Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259 eurų) bauda; Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rajono rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2 veikos) subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrintą galutinę bausmę paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą ir 60 MGL (2259, 60 eurų) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rajono rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir galutinė bausmė skirta – 1 metai laisvės atėmimo ir 60 MGL dydžio bauda (2259,60 Eur), laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2019 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmė perduota vykdyti.

Bausmės pradžia – 2019 m. rugpjūčio 28 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 24 d. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 7 mėnesiai 1 diena (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. sausio 23 d.).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 54 balai, t. y. vidutinė, egzistuoja dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti. Komisija įvertino ne tik elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmens byloje esančius duomenis apie jo elgesį, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nuteistasis stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau nuteistojo pažanga koreguojant elgesį teigiama linkme dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. K. skundžia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog jis turi nepilnamečių vaikų ir jiems privalo teikti išlaikymą, o paleistas iš pataisos įstaigos galėtų toliau dirbti ir teikti išlaikymą vaikams. Taip pat Komisija neatsižvelgė, kad jis vykdė individualią veiklą, ir yra išsinuomojęs patalpas, už kurias auga nuomos įsiskolinimas. Netinkamai įvertintas nusikalstamų veikų pavojingumas ir jo asmenybė, jis vedė sąžiningą gyvenimo būdą, vykdė individualią veiklą ir mokėjo vaikams išlaikymą, nusikalstamos veikos padarytos atsitiktinai, tai yra nesunkūs nusikaltimai, pataisos namuose elgiasi drausmingai, padarė išvadas dėl padarytų nusikaltimų, paleistas iš pataisos namų geriau integruotųsi į visuomenę, nei būdamas pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodomų pagrindų visumai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BPK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo A. K. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo pagal „OASys“ metodikas rezultatais, nuteistojo asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 91-3 netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, A. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 7 dalyje (dabar 281¹ straipsnio 1 dalis) t. y. vairavimas neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nuteistasis net du kartus buvo teistas už tos pačios nusikalstamos veikos padarymą, du kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jis nepasimokė iš ankstesnio patyrimo, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, ir vėl darė analogiškas veikas, bei nevykdė paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, todėl buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Nors skunde nurodoma, kad veikas padarė atsitiktinai tačiau matyti, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos kelių mėnesių laikotarpyje, todėl akivaizdu, kad tokios veikos negali būti laikomos, kad buvo atsitiktinės. Nors socialinio tyrimo išvadoje ir nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikaltimų, tačiau iš skunde nurodomų motyvų (nusikaltimai atsitiktiniai, priskiriami tik nesunkiems nusikaltimams), manytina, kad nuteistasis bando sumenkinti savo nusikalstamos veikos pavojingumą. Darytina išvada, kad švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad A. K. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Nors nusikalstamos veikos pavojingumas bei ankstesni teistumai negali būti laikomi esminėmis aplinkybėmis, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, įvertinus tai, kad ankstesnis teismo pasitikėjimas nuteistuoju ir įpareigojimų paskyrimas, atleidžiant jį nuo bausmės atlikimo, nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti buvo nepakankamos, todėl tai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu bei galimybes savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Paminėtina, kad A. K. atlikdamas bausmę nesielgė nepriekaištingai: vieną kartą pažeidė nustatytos dienotvarkės reikalavimus, už ką buvo nubaustas. Nors paskirta nuobauda negalioja, buvo panaikinta prieš terminą 2020 m. sausio 7 d., už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Tai taip pat rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, nei priešingai skunde teigia nuteistas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymų atitinkančio elgesio laisvėje.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo savivertė vidutinė, tam tikrose situacijose linkęs nuvertinti save, geba analizuoti situaciją, tačiau vengia, nes yra pernelyg linkės pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, turimas problemas sprendė vartodamas alkoholį, trūksta empatijos jausmo kitų asmenų atžvilgiu. Taip pat matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai yra: nusikalstamo elgesio istorija (stebimas nusikalstamo elgesio modelis, nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų), gyvenimo stilius ir draugai (gana lengvai pasiduota kitų įtakai, pasirinkdavo situacijas, kurios skatino nusikalsti), mąstymas ir elgesys (nusikalto spontaniškai, nes neapgalvojo savo elgesio pasekmių ir pasirinko netinkamas problemų sprendimo strategijas, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu), nuostatos (nesilaikė teismo paskirtų įsipareigojimų, bausmės atlikimo metu buvo baustas kartą, nuobauda negalioja). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 72 iki 54 balo, ir šiuo metu atitinka vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką. Tačiau iš nustatytų 54 balų, dinaminiai yra 15 balų, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis A. K. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistojo A. K. skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 91-3 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 164 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. K. skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.