- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-545-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00040-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., A. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. G. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G. ir A. K. dėl teismo leidimo priverstinai paimti galvijus išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į teismą prašydamas CPK 579-582 str. nustatyt tvarka leisti iš V. G. priverstinai paimti 44 galvijus (26 registruotus ir 18 neregistruotų ir neženklintų), laikomus Diršonių k., Čiobiškio sen., Širvintų r., ir perduoti juos globoti ūkinių gyvūnų laikytojui A. K. su teise šiuos galvijus valdyti, naudotis jais ir disponuoti, prireikus, juos parduoti, perduodant V. G. gautą už galvijų pardavimą sumą, atskaičius galvijų globėjo turėtas galvijų išlaikymo išlaidas, ir leisti V. G. atsiimti galvijus (dalį galvijų) iš galvijus globojančio A. K. tik gavus Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštą apie V. G. ūkinių gyvūnų laikymo vietos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir teisingai atlyginus A. K. patirtas galvijų išlaikymo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2015-01-26 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi teismas savo iniciatyva pareiškėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priverstinai paimti iš V. G., gyvenančio Diršonių k., Čiobiškio sen., Širvintų r., bandos Nr. 12071600024, 44 galvijus: 26 registruotus individualiai Nr. LT000006505501, LT000006505502, LT000006505503, LT000006505504, LT000006505505, LT000006505506, LT000006505508, LT000006505509, LT000006505510, LT000006505511, LT000006505512, LT000006505513, LT000006505514, LT000006505515, LT000006505516, LT000006505517, LT000006505519, LT000006505520, LT000006505522, LT000006505523, LT000006505524, LT000006505526, LT000006505527, LT000006505528, LT000006505529, LT000006505530 ir 18 neregistruotų galvijų (galvijų skaičius gali būti koreguojamas paėmimo metu) ir perduoti juos laikinai globoti ūkinių gyvūnų laikytojui A. K..
Šalies argumentai
Apeliantas V. G. atskiruoju skundu (b.l. 147-149) prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartį. Nurodo, kad ši nutartis pažeidžia savininko teises iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, atima galimybę ūkininkauti, iš anksto pasirūpinti galimybe sukurti kitą pragyvenimo šaltinį. Nurodo, kad visi gyvuliai buvo paimti be antstolio, pažeidžiant CPK 152 str. 6 d. reikalavimus. Taip pat nurodo, kad pareiškimas yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu (b.l. 157-159) prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nutarties nuorašą išsiuntė visiems suinteresuotiems asmenims, o vykdant gyvulių paėmimą inspektoriai papildomai informavo apeliantą apie nutartį ir jos vykdymą. Nurodo, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-01-27 įsakymu Nr. 9-63 „Dėl įgaliojimo“ įgaliojo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Čiobiškio seniūnijos seniūną V. N. dalyvauti paimant apelianto gyvulius. Dalyvaujant šiam įgaliotam asmeniui ir apeliantui, buvo atliktas gyvulių paėmimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė savo iniciatyva be pareiškėjo prašymo.
Viešojo intereso egzistavimas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą aktualus kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą, tada teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti savo iniciatyva (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu atveju, kai teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, remiasi viešojo intereso argumentu (tiek taikydamas tokias priemones savo iniciatyva, tiek atsisakydamas jas taikyti), turi savo procesiniame sprendime argumentuoti, kuo konkrečiu atveju pasireiškia viešasis interesas ir kodėl jis lemia poreikį laikinųjų apsaugos priemonių klausimą spręsti teismo iniciatyva arba viešojo intereso apsaugos sumetimais taikyti (netaikyti) laikinąsias apsaugos priemones. CPK norma, leidžianti teismui veikti savo iniciatyva, yra dispozityvumo principo išimtis, o paprastai suinteresuoti asmenys patys aktyviai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau nustatęs, kad byloje yra viešasis interesas, o egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo rizikai ar siekiant apginti viešąjį interesą, o suinteresuotam asmeniui neprašant taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, šalių statusą, jų patirtį ir procesinį elgesį, turėtų veikti savo iniciatyva.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad gyvūnų apsauga nuo žiauraus elgesio ir kankinimo turi viešojo intereso elementą, taip pat kad yra būtina užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka. Šią teismo poziciją tik patvirtina byloje esantys duomenis apie apelianto netinkamai įgyvendinamas gyvulių laikymo sąlygas, sukurtų sąlygų neatitikimus įstatymo keliamiems reikalavimams (b.l. 22-26; 40-42; 46-51; 58-62; 68-72; 77-81; 85-92), dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesant ieškovo prašymo savo iniciatyva taikė laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti laikinai tinkamas ginčo gyvulių laikymo sąlygas.
Apeliantas savo skunde taip pat nurodo aplinkybę, jog perimant gyvulius nedalyvavo antstolis, paėmimo procedūra buvo vykdoma šiurkščiai bei kad paėmimas buvo transliuojamas per televiziją, tačiau pažymėtina, kad šios apelianto nurodytos aplinkybės yra vykdymo proceso, o ne laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas, dėl ko jos yra atmestinos kaip nesusijusios su nagrinėjamu klausimu.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytą konstatuoja, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių instituto reglamentavimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.