Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-10-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-391-583/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-10-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-15
Bylos Nr.
II-391-583/2010
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00365-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pažeidėjas
G. R.
Advokatai
Rimvydas Kairys
Administracinė byla Nr. II-391-583/2010Proceso Nr.4-63-3-00365-2010-3 (S)
Teismo procesinio sprendimo kategorija 45.4.5;73KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn G. R., jo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn G.R. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardai dėl 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugpjūčio 17 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos vado (toliau – ir Institucija) nutarimu G.R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 3500 litų bauda Administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. 12:40 val. važiuodamas keturračiu motociklu Šilutės rajono savivaldybėje, Šilutės seniūnijoje, Žalgirių kaimo ribose, pasienio ruože, kelyje Rusnė- Plaškiai, nepakluso teisėtam uniformuoto valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, išreikštam per garsiakalbį liepiant sustoti, įjungus patrulinio automobilio mėlynos spalvos švyturėlius.

Šalies argumentai

G.R. skunde ir teismo posėdžio metu nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, nes neįvykdė pažeidimo. Įvardijamu metu buvo Rusnėje pas savo tėvus ir garaže remontavo automobilį. Be to surašant protokolą nenurodytas keturračio motociklo valstybinio numerio ženklas, nenurodyti kiti identifikuojantys duomenys, administracinė byla išnagrinėta netenkinus pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokato nedalyvavimo. Dėl šių aplinkybių G.R. teigimu ginčijamas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl prašo teismą:

-2010 m. rugpjūčio 17 d. VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Viliekių užkardos vado nutarimą Nr. 126-49-10 panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas Rimvydas Kairys prašo skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą (b.l.29-30) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Dėl veikos, numatytos ATPK 130 straipsnio 4 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.

2010 m. rugpjūčio 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l.13) ir ginčijamame nutarime nurodoma, kad G.R. 2010 m. rugpjūčio 2 d. 12:40 val. važiuodamas keturračiu motociklu Šilutės rajono savivaldybėje, Šilutės seniūnijoje, Žalgirių kaimo ribose, pasienio ruože, kelyje Rusnė - Plaškiai, nepakluso teisėtam uniformuoto valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, išreikštam per garsiakalbį liepiant sustoti, įjungus patrulinio automobilio mėlynos spalvos švyturėlius ir nurodoma, kad šiais veiksmais jis įvykdė ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką. ATPK 130 straipsnio 4 dalį numato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šio straipsnio pastaboje yra pateikiamas išsamus paaiškinimas kaip turi būti išreiškiamas pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę - uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

G.R. neigia jam inkriminuojamą pažeidimą, nurodydamas, kad nurodomu metu jis nevažiavo keturračiu motociklu, tokios transporto priemonės neturi, nes jam priklausantis keturratis yra areštuotas baudžiamojoje byloje ir laikomas Vileikių užkardoje.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklausti VSAT pareigūnai T. P., Ž. L., R.U. nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. apie 12:40 vykdant pasienio ruožo apžiūrą Vileikių užkardos veiklos teritorijoje, Žalgirių kaimo ribose, Šilutės rajono savivaldybėje, važiuojant tarnybiniu automobiliu Mitsubichi Pajero, keliu Rusnė – Plaškiai, pastebėjo priešais jų važiavimo kryptį atvažiuojantį keturratį motociklą. Kadangi teritorija yra pasienio zonoje, dažnai gabenama kontrabanda ir ji gabenama būtent tokiomis transporto priemonėmis, nutarta sustabdyti patikrinimui šios transporto priemonės vairuotoją. Motociklas buvo stabdomas tarnybiniame automobilyje įmontuotais specialiais šviesos ir garso signalais, o taip reikalavimas sustoti buvo išreikštas ir išlipusio iš tarnybinio automobilio R.U., kuris nurodo stabdęs atvažiuojantį keturratį mojant skrituliu skersai jo važiavimo krypčiai, tačiau keturračio vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti ir padidinęs greitį nuvažiavo. Vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vairuotojas važiuojantis minima transporto priemone buvo persekiojamas, kartojant reikalavimą sustoti per automobilyje įrengtą garsiakalbį bei įjungus specialiomis spalvomis nudažyto tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, tačiau jis privažiavęs Vorytės upelį pasuko kairėn ir įvažiavo į automobiliu nepravažiuojamą vietovę, dėl ko tolesnis persekiojimas nebuvo įmanomas. Teismo posėdžio metu visi liudytojai nurodė, kad keturratį vairavo būtent G.R., nes jis nebuvo užsidėjęs šalmo ar kitaip užmaskavęs išvaizdą, pro juos pravažiavo ne didesniu kaip 1-2 metrų atstumu, todėl puikiai įsidėmėjo asmens išvaizdą. Kadangi jau buvo tekę susidurti su G.R. dėl anksčiau jo atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų, vykti pas jį į gyvenamąją vietą ir pristatyti į užkardą, visi iš karto nedvejodami atpažino jį. Liudytojai taip pat nurodė, kad keturratis buvo be valstybinės registracijos numerio ženklų. Įvardijamos aplinkybės nurodytos ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l.15-17.). Teismui taip pat pateikta ir įvyko vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vieta, pavaizduota vietovė, kurioje įvykdytas pažeidimas. Pateikus liudytojams schemą teismo posėdžio metu analogiškai situaciją (judėjimo kryptį, persekiojimo kryptį ir kitus duomenis) nuosekliai nurodė ne tik schemą sudaręs pareigūnas Ž.L., bet ir R.U., T.P.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad VSAT pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti G.R. ir nepagrįstai jo atžvilgiu būtų pradėję administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, todėl teismas neturi pagrindo liudytojų parodymų ir kitų surinktų rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamas pažeidimo įvykdymas vertinti kaip įrodymų, kuriais negali būti grindžiama jo kaltė dėl pažeidimo įvykdymo.

Teismui pateiktame skunde ir teisminio nagrinėjimo metu keliama versija, kad policijos pareigūnai nepagrįstai jį kaltina įvykdžius ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką yra grindžiama subjektyviu aplinkybių vertinimu, prielaidomis ir hipotetinio pobūdžio teiginiais. G.R. yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o tai reiškia, kad jam įstatymai suteikia atitinkamas teises į gynybą, procesines garantijas, inter alia teisę dėl jam pareikšto kaltinimo padarius administracinį teisės pažeidimą neduoti paaiškinimų arba duoti tokius, kurie pagrįstų jo keliamą versiją. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš ištirtųjų aplinkybių viseto galima konstatuoti, jog G.R. 2010 m. rugpjūčio 2 d. 12:40 val. važiuodamas keturračiu motociklu Šilutės rajono savivaldybėje, Šilutės seniūnijoje, Žalgirių kaimo ribose, pasienio ruože, kelyje Rusnė- Plaškiai, nepakluso teisėtam uniformuoto valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, išreikštam per garsiakalbį liepiant sustoti, įjungus patrulinio automobilio mėlynos spalvos švyturėlius, todėl pagrįstai ginčijamu nutarimu jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.

ATPK 130 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir šios veikos įvykdymas užtraukia vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų. Pasisakant dėl paskirtosios nuobaudos būtina pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjantis administracinę bylą pareigūnas nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Pagal šio straipsnio 1 dalį esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos įvykdymas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų. Cituojamoje sankcijoje baudos dydžio vidurkis nustatomas minimalią ir maksimalią baudą sumuojant, po to ją dalinant per pusę (3000 + 4000 = 7000 : ½ = 3500 litų (baudos dydžio vidurkis). Skiriant nuobaudą nebuvo nustatyta nei sunkinančių nei lengvinančių atsakomybę aplinkybių, todėl pagrįstai paskirtas nuobaudos dydžio vidurkis.

Skunde nurodoma, kad protokole nebuvo užfiksuoti ir nurodyti transporto priemonę identifikuojantys duomenys, tuo protokolas neatitiko reikalavimų, keliamų protokolo turiniui. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad G.R. vairavo transporto priemonę, ant kurios nebuvo valstybinio registracijos numerio ženklo, be to kaip nurodo apklausti liudytojai, G.R. nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl nebuvo galimybės nustatyti jo vairuojamo keturračio motociklo markės ir kitų identifikuojančių duomenų. Pažeidimo faktą G.R. neigė ir protokolo surašymo metu, todėl šių duomenų objektyviai nustatyti ir nebuvo galimybės.

Dėl procesinių pažeidimų.

G.R. ir jos atstovas skundo argumentus dėl nutarimo panaikinimo grindžia ir procesiniais pažeidimais – nebuvo atidėtas bylos nagrinėjimas dėl advokato neatvykimo, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje (žr.: 2003-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr.29-03, bylų kategorija 34, 41, biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003 metai, 57-59 psl.), kuria nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teisme nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

G.R. ir jo atstovas teisminiame bylos nagrinėjime dalyvavo, pateikė prašymus, paaiškinimus, susipažino su bylos medžiaga, todėl akivaizdu, kad jei ir buvo padaryta procesinių pažeidimų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje, jie yra pašalinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jos atstovo advokato dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leido pašalinti visas klaidas, kurios padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Tokia praktika nuosekliai yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose (žr. 2010 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-438-1130/2010).

Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas teisinių prielaidų ir pagrindų naikinti ginčijamą nutarimą ar mažinti paskirtąją baudą ar taikyti švelnesnę nei numatyta sankcijos minimali riba neturi, todėl konstatuoja, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos vado nutarimas yra pagrįstas, teisėtas, juo paskirtoji nuobauda paskirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2010 m. rugpjūčio 17 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos vado nutarimą Nr. 126-49-10 palikti nepakeistu ir G. R. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas