, jog įvykio metu buvo visiškai ramus, nesipriešino policijos pareigūnams, todėl visiškai nesuprantama, kodėl jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Pabrėžiama ir tai, jog Pažeidėjas yra asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, todėl įvykio metu nežinojo apie galimybę prašyti policijos pareigūnų suteikti galimybę neblaivumą pasitikrinti gydymo įstaigoje, kas būtų pašalinę visas abejones dėl jo neblaivumo įvykio metu. Taigi teismo argumentas, kad Pažeidėjas neprašė suteikti aptariamą galimybę yra nepagrįstas. Nepagrįstu vertinamas ir teismo argumentas, jog Pažeidėjo įvykio metu ir vėliau teisme duoti parodymai skiriasi, kadangi toks teismo vertinimas yra paremtas tik samprotavimais. Apeliaciniame skunde ypatingai pabrėžiama ir tai, jog Pažeidėjo neblaivumą įvykio metu tikrino būtent pareigūnas E. S., kuris atsinešė iš tarnybinio automobilio jau surinktą alkotesterį su išpakuotu ir pritvirtintu antgaliu. Tokie duomenys nebuvo paneigti jokiais objektyvias įrodymais. Be to, policijos pareigūnų parodymai, duoti nagrinėjant baudžiamąją byla, kurioje yra priimtas baudžiamasis įsakymas, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylą yra prieštaringi, nenuoseklūs ir tarpusavyje nesutampa. Taigi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą byloje esančių abejonių nepašalino ir visiškai nepagrįstai jas vertino Pažeidėjo nenaudai tokiu būdu nesilaikydamas esminių proceso principų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato – viršininkas Č. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nagrinėjant Pažeidėjo administracinio teisės pažeidimo bylą surinkti įrodymai buvo objektyviai ir visapusiškai įvertinti. Mano, kas visi skunde išdėstyti motyvai vertintini tik kaip siekis suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą bei apeliacinį skundą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir visiškai pagrįstai Pažeidėją nubaudė už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas yra nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas girtas, kai nustatytas sunkaus girtumo laipsnis. Apeliaciniu skundu teigiama, jog Pažeidėjas įvykio metu nebuvo tokio girtumo laipsnio, koks yra nurodytas. Policijos pareigūnai jo neblaivumą tikrino panaudotu alkotesterio antgaliu, o be to policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Tačiau byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad Pažeidėjas įvykio metu buvo girtas.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad policijos pareigūnai K. V. ir E. S., nuosekliai paaiškino, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Sustabdžius Pažeidėjo vairuotą automobilį nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Policijos pareigūnai nuosekliai parodė ir tai, jog patikrinus Pažeidėjo neblaivumą, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko pastarais, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, policijos pareigūnų automobilyje padėjo 25 eurus. Nepaisant tam tikrų policijos pareigūnų parodymų nenuoseklumo jų apklausose, kas pagrįstai nurodoma ir apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys – policijos pareigūnų parodymai dėl Pažeidėjo girtumo, asmens neblaivumo testas, iš kurio matyti, kad įvykio dieną Pažeidėjui nustatytas 3,04 promilių girtumas, tyrimo metu paties Pažeidėjo prisipažinimas padarius pažeidimą ir nuoširdus gailestis dėl to, jo veiksmai siekiant papirkti policijos pareigūnus, kad jie nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, o taip pat ir byloje esantis įvykio dienos policijos pareigūnų automobilyje darytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad Pažeidėjas intensyviai siekia susitarti su pareigūnais, sudaro nuoseklią ir tarpusavyje sutampančių įrodymų visumą, kuri neabejotinai paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad Pažeidėjas buvo išgėręs tik vieną bokalą alaus, ir neabejotinai patvirtina pastarojo kaltę padarius inkriminuotą pažeidimą. Pažymėtina, kad nei alkoholinio gėrimo rūšis, nei jo suvartojimo kiekis visiškai neįtakoja atsakomybės dydžio, kurį lemia tik objektyvūs girtumo požymiai, nustatyti atitinkamais metodais ir įrodymais. Pažeidėjo teiginiai apie tai ką jis gėrė ir kiek teisinės reikšmės neturi. Šiuo atveju aplinkybės, kad pats Pažeidėjas įvykio metu prisipažino padaręs pažeidimą ir siūlydamas kyšį bandė papirkti policijos pareigūnus, kad šie nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, kas buvo nustatyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tik patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, jog Pažeidėjas pakeitė savo pirminius parodymus, kuriuose pripažino ir sutiko su neblaivumo tikrinimo rezultatu, be kita ko dar ir pasirašydamas ant asmens neblaivumo testo, kuriame nurodytas 3,04 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į tai, visiškai pagrįstai apylinkės teismas nesivadovavo ir įvykio metu kartu su Pažeidėju važiavusių asmenų parodymais, kadangi jų patikimumas ir objektyvumas, atsižvelgiant į draugiškus santykius su J. T., kelia pagrįstų abejonių.

Negana to, iš įsiteisėjusio 2015-01-27 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo Pažeidėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d., matyti, kad J. T. apklausiamas ikiteisminiame tyrime nurodė, kad su juo automobilyje važiavo du draugai su kuriais važiuodamas gėrė alų, o iš vakaro buvo vartojęs stipresnių alkoholinių gėrimų, todėl pamatęs, jog „pripūtė“ net 3 promiles, pagalvojo, jog toks tikrinimo rezultatas yra būtent todėl, kad jis iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus. Tai rodo, jog Pažeidėjas ir baudžiamojoje byloje sutiko su jam nustatytu girtumu bei pats buvo įsitikinęs, kad toks tikrinimo rezultatas yra realus ir galimas atsižvelgiant į jo vartotą alkoholio kiekį. Be to, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, Pažeidėjo parodymai yra prieštaringi ir dėl kitų įvykio aplinkybių. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, J. T. teismo posėdyje jau aiškino, jog jo draugai buvo gėrę alkoholio ir net apipylę jį, todėl automobilyje ir jautėsi alkoholio kvapas, nors jis pats įvykio metu buvo išgėręs tik vieną bokalą alaus. Tačiau iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad J. T. policijos pareigūnams įvykio metu nurodė, kad jo draugai parvairuos automobilį, nes yra blaivūs. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, J. T. parodymai dėl reikšmingų įvykio aplinkybių yra prieštaringi, dėl ko jo paaiškinimai ir dėl kitų įvykio aplinkybių apylinkės teismo visiškai pagrįstai buvo atmesti ir įvertinti, kaip gynybinė versija. Tokios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad įvykio metu nebuvo užfiksuota tokių girtumo požymių, kokie yra nurodomi Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos J. P. moksliniame darbe „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“. Pirmiausia pažymėtina tai, jog šis apeliaciniame skunde nurodomas darbas nėra teisės aktas, kuriuo privaloma vadovautis, kadangi tokie duomenys gali būti tik kaip papildoma, rekomendacinio pobūdžio medžiaga, vien kurios pagrindu procesinio sprendimo priimti negalima. Negana to, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai turėjo ir naudojo konkretų tam skirtą prietaisą – alkotesterį, kuriuo ir nustatinėjo Pažeidėjo neblaivumą. Abejoti šio prietaiso rodmenimis ir rezultatu, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, nėra jokio pagrindo, juo labiau kad policijos pareigūnai nuosekliai parodė, kad įvykio metu Pažeidėjas buvo akivaizdžiai neblaivus. Visa tai leidžia pagrįstai tvirtinti, kad Pažeidėjas įvykio metu išties buvo sunkaus, net 3,04 promilių, girtumo laipsnio.

Apygardos teismas kartu atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, kad Pažeidėjas, neturėdamas specialaus teisinio išsilavinimo, negalėjo žinoti apie galimybę pasitikrinti blaivumą gydymo įstaigoje ir būtent dėl to šito neprašė, o policijos pareigūnai tokios reikšmingos aplinkybės jam nepasakė. Pažeidėjas yra pilnametis, galintis ir įvykio metu turėjęs teisę vairuoti transporto priemonę, neturintis patologinių suvokimo trūkumų, o tuo pačiu prisiimantis padidinto pavojaus šaltinio keliamus rizikos veiksnius. Todėl jis privalo žinoti teisės normas ir reikalavimus, susijusias su kelių eismo taisyklėmis ir dalyvavimo eisme tvarka, bei suvokti, jog vairavimas esant neblaiviam yra draudžiamas ir baudžiamas. Nepaisant to, pats Pažeidėjas elgėsi itin neatsakingai ir neapdairiai, sėdo prie automobilio vairo būdamas girtas, o įvykio metu neišsakė jokių pretenzijų, nesutikimo su nustatytu girtumu bei nenurodė kitų aplinkybių, susijusių su alkoholio vartojimu, dėl ko policijos pareigūnams net nekilo abejonių, ar Pažeidėjui reikia suteikti informaciją apie galimybę pasitikrinti neblaivumą gydymo įstaigoje. Juo labiau kad policijos pareigūnams nėra nustatyta pareiga informuoti kiekvieną neblaivų vairuotoją apie galimybę pačiam pasitikrinti neblaivumą gydymo įstaigoje.

Įvertinęs visas šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis bei tinkamai taikė teisės normas, dėl ko nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Palikti 2015 m. birželio 9 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir J. T. atstovo advokato padėjėjo V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas