- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-1266-178/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus (pran.)
- Skolininkas
- K. P., R. P.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Poškaus, teisėjų Onos Gasiulytės ir Laimos Gerasičkinienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų (įkeistų daiktų savininkų) K. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pareiškimą skolininkams K. P. ir R. P. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius prašė priimti nutartį išieškoti iš skolininkų 3 598 895,46 Lt skolą ir 135 Lt žyminį mokestį iš kreditoriui 2006 m. gegužės 24 d. hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01120060011850) ir 2008 m. rugsėjo 24 d. hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01120080025098) įkeisto turto, nuosavybės teise priklausančio K. P. ir R. P., bei 2008 m. balandžio 7 d. hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01120080009789) įkeisto nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausančio Ž. P..
Nurodė, kad pagal 2006 m. gegužės 24 d. kredito linijos sutartį Nr. 1962-06IL kreditorius suteikė skolininkams 3 806 013,78 Lt dydžio kreditą. Užtikrinant prievolių pagal kredito linijos sutartį tinkamą įvykdymą, 2006 m. gegužės 24 d. hipotekos lakštu buvo įkeistas K. ir R. P. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 2008 m. balandžio 7 d. hipotekos lakštu buvo įkeistas Ž. P. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 2008 m. rugsėjo 24 d. hipotekos lakštu buvo įkeisti K. ir R. P. priklausantys žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkai laiku negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, kreditorius 2010 m. lapkričio 23 d. pranešė skolininkams, įkeisto turto savininkams, kad jis pradės priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Skolininkai nustatytu terminu įsipareigojimų neįvykdė. Skolininkų skola 2011 m. vasario 17 d. kreditoriui sudarė: 3 040 013,78 Lt negrąžinto kredito, 501 056,66 Lt nesumokėtų palūkanų, 57 825,02 Lt nesumokėtų delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. vasario 25 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, lauko virtuvę, kiemo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini); išaiškino turto savininkams, kad areštavus įkeistą turtą, jie netenka teisės perleisti turto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtą arba mažinti jo vertę; įspėjo skolininkus, kad negrąžinus kredito, palūkanų ir delspinigių, iš viso 3 598 895,46 Lt bei 135 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti; išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams (įkeisto daikto savininkams) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkams dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.
Teismas iš pateiktų dokumentų padarė išvadą, kad skolininkai neįvykdė savo prievolių pagal kredito linijos sutartį, nes negrąžino skolos suėjus skolos grąžinimo terminui. Dėl šios priežasties teismas areštavo įkeistą turtą, įspėjant skolininkus, kad negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį skundą argumentai
Skolininkai K. ir R. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1962-603/2011 ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2543-833/11 bei įsiteisės šiose bylose priimti teismo sprendimai. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais.
1) Priešingai negu nurodoma skundžiamoje nutartyje, skolininkų prievolių, kurių įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, įvykdymo terminai dar nėra suėję. Kreditorius 2010 m. gruodžio 16 d. raštu nurodė skolininkams, kad kredito grąžinimo terminas pagal kredito linijos sutartį atidedamas iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. Taigi, skolininkai, manydami, kad kredito grąžinimo terminas yra atidėtas ir toliau vykdė kredito linijos sutartį. Nepaisant šios aplinkybės, kreditorius, prieštaraudamas savo veiksmams, Vilniaus apygardos teisme dėl negrąžinto kredito pareiškė ieškinį skolininkams. Ši byla dar nėra išnagrinėta.
2) Kreditorius siekia nepagrįstai praturtėti skolininkų ir laiduotojų sąskaita, nes jis dėl tos pačios skolos yra kreipęsis ir su ieškiniu, ir dėl priverstinio išieškojimo. Todėl skundžiama nutartis, kuri suteikia pagrindą kreditoriui nepagrįstai praturtėti, yra neteisinga ir turi būti panaikinta.
3) Be to, civilinėje byloje Nr. 2-1962-603/2011 kreditoriaus ieškinio reikalavimo užtikrinimui buvo areštuotas skolininkų ir laiduotojų turtas bendrai 2 574 232,75 Lt sumai. Esant hipoteka įkeistam turtui, toks turto areštas yra perteklinis ir taip yra pažeidžiamos K. ir R. P. teisės ir interesai.
4) Skolininkai kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydami kredito grąžinimo terminą pagal kredito linijos sutartį nustatyti teismo sprendimu. Ši byla taip pat dar nėra išnagrinėta. Šioje byloje patenkinus ieškinį, kredito grąžinimo terminas būtų atidėtas iki 2011 m. rugpjūčio 26 d., t.y. priverstinis išieškojimas iki šios datos nebūtų galimas. Kadangi civilinės bylos Nr. 2-1962-603/2011 ir Nr. 2-2543-833/11 dar nėra išnagrinėtos, šios bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas CPK 163 straipsnio 3 punkto ir 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad klausimai dėl hipotekos yra nagrinėjami ne ginčo, o ypatingąja teisena (CPK 544 str.). Pagal hipotekos registre registruotus formalius duomenis hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 straipsnio pagrindu. Hipotekos teisėjo kompetencijai nepriklauso nagrinėti skolininkų ir kreditorių ginčus dėl sutarčių vykdymo. Skolininkai nepagrįstai nurodo, kad kreditorius 2010 m. gruodžio 16 d. raštu atidėjo kredito grąžinimo terminą, minėtu raštu buvo tik pasiūlyta restruktūrizuoti skolą, tačiau joks susitarimas tarp skolininkų ir kreditoriaus pasirašytas nebuvo. Kadangi skolininkai, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui (2010 m. rugpjūčio 31 d.), kredito negrąžino, kreditorius pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto išieškojimo. Todėl skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos. Nėra pagrindo stabdyti šios bylos, nes bylos stabdymo galimybių CPK XXXVI skyriaus nuostatos apskritai nenumato.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant šių ribų, išskyrus galimybę jas peržengti esant viešajam interesui, ir tikrinant absoliučių sprendimo(nutarties) pagrindų (ne)buvimą.
Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinos faktinės bei teisinės atskirojo skundo bei skundžiamos teismo nutarties aplinkybės.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. CPK 558 straipsnyje nustatyta pareiškimo dėl priverstinės skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais: 1) CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti, 2) CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.
Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-523/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura, o byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma bendroji bylų ypatingąja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, kad ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne. Šis bylų dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų išimtis. Jeigu byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės išimties ir išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų viršijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2010).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.).
Minėta, kad skolininkai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad dar nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas (t.y. kreditorius jį pratęsė), kreditorius nepagrįstai praturtės, nes dėl šios skolos priteisimo yra su ieškiniu kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą, ši byla turi būti sustabdyta iki bus išnagrinėta minėta Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 2-1962-603/2011 ir Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo byla Nr. 2-2543-833/2011, kurioje skolininkai prašo teismo nustatyti prievolės įvykdymo terminą.
Kaip nurodyta minėtoje teismų praktikoje bei CPK normose, hipotekos teisėjo kompetencija yra ypač siaura, jam nepriklauso spręsti tarp šalių kilusių ginčų, jie turi būti sprendžiami ginčo teisena, hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar pateikti hipotekos procedūrai vykdyti būtini dokumentai. Šiuo atveju hipotekos teisėjui buvo pateikti hipotekos lakštai (su pakeitimais), kredito linijos sutartis (su pakeitimais), taip pat skolos paskaičiavimai ir kreditoriaus pranešimas dėl prievolių nevykdymo. Hipotekos teisėjui nebuvo pateikti jokie kiti dokumentai iš kurių būtų galima matyti, jog būtų nustatytas kitas prievolės įvykdymo terminas (skolininkai teigia, kad jis yra 2011 m. rugpjūčio 26 d.) ar kad tarp šalių yra kilęs ginčas (ar vedamos derybos) dėl galutinio prievolės įvykdymo termino. Taigi, hipotekos teisėjas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, vertino tik jam pateiktus dokumentus, ir nustatęs, jog hipoteka užtikrinta prievolė, pasibaigus hipotekos lakštuose ir kredito linijos sutartyje nustatytam terminui (2010 m. rugpjūčio 31 d.), nėra įvykdyta, pagrįstai nutarė areštuoti įkeistą turtą. Apeliantai prie atskirojo skundo pateikė kreditoriaus 2010 m. gruodžio 16 d. raštą (b.l. 211) ir remiasi juo, teigdami, kad kredito grąžinimo terminas atidėtas iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. Vienok, teisėjų kolegija sutinka su kreditoriaus atsiliepime nurodytais argumentais, kad šiame rašte nurodytos sąlygos, kuriomis kreditorius sutinka restruktūrizuoti skolą, neabejotinai galiotų tik tuo atveju, jei, kaip ir numatyta rašte, dėl to būtų šalių suderinti ir pasirašyti susitarimai. Be to, bet kuriuo atveju matyti, jog tai yra ginčo dalykas, ką patvirtina skolininkų pateiktas ieškinys dėl kredito linijos sutarties pakeitimo, o, kaip minėta, ginčų sprendimas nėra hipotekos teisėjo kompetencijoje.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl nepagrįsto kreditoriaus praturtėjimo. Skundžiama nutartimi atliktas tik vienas iš priverstinio skolos išieškojimo procedūrinių veiksmų, kuriuo iš esmės tik užtikrinamas skolos išieškojimas iš įkeisto turto ir dėl to skola nei padidėja, nei sumažėja.
Atmestini atskirojo skundo argumentai dėl perteklinio turto arešto masto, t.y. dėl to, kad skolininkų ir laiduotojų turtas yra taip pat areštuotas ir civilinėje byloje Nr. 2-1962-603/2011 jau vien dėl to, kad pastarojoje byloje turto areštas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartimi yra panaikintas (LApT civ. b. Nr. 2-765/2011).
Skolininkai taip pat prašo sustabdyti šio bylos nagrinėjimą iki to laiko, kol bus išnagrinėtos civilinė bylos Nr. 2-1962-603/2011 ir Nr. 2-2543-833/11. Tenkinti šį prašymą taip pat nėra pagrindo, nes skolininkai turi teisę prašyti minėtose civilinėse bylose taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti vykdyti iš ieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-2543-833/2011, skolininkai šia teise ir pasinaudojo, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi tenkino K. P. ir R. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo minėtoje byloje sustabdė priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iš R. P. ir K. P. AB DnB NORD bankui įkeisto turto, areštuoto skundžiama nutartimi. Be to, šis klausimas apskritai nebuvo skundžiamos nutarties nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacine tvarka negali būti nagrinėjamas, nes apeliacijos paskirtis yra peržiūrėti priimtų pirmosios instancijos procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl išvardintų priežasčių konstatuoti, kad hipotekos teisėja netinkamai taikė procesinės teisės normas, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininkų K. P. ir R. P. po 3,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.