Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Evaldo Vanago, Arnoldo Šukaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nubaustas 16 MGL (2000 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad jis, 2005 m. birželio 17 d., apie 12 val. 00 min., Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus – Žemaitės gatvių sankryžoje, kelio Aristava – Kėdainiai – Cinkiškiai 7 – ajame kilometre, vairuodamas A. Č. priklausantį automobilį „VW – Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 65, 173 ir 180.3 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), nevežti keleivių su neužsegtais saugos diržais (KET 65 p.), atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 173 p.), vežė mažametę dukrą L. D., gim. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio sėdynėje su neužsegtu saugos diržu, pastebėjęs iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiuojantį automobilį „Toyota-Carina“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. R., bei sudariusį jam kliūtį, nestabdė savo vairuojamo automobilio, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva, siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Toyota-Carina“, pavojingai jį apvažinėjo, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu UAB „Autotentas“ priklausančiu automobiliu „Iveco – LD440E38“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. L., dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, automobilio „VW-Passat“ keleivei mažametei L. D., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kitiems minėto automobilio keleiviams S. R. ir mažamečiui S. R., gim. (duomenys neskelbtini) – nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistasis V. D. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-02-28 nuosprendį ir prašo jį panaikinti bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba panaikinti nuosprendį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismo išvadų nepatvirtina įrodymai surinkti ikiteisminio tylimo metu bei išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie lėmė neteisingo nuosprendžio byloje priėmimą ir tuo pačiu jo nekaltumo klausimo išsprendimą.

Priimant nuosprendį nebuvo objektyviai atsižvelgta į teisiamajame posėdyje išnagrinėtus faktinius duomenis (autotechninės ekspertizės aktą Nr. 11-941(06), nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, be to, nuosprendyje padarytos išvados dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir šios veikos sudėties jo veiksmuose buvimas nėra pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. ir 241 str. 2 d. nuostatas, kadangi šališkai vertino byloje surinktus įrodymus: Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro V. S. pareiškimą dėl autotechninės ekspertizės paskyrimo; teisėjos Ž. B. 2006-03-14 nutartį skirti eismo įvykio ekspertizę ir autotechninės ekspertizės aktą Nr. 11-941(06); liudytojų - J. R., Ž. D., A. L. ir jo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus. Sprendžiant iš nuosprendyje padarytų išvadų, tiek kiek jos susiję su minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, teismo išvados yra prieštaringos, tačiau neatsižvelgiant į tai jomis grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis konstatuojant jog pilnai įrodyta, kad jis padarė BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

1) Nagrinėdamas bylą bei paskirdamas įvykio ekspertizę teismas pažeidė BPK 21 str., 209 str. BPK 209 str. 1 d. numato, kad prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais suinteresuotiems dalyviams ir nurodo terminą, per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui. Tokia teisė jam suteikta nebuvo. Ekspertams pateikti klausimai akivaizdžiai parodo nenorą objektyviai ištirti eismo įvykio kilimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik jo veiksmus betarpiškai prieš įvykį, tačiau hipotetiškai įvertinti ir kito automobilio vairuotojos - J. R. sprendimą ir veiksmus bei padarinių tikimybę, tačiau tai nebuvo padaryta.

2) Teismas nevertino byloje esančio dokumento-prokuroro priimto 2005-12-21 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš J. R.. Palyginus šiame nutarime nurodytus ikiteisminio tyrimo nutraukimo prieš J. R. motyvus su nuosprendyje nurodytais motyvais, tampa aišku, kodėl prokuratūra tendencingai ir neobjektyviai tyrė autoįvykio aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyli, jog ikiteisminis tyrimas J. R. atžvilgiu buvo nutrauktas dar nesant eismo įvykio autotechninės ekspertizės akto.

3) Teismo nuosprendyje nurodoma, kad iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis privalėjo įsitikinti, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms (KET 180.3 p), kadangi kaltinamasis važiavimo kryptį ir greitį keitė ne dėt iš anksto numatyto manevro pradžios, o priverstinai, dėl atsiradusios netikėtos kliūties, todėl šis nusukimo manevras nuo skersai judėjimo krypties judančios kliūties traktuotinas ne kaip lenkimas, o kaip būdas išvengti eismo įvykio". Padarydamas tokią išvadą teismas pripažino, jog betarpiškai prieš autoįvykį jis negalėjau pažeisti KET 53 p. bei 173 p. reikalavimų, kur nurodoma, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šioje įvykio situacijoje, t.y. įvertinant tai, jog J. R. vairuojamas automobilis, grubiai pažeisdamas KET 196 punkto reikalavimus- netikėtai ir staiga išvažiavo iš šalutinės gatvės į pagrindinę gatvę prieš pat jo automobilį, todėl pastebėti šią kliūtį negalėjo o juo labiau nebuvo ir jokios galimybės staiga susiklosčius tokiai situacijai įvertinti veiksmus ir priimti sprendimą. Teismas nuosprendyje padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą konstatuodamas, jog tarp kaltinamojo V. D. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiųjų L. D. sunkaus sveikatos sutrikdymo bei S. R. ir jo mažamečio sūnaus S. R. nesunkių sveikatos sutrikdymų - yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau tokiai išvadai padaryti teismas neturėjo pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad mano dukros L. D. sunkus sveikatos sutrikdymas įvyko dėl to, kad ji nebuvo prisisegusi saugos diržų;

4) Teismas pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas, kadangi nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas turi ne tik išvardinti įrodymus, kuriais grindžia asmens kaltę, bet privalo pateikti ir išsamią šių įrodymų analizę bei vertinimą, tarpusavio ryšį, nurodyti motyvus, kuriais vadovaujantis buvo atmesti teisinantys faktiniai duomenys, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tik išdėstyti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, ekspertizės išvada, tačiau nėra išsamios šių duomenų, kuriuos teismas laikė įrodymais, analizės.

Nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje paprašė apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui.

Motyvuojamoji dalis

Šis proceso dalyvių prašymas tenkintinas. V. D. atžvilgiu priimtas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-02-28 apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p. numato, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla grąžinama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnis reglamentuoja kas turi būti nurodoma kaltinamajame akte. Pagal šio straipsnio 3 p. kaltinamajame akte, apart nusikalstamos veikos aprašymo būtinų požymių, turi būti nurodomos „ir kitos svarbios aplinkybės“, o pagal 4 p.- ir duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Būtent duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas yra nepakankami, surinkti paviršutiniškai. Išanalizavusi visas bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog nepilnai surinkti bei ištirti įrodymai tiek ikiteisminio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ir tai sutrukdė išsamiai bei nešališkai ištirti bylos aplinkybes, tuo pačiu ir teismui priimti teisingą nuosprendį. Tai trukdo nagrinėti bylą ir apeliaciniam teismui.

Nors nagrinėjamas autoįvykis itin sudėtingas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis buvo ištirtas paviršutiniškai ir formaliai. Šį įvykį matė sąlyginai daug asmenų, tiesiogiai jame dalyvavo trys asmenys, tačiau su šiais asmenimis parodymų patikrinimai vietoje padaryti nebuvo, o tai būtų leidę smulkiau detalizuoti J. R., A. L. bei V. D. vairuojamų automobilių tarpusavio atstumus ir jų atstumus važiuojamosios gatvės dalies atžvilgiu betarpiškai prieš susidūrimą. Atlikus šiuos procesinius veiksmus išsamesnę išvadą galėtų pateikti ir ekspertai-autotechnikai. Nutarties skirti autotechninę ekspertizę (88 b.l.) aprašomoji dalis yra šališka, joje dar iki ekspertizės atlikimo konstatuojama, jog „V. D. pažeidė KET 53, 65, 173 180.3 p. reikalavimus“, „nestabdė“, „neįsitikinęs, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva, siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Toyota-Carina“ pavojingai jį apvažinėjo“, nekreipiamas joks dėmesys J. R. veiksmams, dėl pastarosios veiksmų ekspertams neužduotas nė vienas klausimas. Paviršutiniškai išspręstas ir J. R. atsakomybės klausimas- ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas (58-59) skubotai, iki galo neišaiškinus visų aplinkybių, gerokai anksčiau iki autotechninės ekspertizės atlikimo (ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2005-12-28, autotechninė ekspertizė atlikta 2006-07-28). Šiame nutarime remiantis abejotinais motyvais konstatuojama, jog „kadangi eismo įvykio metu buvo sukeltos sunkios pasekmės (vienam asmeniui sunkiai sutrikdyta sveikata, kitam nesunkiai“, šių pasekmių negalima pripažinti mažesnėmis, nei jos būtų kilusios atsitrenkus į ta pačia kryptimi iš šalutinės gatvės išvažiavusį automobilį, nes smūgis su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu yra žymiai stipresnis“. Sprendimą motyvuojant abejonėmis, galima klausti ir kas būtų buvę, jeigu V. D. vairuojamas automobilis po susidūrimo su J. R. automobiliu (nors ar šis susidūrimas buvo galimas, visiškai netirta) būtų buvęs nusviestas ant šaligatvio ir atsitrenkęs į pėsčiuosius, o kas būtų, jei po minimo smūgio jis būtų užsidegęs ir t.t. Nors tai ir neturi įtakos bylos išsprendimo teisingumui, bet bylos išnagrinėjimo kokybę parodo ir tas faktas, kad betarpiškai įvykį matęs liudytojas A. L. pirminiuose policijos formintuose dokumentuose įvardijamas kaip „L.“, „L.“ (7,11-13, b.l.), teisiamojo posėdžio protokole “L.“, „L.“ (162, 175), nuosprendyje „L.“, „L.“ (194, 196 b.l.), jo pavardė nesutikslinta ir kokia jo tikroji pavardė belieka spėlioti.

Kaltinamuoju aktu V. D. kaltinamas ir pirmos instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., 65 p., 173 p., 180.3 p. reikalavimus, ko pasekoje įvyko susidūrimas ir atsirado minimi padariniai. Šioje vietoje aktualu paanalizuoti minimus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. KET 53 p. nurodoma, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių“. Akivaizdu, jog šis puntas yra bendro pobūdžio, jo negalima susieti su V. D. kaltę įrodančiais veiksmais, nes iki J. R. išvažiuojant iš šalutinės gatvės į pagrindinę, nuteistajam jokių kliūčių nebuvo ir jo veiksmai jokio pavojaus eismo saugumui nekėlė. Netgi atvirkščiai, šis punktas aktualesnis vertinant J. R. veiksmus. KET 65 p. kalba apie saugos diržų užsisegimo būtinumą, bet vien saugos diržų prisisegimas ar neprisisegimas, nagrinėjamo autoįvykio nesukėlė, be to, yra tam tikrų abejonių, ar nukentėjusieji iš tikrųjų nebuvo prisisegę saugos diržų. KET 180 p., 180.3 p. reglamentuoja, jog „prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad: lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms“. Šio punkto pažeidimu nuteistasis nepagrįstai kaltinamas kaltinamuoju aktu, nuosprendžio nustatomąja dalimi, jis minimas ir nuosprendžio motyvuose, kaip įrodančiuose V. D. kaltę. Tačiau nors ir nevisiškai ištirtos bylos aplinkybės rodo, jog nuteistasis jokio lenkimo manevro nevykdė ir nesiruošė nieko lenkti- į priešpriešinio judėjimo juostą jis išvažiavo (o gal ir iščiuožė) staiga iškilus grėsmingai avarinei situacijai (tai galima teigti esant dabartiniams bylos duomenims, kuriuos reikalinga tikslinti), kai iš šalutinės gatvės į pagrindinę, išvažiavo J. R.. Kad tai nebuvo lenkimo manevras nurodoma ir autotechninės ekspertizės akto tiriamojoje dalyje: „vairuotojas V. D. važiavimo kryptį ir greitį keitė ne dėl iš anksto numatyto manevro pradžios, o priverstinai, dėl atsiradusios netikėtos kliūties, todėl techniniu požiūriu šis nusukimo manevras nelaikytinas lenkimu, o tik nusukimu nuo atsiradusios nenumatytos ir netikėtos kliūties“. Tai ekspertas patvirtino ir teisiamajame posėdyje. KET 173 p. išdėstytas taip: „ Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“. Kaltinant nuteistąjį šio punkto pažeidimu ikiteisminio tyrimo organai ir apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog šio punkto tekste tarp skliaustelių yra įrašas „(jeigu jis gali tai pastebėti)“ ir tiriant bei vertinant šį įvykį neatsižvelgė į tai, kad V. D. negalėjo numatyti ir savalaikiai nepastebėjo, jog J. R. veiksmai- išvažiavimas iš šalutinės į pagrindinę gatvę, sukels staigią avarinę situaciją, kurios sekundės ar net jų dalys privers jį imtis momentalių, gal net techniniu požiūriu ir ne visai priimtinų automobilio valdymo veiksmų. Gali būti, jog apmąstyti savo techninių veiksmų priimtinumo bei teisingumo, jis net neturėjo laiko. Kad iki šio momento nagrinėjamoje situacijoje V. D. būtų pažeidęs kokius nors Kelių eismo taisyklių reikalavimus nenustatyta ir, matomai, dėlto niekam abejonių nekyla. Aiškinantis šio punkto reikalavimus, tikslinga atsižvelgti ir į eksperto-autotechniko vartojamas sąvokas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje bei pačioje išvadoje: „V. D. kryptį ir greitį keitė ne dėl iš anksto numatyto manevro, o priverstinai dėl atsiradusios netikėtos kliūties“; toliau vertinant situaciją kalbama: J. R.... „sudarius netikėtą, nenumatytą kliūtį (sukėlus grėsmę eismo saugumui)“. Be to kaltinamajame akte ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad V. D. „nestabdė savo automobilio“ ir tai yra vienas iš kaltinimo elementų. Šis teiginys irgi nėra pagrįstas ir prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Autoavarijos vietos apžiūros protokolo grafoje „Stabdymo žymės“ yra įrašas: „Automobilio VW Passat viengubos dešinio rato 3,40 metro“, nors autoavarijos vietos plane tai nepažymėta (4-8 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva pagal pavedimą apklaustas įvykio vietos apžiūrą atlikęs policijos pareigūnas R. M. parodė, jog V. D. automobilio stabdymo pėdsaką autoįvykio vietoje jis rado, bet schemoje nepažymėjo, o kodėl- pasakyti negali. Apie šio pėdsako išsidėstymą gatvės važiuojamosios dalies atžvilgiu, jis tik spėlioja. Autotechninės ekspertizės akte irgi minimos šios stabdymo žymės.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos instancijos teismui priimant nuosprendį nebuvo atsakyta į tokius klausimus: Ar V. D. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su J. R. automobiliu, jeigu jo automobilis nebūtų keitęs judėjimo krypties ir kokiu būdu? Kokie konkretūs V. D. ir J. R. veiksmai prieštaravo KET reikalavimams šioje situacijoje? Kurio vairuotojo techniniu požiūriu neteisingi veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu ir kokia tiesioginė šio susidūrimo priežastis?

Atsižvelgiant į visus šiuos argumentus apeliacinio teismo teisėjų kolegija prieina išvados, jog kaltinamojo akto pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas bei nusikalstamos veikos aprašymo kitos svarbios aplinkybės, iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalaujamo kaltinamojo akto turinio, jame neteisingai nurodytos faktinės bylos aplinkybės, dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teises į gynybą ir visa tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 219 str. 3, 4 p., 326 str. 1 d. 5 p.). Bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai, neobjektyviai ir tai sutrukdė apylinkės teismui priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurio negali priimti ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

nuta r ė:

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-02-28 nuosprendį, kuriuo V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir bylą perduoti prokurorui.