- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2005-09-15
- Bylos Nr.
- 2-455
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė (pran.), Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Toza“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Toza“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. nutarties, kuria pritaikytas atsakovų galimų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimas, pagal UAB „Toza“ prašymą, kuriame atsakovais nurodyti Č. Ž. ir A. Ž. , G. Z. ir L. Z. , dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, nepareiškus ieškinio (Nr. 2-2095-28/2005).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
UAB „Toza“ pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą pritaikyti atsakovais nurodytų asmenų – Č. ir A. Ž., G. ir M. Z. - turtui laikinąsias apsaugos priemones, nepateikusi ieškinio, nurodžiusi, kad dėl didelės dokumentų apimties negali pateikti ieškinio, o atsakovų veiksmai pažeidžia UAB „Toza“ interesus ir, nevykdydami sutartinių įsipareigojimų, daro jam didelę turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 7 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, o ieškovui nustatė terminą iki 2005-07-21 pateikti ieškinį.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė teismui prašymą dėl atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo, nurodydami, kad teismas, pritaikydamas atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones, nepareikalavo iš ieškovo atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovai nurodė, kad teismas turėtų atsižvelgti į šalių sudarytą 2005 m. birželio 6 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas turėjo iki 2005-06-27 sumokėti visą žemės sklypų įsigijimo kainą, o to neatlikus, žemės sklypų pardavėjai (atsakovai) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį; ieškovas už žemės sklypus sumokėjo tik 2005-06-29, t.y. praleidęs terminą įvykdyti prievolę. Sklypų pardavėjai nebeturi teisinio intereso parduoti pirkėjui (ieškovui) ginčo sklypų, nes nuo pirkėjo savalaikio prievolės įvykdymo priklausė ir pardavėjų sudarytų su trečiaisiais asmenimis sandorių vykdymas, kuris tapo neįmanomas. Ieškovui vengiant priimti pavėluotai pervestus pinigus, atsakovai pervedė juos į anstolio depozitinę sąskaitą. Atsakovai nurodė, jog teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą, ginčo nagrinėjimo teisme trukmę, turėtų pritaikyti atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kurio suma būtų lygi vienerių metų 5 proc. dydžio palūkanoms, skaičiuojant jas nuo šalių sudarytoje sutartyje nurodytos pirkimo kainos (2 894 320 Lt), t.y. 144 716 Lt (CK 6.210 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 19 d. nutartimi patenkino atsakovų prašymą ir įpareigojo pareiškėją pateikti 144 716 Lt dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą, pervedant pinigus į teismo specialiąją sąskaitą, arba pateikti banko garantiją nurodytai sumai. Teismas nurodė, kad yra pagrindo pareikalauti iš asmens, pateikusio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, pateikti atsakovų Č. ir A. Ž., G. ir M. Z. nuostolių atlyginimo užtikrinimą, bei, atsižvelgdamas į atsakovų prašymo pagrįstumą ir galimą bylinėjimosi teisme trukmę, pritaiko vienerių metų 5 proc. dydžio metinių palūkanų dydžio atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, skaičiuojamą nuo šalių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos sumos (2 894 320*0,05=144 716).
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad UAB „Toza“ yra nauja įmonė, įsteigta 10 000 Lt akcinio kapitalo pagrindu, bendrovė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, visos turėtos piniginės lėšos, sumokėtos atsakovams pagal šalių sudarytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, buvo skolintos iš akcininkų. Nei apelianto kasoje, nei banke tokios pinigų sumos nėra, todėl teismo nustatyta piniginio užstato suma yra neprotingai didelė ir bendrovei neįvykdoma. Be to, ieškovas nurodo, kad teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai galėtų nevaržomai perleisti areštuotus žemės sklypus tretiesiems asmenims ir tokiu būdu teismo sprendimas byloje taptų nebeįmanomas.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Atsakovai nurodo, kad ieškovo atskirajame skunde nėra nurodyti teisiniai argumentai, kodėl skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta, be to, CPK 147 straipsnio nuostatos nereikalauja nurodyti konkrečius galimus nuostolius ir jų dydį, nuostoliai turi būti numanomi, galimi. Galimus nuostolius sudaro nepatogumai, susiję su turto areštu, dalykinės reputacijos pakenkimas. Ieškovo atskirojo skundo argumentai tik patvirtina, kad ieškinio netenkinimo atveju, atsakovai neturėtų galimybės iš apelianto išsiieškoti žalos atlyginimo. Apeliantas, nurodydamas, kad teismo nustatytas nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis yra neprotingai didelis, nenurodė, kodėl dydis nustatytas nepagrįstai, nepateikė ir CK 6.210 straipsnio pirmos dalis normos aiškinimo. Apygardos teismas pagrįstai, skaičiuodamas galimų nuostolių dydį, rėmėsi šalių sudarytoje sutartyje nurodyta kaina ir pritaikė CK 6.210 straipsnio pirmoje dalyje nustatytų minimalių nuostolių skaičiavimo metodiką. Atsakovai nėra pareiškę valios ginčo sklypus parduoti. Taip pat atsakovai atkreipia dėmesį, kad teismas 2005 m. liepos 7 d. nutartimi, patenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nepareiškus ieškinio, įpareigojo ieškovą iki 2005-07-21 pateikti ieškinį, tačiau teismas ieškovo ieškinio iki šiol nepriėmė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, užtikrinant ieškinį arba iki ieškinio pateikimo, susijęs su tam tikru asmens (atsakovo), kurio atžvilgiu jos pritaikomos, teisių ribojimu. Todėl pagal CPK 147 straipsnio nuostatas, teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, užtikrindamas byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą, procesinį lygiateisiškumą, gali pareikalauti, kad ieškovas ar pareiškėjas, kurio prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateiktų asmens, kurio atžvilgiu nustatytos šios priemonės, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija (CPK 2 str., 17 str., 147 str. 1 d.). Teismas, taikydamas CPK 147 straipsnio pirmoje dalyje nurodytas priemones, nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras, pakanka įsitikinti, kad nuostoliai gali atsirasti.
Pagal bylos duomenis teismas 2005 m. liepos 7 d. nutartimi UAB „Toza“ prašymu areštavo atsakovų žemės sklypus, uždrausdamas jais disponuoti. (b.l.39-40), todėl atsakovai įgijo teisę motyvuotai prašyti teismo pareikalauti iš pareiškėjo (ieškovo) galimų jų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo.
Apygardos teismas teisingai nurodė, jog atsakovų prašyme nurodyti nuostoliai yra galimi, atsižvelgiant į turto arešto pasekmes, bylinėjimosi trukmę bei žemės sklypų rinkos kainos svyravimus, ir pagrįstai, vadovaudamasis CK 6.210 straipsniu, nustatė atsakovų galimų nuostolių dydį ir jo atlyginimo užtikrinimą 5 procentų metinių palūkanų dydžio, skaičiuodamas jį nuo areštuotų žemės sklypų preliminarioje pirkimo sutartyje šalių sutartos kainos. Ieškovo UAB „Toza“ argumentai, kad jis yra naujai įsteigta įmonė, neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, ir negali sumokėti užstato, pagrindžia galimą grėsmę, jog atmetus jo ieškinius reikalavimus, jis nebus pajėgus atlyginti atsakovų galimų nuostolių (CPK 147 str. 1 d., 2 d.).
Pagal bylos duomenis, UAB „Toza“ laiku pateikė ieškinį, kurį apygardos teismas priėmė nagrinėti (b.l.105-111), todėl teismo nutartis neprieštarauja ir CPK 148 straipsnio antros dalies nuostatoms.
Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti apygardos teismo nutarties (CPK 338 str., 329 str., 330 str.).
Teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų dėl ieškininių reikalavimų pagrįstumo, kurie gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, kadangi šioje byloje nagrinėjamas teismo nutarties, kuria nustatytas atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas, teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 338 str., 302 str., 320 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. nutartį.