Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-08-12 · Byla Nr. Ik-2876-244/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2876-244/2010Nutartis · 2011-08-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-08-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-12
Bylos Nr.
Ik-2876-244/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02032-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Ričardas Piličauskas
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams
Administracinė byla Nr. A146-2540/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02032-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 21; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličausko,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjui M. S.,pareiškėjo atstovui V. S.,

atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui,

atsakovo Alytaus pataisos namų atstovui Steponui Špogiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namams dėl sprendimo ir nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotu skundu (b. l. 1) prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, atsakovas) 2010 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 23-1750 (toliau - ir 2010 m. birželio 10 d. sprendimas) ir Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas) 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 49-1039 (toliau – ir 2010 m. balandžio 29 d. nutarimas).

Žemesnės instancijos teismas

Skunde ir nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje (b. l. 84-87) pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus PN direktorius 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu skyrė jam nuobaudą - perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams už atsisakymą gyventi paskirtame kitame būryje.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, administracija norėjo jį perkelti į būrį, kuriame yra prieš pareiškėją priešiškai nusiteikusių nuteistųjų grupė (buvusio nuteistojo D. D. aplinkos žmonės), kurie esą norėjo susidoroti su pareiškėju. Pareiškėjo nuomone, nuobauda paskirta neteisėtai. 2010 m. balandžio 29 d. nutarime neteisingai nurodyta, esą pareiškėjas atėjo į KPP-3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi paskirtame būryje, taip pat kad jis priešinosi jėga ir sukėlė pavojų pareigūnų sveikatai, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nurodo nesipriešinęs pareigūnams, realus smurto nenaudojęs, sveikata niekam nesutrikdyta. Minėtas aplinkybes galima nustatyti peržiūrėjus vaizdo įrašus. 2010 m. balandžio 29 d. nutarime nenurodyta, kieno sveikatai grėsė pavojus, jeigu toks pavojus iš viso būtų buvęs. Be to, pažymėjo, kad pareigūnai nenaudojo specialiųjų priemonių.

Nepaisant to, kad pareiškėjas anksčiau nebaustas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 142 straipsnyje nustatytą nuobaudų skyrimo eiliškumo ir proporcingumo principą, skundžiamu Nutarimu paskirta greičiausia nuobauda. Jis turėjo būti supažindintas su dokumentu dėl jo perkėlimo į kitą būrį. Be to, mano, kad jo perkėlimas į kitą būrį yra kažkaip susietas su Alytaus PN įsteigta „Nuteistųjų teisių gynimo asociacija“.

Nesutikdamas su 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu, 2010 m. gegužės 20 d. jį apskundė Kalėjimų departamento direktoriui. 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 23-1750 (toliau – ir 2010 m. birželio 10 d. sprendimas) Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas nusprendė jo skundo nenagrinėti, nes praleistas 5 dienų skundo pateikimo terminas. Pareiškėjas mano, kad Kalėjimų departamento administracijos veiksmai yra neteisėti. Pareiškėjas nurodo praleidęs apskundimo terminą dėl objektyvių priežasčių, nes skundžiamas nutarimas jam buvo įteiktas žymiai vėliau nei buvo priimtas. Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo grafoje „kopiją gavau“ nėra jo parašo ir datos, grafoje „nutarimo surašymo data“ skaičius „29 d.“ įterptas vėliau, nes neatitinka rašymo krypčiai ir rašalo ryškumui, linijos pločiui, palyginus su kitais žodžiais ir rekvizitais. Kalėjimų departamento teiginiui, esą pareiškėjas gavo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo kopiją tą pačią dieną, t. y. 2010 m. balandžio 29 d., prieštarauja P. Z. parašas prie kurio yra 2010 m. balandžio 30 d. data. Pareiškėjo nuomone, minėtas nutarimas surašytas atbuline data.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, 2010 m. balandžio 29 d. nutarime nebuvo tinkamai išaiškintos teisės, numatytos Bausmių vykdymo kodekso 143, 183 straipsniuose, o tik išvardyti Bausmių vykdymo straipsniai, kuriais remiantis gali būti duodamas skundas. Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. balandžio 30 d. buvo penktadienis. Šeštadienį ir sekmadienį administracija nedirba. Pareiškėjo gynimosi teisės buvo suvaržytos, nes 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo kopija buvo jam įteikta tik po 5 dienų, t. y. 2010 m. gegužės 4 d., o nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki gegužės 18 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą. Be to, buvo apribota pareiškėjo galimybė susipažinti su teisine literatūra (pažadėta ją pateikti po savaitės), kad sužinotų nuobaudos apskundimo tvarką, taip pat jam nebuvo suteiktos rašymo priemonės. Dėl šių priežasčių Kalėjimų departamentas skundą turėjo būti išnagrinėti net ir praleidus terminą.

Įstatymas nenumato pataisos namų direktorių priimtų sprendimų apskundimo tiesiogiai teismui, tačiau pareiškėjo nuomone, teismas gali dėl jo paduoto teismui skundo priimti sprendimą iš esmės, nes pataisos namai yra teismui skundžiamo subjekto Kalėjimų departamento žinioje.

Šalies argumentai

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 24-26), kuriame išdėstytą poziciją palaikė Kalėjimų departamento atstovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 84-87), paaiškino, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 2S-1750 nuspendė pareiškėjo skundo iš esmės nenagrinėti, nes buvo nustatyta, jog pareiškėjas tą pačią dieną, t. y. 2010 m. balandžio 29 d., gavo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo dėl jo nubaudimo kopiją ir tai patvirtino savo parašu, todėl nuobaudos apskundimo terminas yra praleistas (BVK 143 str. 8 d.). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs surinktą medžiagą, nustatė, kad nei per penkias dienas po nuobaudos skyrimo, nei vėliau pareiškėjas nesikreipė į Alytaus PN administracijos darbuotojus dėl galimybės susitikti su advokatu, tik 2010 m. gegužės 21 d. žodžiu kreipėsi į nuteistųjų bibliotekos vedėją, prašydamas Bausmių vykdymo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso. Iš Alytaus PN gautos 2010 m. birželio 3 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tik 2010 m. gegužės 11 d., t. y. praėjus dvylikai dienų po nuobaudos skyrimo, pareiškėjas buvo išvykęs iš Alytaus PN, o 2010 m. gegužės 18 d. grįžo. Atsižvelgęs į tai, Kalėjimų departamentas 2010 m. birželio 10 d. sprendime nurodė, kad faktinių aplinkybių analizė leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes Alytaus PN direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 49-1039 skirtą nuobaudą apskųsti laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, tačiau jomis nepasinaudojo.

Atsakovo nuomone, Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, laikydamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, savo atsakymą pagrindė galiojančiais teisės aktais, informavo pareiškėją apie sprendimo apskundimo tvarką. Todėl naikinti 2010 m. birželio 10 d. sprendimo nėra pagrindo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, tad per tokį pakankamai ilgą laiko tarpą galėjo susipažinti su visais bausmių vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, be to, visi atvykę į pataisos įstaigą nuteistieji yra supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Pažymėjo, kad asmuo gali pasinaudoti teise apskųsti jam paskirtą nuobaudą net ir būdamas konvojuotas į kitą įstaigą.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas dėl Alytaus PN direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 49-1039 paskirtos nuobaudos Kalėjimų departamente buvo gautas tik 2010 m. gegužės 20 d., bei į tai, jog pats pareiškėjas neneigia, kad nespėjo laiku pateikti skundo, matyti, jog pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė pasinaudoti savo teise skųsti nutarimą dėl nuobaudos skyrimo. Be to, vėliau jį apskundęs, pareiškėjas nenurodė priežasčių, kurios galėtų būti įvardytos kaip objektyvios. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos ar suvaržytos.

Šalies argumentai

Atsakovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 35-36) paaiškino, kad iš pataisos namuose surinktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. S. 2010 m. balandžio 29 d. atsisakė gyventi paskirtame 2 būryje, tame tarpe ir 8 lokaliniame sektoriuje, nes esą šiame sektoriuje jis gali fiziškai nukentėti dėl turimų skolų. Kadangi M. S., atsisakydamas gyventi jam paskirtoje grupėje, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, todėl Alytaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pataisos namų drausminės komisijos siūlymą perkelti M. S. iš paprastosios grupės į drausminę bei vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniais, paskyrė nuteistajam M. S. nuobaudą – pervesti iš paprastosios grupės į drausminę grupę.

Pažymėjo, kad, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio nuostatomis, nuteistieji privalo laikytis įstatymų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistasis, nevykdydamas pataisos įstaigos administracijos pareigūno nurodymų ar įsakymų, pažeidžia režimo reikalavimus, todėl jo atžvilgiu taikomos drausminančios priemonės ir skiriamos nuobaudos, adekvačios padarytam nusižengimui.

Šalies argumentai

Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad 2010 m. balandžio 30 d. pareiškėjas pateikė Alytaus PN direktoriui prašymą, kuriuo pats prašė leisti jam gyventi drausmės grupės patalpose ir būti izoliuotam nuo kitų nuteistųjų bei nuolat rakinamam.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu (b. l. 89-91) pareiškėjo M. S. skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 23-1750 ir įpareigojo atsakovą Kalėjimų departamentą išnagrinėti pareiškėjo M. S. 2010 m. gegužės 20 d. skundą dėl Alytaus pataisos namų 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 49-1039 paskirtos nuobaudos, taip pat priteisė pareiškėjui iš Kalėjimų departamento 50 Lt teismo išlaidų.

Teismas nustatė, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 49-1039 pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastos į drausmės grupę 6 mėnesiams. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nuobauda per 5 dienas gali būti skundžiama Bausmių vykdymo kodekso 143, 183 straipsniuose nustatyta tvarka (b.l.29). Pareiškėjas 2010 m. gegužės 20 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 23-1750 nusprendė skundo iš esmės nenagrinėti, nes jis pateiktas praleidus apskundimo terminą (b.l.32).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigia, jog terminą paduoti skundą jis praleido dėl svarbių priežasčių, esą skundžiamas nutarimas jam buvo įteiktas žymiai vėliau, buvo apribota galimybė pasinaudoti literatūra ir sužinoti apskundimo tvarką, laiku nebuvo suteiktos rašymo priemonės.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje vyksta dėl atsakovo Kalėjimų departamento 2010 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 2S-1750 nenagrinėti pareiškėjo skundo dėl jam paskirtos nuobaudos – perkėlimo į drausmės grupę 6 mėnesiams, nes, atsakovo teigimu, pareiškėjas praleido penkių dienų apskundimo terminą (b. l. 32).

Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad 2010 m. gegužės 11 d. pareiškėjas išvyko iš pataisos namų ir grįžo tik 2010 m. gegužės 18 d. Pareiškėjo skundas Kalėjimų departamente buvo gautas 2010 m. gegužės 20 d. (b. l. 27). Teismas taip pat nustatė, kad 2010 m. gegužės 21 d. pareiškėjas kreipėsi į nuteistųjų bibliotekos vedėją, prašydamas Bausmių vykdymo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso. Jam buvo paaiškinta, kad pageidaujama teisinė literatūra bus atnešta po savaitės, t. y. 2010 m. gegužės 28 d. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad, nors atsakovas kreipėsi į biblioteką jau po skundo padavimo, tačiau šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo skundo argumentą, kad jis laiku negalėjo susipažinti su teisine literatūra, kadangi literatūra teikiama tik po savaitės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, patiria tam tikrus suvaržymus, kurie susiję su jo teisių apribojimais, ir tai apsunkina jo teisę į savo interesų gynybą. Iš skundžiamo nutarimo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo nurodytas nutarimo apskundimo terminas, tačiau konkrečiai nebuvo išaiškinta apskundimo tvarka, o tik nurodyti Bausmių vykdymo kodekso 143 ir 183 straipsniai (b.l.29). Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas galėjo per nustatytą 5 dienų apskundimo terminą pasinaudoti Bausmių vykdymo kodeksu, kad sužinotų apskundimo tvarką. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas praleido Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą apskųsti jam paskirtą nuobaudą dėl objektyvių priežasčių. Todėl konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Kalėjimo departamento sprendimo panaikinimo yra pagrįstas.

Remdamasis šiais argumentais teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Kalėjimų departamento 2010 m. birželio 10 d. sprendimą ir įpareigojo Kalėjimų departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2010 m. gegužės 20 d. skundą.

III.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 98-101) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir palikti Kalėjimų departamento 2010 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 23-1750 nepakeistą.

Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir interpretavo ginčui taikytinus teisės aktus, neatkreipė dėmesio į šalių teismo posėdžio metu išdėstytus faktus ir teiginius, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas. Savo nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs nagrinėjant bylą pirmąja instancija. Papildomai pateikia šiuos argumentus:

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo ginčo faktines aplinkybes ir visą byloje surinktą dokumentinę medžiagą bei išklausė bylos šalių argumentus, tačiau savo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendime pateikė nepagrįstą aplinkybių ir ginčui aktualių teisės aktų vertinimą.Pareiškėjas tik 2010 m. gegužės 21d., t. y. po to, kai buvo išsiųstas jo skundas Kalėjimų departamentui, žodžiu kreipėsi į nuteistųjų bibliotekos vedėją, prašydamas Bausmių vykdymo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas, net ir neturėdamas Bausmių vykdymo kodekso, sugebėjo apskųsti Alytaus PN direktoriaus nutarimą Kalėjimų departamentui. Todėl visiškai neaišku, kam jam po skundo išsiuntimo Kalėjimų departamentui prireikė Bausmių vykdymo kodekso, jei iki to momento jam Kodekso visiškai nereikėjo ir jo gauti net nemėgino. Tuo pačiu paneigiamas vienas pagrindinių pirmos instancijos teismo argumentų, kuriuo remdamasis teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas savo sprendime nurodo, esą „byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas galėjo per nustatytą 5 dienų apskundimo terminą pasinaudoti Bausmių vykdymo kodeksu, kad sužinotų apskundimo tvarką, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas praleido BVK 143 str. 8 d. nustatytą terminą apskųsti jam paskirtą nuobaudą dėl objektyvių priežasčių“. Kalėjimų departamento nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta nagrinėjamos situacijos interpretacija iš esmės yra neteisinga ir nelogiška dėl pirmiau išdėstytų motyvų, be to, ji nepagrįstai iškreipia nusistovėjusią nuobaudų nuteistiesiems skyrimo ir jų apskundimo tvarką.Pareiškėjo teiginys, esą jam nebuvo suteiktos rašymo priemonės, yra visiškai nelogiškas ir negali būti vertinamas kaip objektyvus pasiteisinimas, kadangi paprastai Alytaus PN bausmę atliekantys nuteistieji turi gana dideles galimybes judėti ir bendrauti pataisos įstaigoje (drausmingi nuteistieji nėra talpinami į kamerų tipo patalpas, o gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose), pataisos namuose veikia parduotuvė, kurioje nuteistieji gali įsigyti jiems reikalingų rašymo priemonių. Be to, įstaigos Socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkai ir kiti darbuotojai su nuteistaisiais jų bausmės atlikimo metu nuolatos dirba grupinį ar individualų darbą, kurio metu nuteistasis taip pat gali kreiptis pagalbos į minėtus asmenis.Pirmosios instancijos teismas savo sprendime neįvertino, kad nutarime visiškai pakanka informacijos, jog būtų galima jį apskųsti, ir kad šiuo atveju net nėra reikalingas Bausmių vykdymo kodeksas ar kitas teisės aktas. Atsakovo nuomone, svarbu ir tai, kad nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ar koks nors kitas teisės aktas neįpareigoja pateikti nuteistiesiems papildomą, be nutarimo formoje pateiktos, informaciją, susijusią su nutarimo apskundimu. Siekiant apskųsti įstaigos direktoriaus paskirtą nuobaudą, Kalėjimų departamento nuomone, ypatingų teisinių žinių ar teisininkų paslaugų nereikia, pakanka formaliai apskųsti ją aukštesniam pagal pareigas pareigūnui, šiuo atveju Kalėjimų departamento direktoriui, nurodant pagrindines nesutikimo su paskirta nuobauda priežastis. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas po Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.) jau nebe pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, o dabartinę laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, todėl mano, kad pareiškėjas neišvengiamai žino šio teisės akto normas, kaip ir jame įtvirtintas savo teises bei pareigas ir jų realizavimo mechanizmą.Praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias šio termino praleidimo priežastis, kuriomis gali būti pripažintos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą. Kalėjimų departamento manymu, šioje byloje tokių aplinkybių visiškai nėra. Pareiškėjas apskundė nuobaudą ženkliai praleidęs jos apskundimo terminą t. y. po nuobaudos paskyrimo paėjus dvidešimčiai dienų, be to, nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų ją apskųsti, nenurodė ir neįrodė nė vienos objektyvios priežasties, dėl kurios negalėjo to padaryti laiku, todėl jis negali tikėtis, kad, jam netinkamai ginant savo teises, nepaisant visko, jos bus apgintos. Mano, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas savo teisių gynėjas, turėjo elgtis logiškai, rūpestingai ir, nesutikdamas su Alytaus PN direktoriaus sprendimu, pasirūpinti skundo padavimu Kalėjimų departamentui per kuo įmanoma trumpesnį laiką. Pažymi, jog pareiškėjui būnant laisvės atėmimo įstaigoje, jo galimybės laiku ir operatyviai kreiptis dėl paskirtos nuobaudos apskundimo nebuvo ribojamos.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 108-109) su apeliacinio skundo argumentais visiškai sutinka bei prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču pareiškėjas siekia, kad būtų panaikinta laisvės atėmimo bausmės įstaigos (Alytaus pataisos namų) vadovo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 49-1039 vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu jam (terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam) paskirta nuobauda.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui.

Specialusis įstatymas, reglamentuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – Bausmių vykdymo kodeksas – numato privalomą bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstinio nagrinėjimo tvarką (BVK 143 str.8 d., 183 str.1-3 d.).

Bausmių vykdymo kodekso (bylai aktuali 2010 m. sausio 14 d. įstatymo Nr.XI-643 redakcija) 143 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalis nustato, kad nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Taigi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalies prasme „aukštesniu pagal pareigas pareigūnu“ laikytinas tas pareigūnas, kuris gali revizuoti nutarimus dėl nuobaudų paskyrimo, priimtus šio Kodekso 143 straipsnio 7 dalyje nurodytų pareigūnų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalis yra specialioji norma, kuri nustato privalomą ikiteisminę nuobaudų, skiriamų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, apskundimo tvarką, pagal kurią bausmės vykdymo įstaigos vadovo sprendimas paskirti nuteistajam nuobaudą per penkias dienas ikiteismine tvarka skundžiamas aukštesniam pagal pareigas pareigūnui – Kalėjimų departamento direktoriui (žr. LVAT 2007 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS14-241/2007, 2009 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A756-411/2009 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalyje nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūros laikėsi – Alytaus PN direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau skundą pateikė praleidęs įstatymu nustatytą 5 dienų terminą ir prašė atnaujinti skundo padavimo terminą (skundas Kalėjimų departamente gautas 2010 m. gegužės 20 d.). Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalis, nustatanti skundų nagrinėjimo Kalėjimų departamente tvarką, ar kuri nors kita įstatymo norma, nesuteikia Kalėjimų departamento direktoriui teisės atnaujinti skundo padavimo terminą. Todėl Kalėjimų departamento direktorius 2010 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 23-1750 nenagrinėti pareiškėjo skundo iš esmės. Taigi pareiškėjas nėra pasinaudojęs privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str.) dėl įstatymų taikymo sprendžiant ginčus dėl išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijos sprendimo apskundimo, savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad apygardos administracinio teismo kompetencijai yra priskiriami tiek skundai dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtų sprendimų, priimtų išnagrinėjus administracinį ginčą iš esmės, tiek sprendimai, kuriais atsisakoma šiuos ginčus nagrinėti (žr. LVAT 2006 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS15-339/2006 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Kalėjimų departamento direktorius 2010 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 23-1750, kuriuo atsisakyta nagrinėti iš esmės pareiškėjo skundą dėl Alytaus PN direktoriaus paskirtos nuobaudos panaikinimo.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su kai kuriais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir juos pakeičia.

Kadangi administracinis ginčas dėl Alytaus PN 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 49-1039, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, nėra išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jis negalėjo būti nagrinėjamas teisme (ABTĮ 22 str.3 d., 25 str.1 d.) ir pareiškėjo reikalavimo dėl nuobaudos panaikinimo teismas nenagrinėjo pagrįstai. Tačiau priimdamas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir įpareigodamas atsakovą išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl nutarimo skirti nuobaudą, teismas nepasisakė kaip jis išsprendžia dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo. Teismui konstatavus, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šia tvarka dar galima pasinaudoti, turi išspręsti dėl skundo (prašymą) palikimo nenagrinėtu (ABTĮ 103 str.1 p.) arba bylos nutraukimo (ABTĮ 101 str.7 p.). Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas atsakovui išnagrinėti pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka patvirtina, kad teismas nustatė, jog išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos dar galima pasinaudoti, todėl pareiškėjo skundą ta apimtimi, kuria jis prašė panaikinti Alytaus PN nutarimą dėl nuobaudos skyrimo, turėjo palikti nenagrinėtą (ABTĮ 103 str.1 p.).

Išnagrinėjęs Kalėjimų departamento direktorius 2010 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 23-1750, kuriuo atsakovas atsisakė nagrinėti iš esmės pareiškėjo skundą dėl Alytaus PN direktoriaus paskirtos nuobaudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu įpareigojo Departamentą išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas 2010 m. gegužės 21 d. kreipėsi į biblioteką, prašydamas Bausmių vykdymo kodekso ir jam buvo paaiškinta, kad knygą gaus po savaitės, su 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo apskundimo termino praleidimu negali būti siejama, nes pareiškėjas kreipėsi į biblioteką praėjus vienai dienai po to, kai jo skundą gavo Kalėjimų departamentas.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo 2010 m. balandžio 29 d. nutarime skirti nuobaudą pateiktas apskundimo tvarkos išaiškinimas yra nekonkretus. Nutarime yra nurodyta iš esmės tik tai, kad skundas turi būti paduotas per 5 dienas, o dėl pačios apskundimo tvarkos yra apibendrintai nukreipiama į Bausmių vykdymo kodekso 143 ir 183 straipsnius. Pirmiau minėta, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nuobaudos apskundimo tvarka, priklausomai nuo to, ar nuobaudą paskyrė įstaigos direktorius, ar žemesnis pagal pareigas pareigūnas, skiriasi. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalis nustato palyginti trumpą kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą nuobaudos apskundimo terminą, todėl apskundimo tvarkos išaiškinimas yra itin reikšmingas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad įstatymo reikalavimas išaiškinti individualaus administracinio akto apskundimo tvarką yra susijęs su aktą priimančio subjekto pareiga nurodyti sprendime tokią informaciją, iš kurios be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų asmeniui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų aišku kokiai institucijai ir per kokį terminą gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimo, nepilno ar klaidinančio išaiškinimo galima įtaka asmens teisės paduoti skundą ikiteisminei ginčo nagrinėjimo institucijai ar teismui kilus dėl to ginčui vertinama kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į individualios bylos faktines aplinkybes kartu atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis, kuria suteikia įstatymai, turi naudotis sąžiningai. Apeliacinio skundo argumentus, kuriais remdamasis atsakovas grindžia savo pozicija, kad 2010 m. balandžio 29 d. nutarime jo apskundimo tvarka buvo išaiškinta tinkamai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, kad apskundimo tvarkos išaiškinimas nagrinėjamu atveju nekonkretus. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas ne pirmą kartą atlieka bausmę negali būti traktuojama taip, kad tokiam asmeniui jo teises, kurias numato įstatymai, galima aiškinti tik formaliai nurodant įstatymo normą. Apelianto nuoroda į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, t.y. poįstatyminį teisės aktą, kuriuo yra patvirtinta nutarimo skirti nuteistajam nuobaudą forma (38 priedas), ginčą nagrinėjančiam teismui savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad nuobaudos apskundimo tvarka asmeniui individualaus ginčo atveju buvo išaiškinta tinkamai. Nagrinėjant individualų ginčą akto apskundimo tvarkos išaiškinimo tinkamumas ar netinkamumas kiekvienu atveju vertinamas atsižvelgiant į individualios bylos aplinkybių visumą. Į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių priedą aiškinant nutarimo skirti nuobaudą apskundimo tvarką nėra perkeltas Bausmių vykdymo kodekso atitinkamų normų turinys, o tik nukreipiama į šias normas. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad pareiškėjui 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriame nėra konkrečiai nurodyta apskundimo tvarka, buvo paaiškinta kokiu nors kitu būdu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas skundo pateikimo data laiko pareiškėjo skundo gavimo Kalėjimų departamente gavimo dieną, tačiau skundo padavimo ikiteisminei ginčo nagrinėjimo institucijai, kaip ir teismui, diena turėtų būti laikoma skundo išsiuntimo data. Atsakovo 2010 m. birželio 10 d. sprendime ir į bylą pateiktoje medžiagoje duomenų apie pareiškėjo skundo išsiuntimo Kalėjimų departamentui datą nėra. Taigi faktinė skundo padavimo data nėra nustatyta. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas ginčija 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo skirti nuobaudą įteikimo jam datą, nurodydamas, kad šį nutarimą gavo vėliau. 2010 m. birželio 10 d. sprendime nurodyta, kad šis nutarimas pareiškėjui buvo įteiktas 2010 m. balandžio 29 d., tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas šią aplinkybę aiškinosi ir kad ši pareiškėjo iškelta abejonė yra pašalinta.

Skundo padavimą ikiteisminei ginčo nagrinėjimo institucijai, kai ši tvarka pagal įstatymą yra privaloma, priešingai nė teigia apeliantas, negalima laikyti formaliu veiksmu, nes tai yra susiję su asmens galimai pažeistų teisių, kurias numato įstatymai, gynimu.

Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai panaikino skundžiamą nutarimą ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo skundą patenkini iš dalies. Pareiškėjo skundą dėl Alytaus pataisos 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 49-1039 palikti nenagrinėtą.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras Drigotas

Ričardas Piličauskas