Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Kaip konstatuota MD sprendime, gabenimas pagal Nyderlandų T1 buvo užbaigtas 2017-­06-26 be pažeidimų ir tą pačią dieną prekėms įforminta Laikinojo saugojimo deklaracija. Pareiškėjas, užbaigiant laikinąjį saugojimą pagal Laikinojo saugojimo deklaraciją (taigi tuo pačiu - ir Nyderlandų T1) įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal Lietuvos T1. Lietuvos T1 prekių sąraše nurodytos šios prekės: Prekė Nr.1 -Projektoriai, kodas - 8528, svoris bruto - 4 kg ; Prekė Nr.2 - Sensoriai - 8543, svoris bruto - 1 kg; Prekė Nr.3 - Monitoriai, kodas - 8528, svoris bruto - 1 kg; Prekė Nr.4 - Projektorių objektyvai, kodas - 9002, svoris bruto - 274,4 kg. Bendras prekių svoris pagal Lietuvos T1 deklaraciją - bruto 280,4 kg, jis sutampa su aukščiau pateiktų duomenų analize.

Lyginant prekių kodus Nyderlandų T1, Lietuvos T1 ir Baltarusijos importo deklaracijoje, yra akivaizdu, kad Lietuvos T1 nurodyti keturženkliai prekių kodai sutampa su pirmaisiais keturiais Nyderlandų T1 ir Baltarusijos importo deklaracijoje nurodytų prekių kodų pirmaisiais keturiais skaitmenimis. Mokestinio ginčo bylos duomenys leidžia identifikuoti iš Nyderlandų į Lietuvą atgabentas prekes. Susirašinėjimas el. paštu su Nyderlandų siuntėju — įmone „NEC Display Solutions Europe Gmbh", nurodoma, kad teisingi prekių svoriai nurodyti dokumente - Packing list/DeIlivery note (Pakavimo lapas) Nr.0000246819/Nr.0000246820, nes prekių siunta buvo pakrauta pagal minėtą Pakavimo lapą. Šie duomenys sutampa su Nyderlanduose išduotu CMR važtaraščiu Nr.1667990, pagal kurį prekės buvo gabenamos iš Nyderlandų į Lietuvą, bei siuntėjo muitinės procedūroms įforminti skirtomis Muitinės sąskaitomis Nr.7200058129 ir Nr.7200058130.

CMR važtaraščio Nr.1667990 5 nurodyta, kad krovinį lydėjo T1/4321BFB4675, taip pat „PKL/INV", t.y. „packing list/invoice" (pakavimo lapas/sąskaita). CMR važtaraščio Nr.1667990 6, 7, 8, 9 skiltyse iš Nyderlandų gabenamas krovinys buvo identifikuotas nuoroda „DSK46 NDSE*M*0005539 1 PACKAGE GOODS", svoris bruto - 280,7 kg. Nurodyti duomenys važtaraštyje (6 7, 8, 9 ir 13 skiltyse) sutampa su duomenimis, nurodytais Packing list/Dellivery note (Pakavimo lapas) Nr.0000246819/ Nr.0000246820, t.y. žyma „NDSE*M*0005539“ sutampa su Pakavimo lape nurodytu užsakymo numeriu, o žyma „DSK46“ - su NEN (Nyderlandų standartizavimo sistema) nuoroda, o 13 skiltyje esančios nuorodos „3700582171, 3700582172” - su pakavimo lape esančiomis Užsakymo nuorodomis. Nyderlandų T1 yra žyma „Nuoroda NDSEODSK46“, tokia pati nuoroda yra prie kiekvienos pozicijos deklaracijos Prekių sąraše. Nurodo, kad nėra pagrindo abejoti, jog iš Nyderlandų į Lietuvą buvo gabenamos (ir atitinkamai deklaruotos Nyderlandų T1) būtent Packing list/DeNivery note (Pakavimo lape) Nr.0000246819/ Nr.0000246820 nurodytos prekės. Siuntėjo NEC Display Solutions Europe Gmbh muitinės procedūroms įforminti skirtų sąskaitų Nr. 7200058129 ir Nr. 7200058130 duomenys pagrindžia Prekių tapatumo išvadą. Iš šių sąskaitų matyti, kad jose nurodyta užsakymo operacijos nuoroda (160617) sutampa su tokia pačia nuoroda prie kiekvienos iš prekių Pakavimo lape (lentelės paskutinis stulpelis). Be to, minėtose sąskaitose nurodytos prekės pagal vietų skaičių, pavadinimus, vienetų skaičių, prekės kodus ir svorį visiškai sutampa su prekėmis, išvardintomis Baltarusijos importo deklaracijoje, t.y.: pagal sąskaitą Nr.7200058130: MultiSync X555UNV, 5 vnt., prekės kodas 8528529100; Projektorius ME301X, 5 vnt., kodas 8528620000; Projektorius ME361X, 4 vnt., kodas 8528620000; Projektorius ME331X, 6 vnt., kodas 8528620000; KT -RC2, 2 vnt., kodas 8543709099.Bendras prekių svoris pagal sąskaitą - 266,1 kg. Pagal sąskaitą Nr.7200058129: Projektorius PA803U su lęšiu (objektyvu) NP13ZL, bendras kodas 8528620000, bendras komplekto svoris - 14,3 kg. Pažymi, kad sąskaitoje Nr.7200058129 bendru kodu 8528620000 nurodytas prekių komplektas - Projektorius PA803U su lęšiu (objektyvu) NP13ZL taip pat yra detalizuotas, atskirai nurodant Projektorių PA803U, kodas 8528620000, ir lęšį (objektyvą) NP13ZL, kodas 9002110090. Atskirai šios prekės nurodytos ir Pakavimo lape: Projektorius PA803U (13 kg) ir lęšis (objektyvas) NP13ZL (1.3 kg), iš viso - 14,3 kg. Iš viso pagal abi sąskaitas prekių svoris - 280,4 kg. Nyderlandų T1 ir Lietuvos T1 yra išvardinti visi aukščiau minėti prekių kodai ir prekių grupių pavadinimai pagal klasifikatorių. Nesutampa tik atskirų prekių vietų svoriai, tačiau tai turėtų būti vertinama kaip akivaizdi rašymo ir (ar) skaičiavimo klaida, galimai įsivėlusi dėl to, kad pagal Pakavimo lapą ir muitinei skirtą sąskaitą Nr.7200058130 buvo keturios (3+1) vietos prekių su kodu 8528620000, viena vieta prekių su kodu 8528529100 ir viena vieta su kodu 8543709099. Nyderlandų T1 tai pavirto ne vietomis, o svoriu (atitinkamai 3, 1, 1, 1 kg), likusį svorį - 274,4 kg priskiriant prekei su kodu 900211. O Lietuvos T1 prekės su kodu 8528 irgi sutrauktos į vieną eilutę, nurodant 4 kg (pagal T1 Nr.17NL0004321BFB4675 buvo 2 eilutės - 3+1 kg). Iš viso pagal abi sąskaitas prekių svoris - 280,4 kg. Nyderlandų T1 yra nurodyta CMR važtaraštyje Nr.1667990, kuriame nurodyti ir prekių paletės duomenys, sutampantys su duomenimis Pakavimo lape Nr.0000246819/ Nr.0000246820. Neturi kilti abejonių dėl prekių siuntos dokumentų ir pačių prekių, vykusių iš Nyderlandų į Lietuvą, komplektiškumo. Kadangi Pakavimo lape Nr.0000246819/ Nr.0000246820 nurodyti duomenys sutampa su Baltarusijos importo deklaracijoje nurodytais prekių pavadinimais, gamintojo identifikaciniais kodais ir svoriais, akivaizdu, kad tai tos pačios prekės ir jos buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. MGK nepateikė realios išvados dėl prekių tapatumo - pareiškėjo argumentai buvo atmesti formaliu - įrodymų tinkamumo - pagrindu. MGK nevertino pareiškėjo paaiškinimo dėl pasikeitusio subjekto, kaip įprastos komercinės praktikos.

Pareiškėjo nuomone, net ir atveju, kai dokumentacija formaliai turi trūkumų, ginčą sprendžianti institucija privalo vertinti įrodymų visumą ir išvadas daryti visapusiškai, nurodant aplinkybių buvimo ar nebuvimo tikimybę. MGK to nepadarius, sprendimas priimtas pažeidžiant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Pateiktais argumentais paneigiama MGK išvada, jog pareiškėjo argumentai, kad bylos medžiagoje esančiuose dokumentuose sutampa prekių svoris, pavadinimai, kodai - neturi pagrindo, bei, kad papildomi dokumentai negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, yra atmestini kaip prieštaraujantys procesinėms įrodinėjimo taisyklėms ir lygiateisiškumui. MGK sprendimas prieštarauja VAĮ 8 str. reikalavimams, todėl yra naikintinas. Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga - turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti, šios pareigos nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 str. imperatyvais. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą informaciją, siekiant nustatyti, kokios prekės buvo išgabentos iš Nyderlandų į Lietuvą pagal Nyderlandų T1, kokie jų svoriai ir kiekiai, Vilniaus TM inicijavo TC20A užklausų Nyderlandų muitinės administraciją pateikimą, prašydama informuoti, ar teisingai Nyderlandų T1 buvo deklaruoti prekių svoriai ir kiekiai, taip pat pateikti dokumentus, kurių pagrindu prekės buvo deklaruotos šioje tranzito deklaracijoje. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakymas į Paklausimus nebuvo gautas, 2018-04-12 sprendimu Nr. 1A-161 sustabdė skundo dėl Vilniaus TM sprendimo nagrinėjimą iki kol bus gautas atsakymas į Paklausimus. Negavus atsakymo, skundo nagrinėjimas MD buvo atnaujintinas, o pareiškėjo skundas atmestas.

Vilniaus teritorinė muitinė pati įžvelgė deklaracijoje padarytą klaidą, nurodant prekių svorius, ir siekė patikslinti, ar deklaracija buvo įforminta pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, tačiau negavus šių duomenų buvo priimtas sprendimas bylą atnaujinti ir sprendimą dėl ginčo esmės priimti neturint būtinų duomenų. Pareiškėjas viso mokestinio ginčo metu akcentavo atsakymų į Paklausimus svarbą, tačiau nei Vilniaus TM nei MD nesiėmė papildomų veiksmų atsakymui iš Nyderlandų muitinės administracijos gauti, taip pat neįpareigojo pareiškėjo savarankiškai surinkti šiuos duomenis, to taip pat nepadarė ir MGK. Komisija sprendimu nenagrinėja galimos atsakymo į paklausimą negavimo įtakos priimtiems sprendimams ir jų teisėtumui. Departamentui pateikus paaiškinimą, jog praėjus dviem metams po paklausimo pateikimo nėra protinga tikėtis gauti atsakymą, o atsakymo negavimas yra įprasta praktika, Komisija nekvestionavo tokios pozicijos pagrįstumo ir atitikties teisės aktams. MD nepateikė įrodymų, jog į panašaus pobūdžio paklausimus atitinkamos užsienio institucijos neatsakinėja, taip pat nepateikė argumentų, kodėl tai yra įprasta, toleruotina praktika. MGK nesiaiškino, ar Vilniaus TM ir / ar MD ėmėsi būtinų, pakankamų ir proporcingų veiksmų, jog būtų gautas atsakymas į Paklausimus. Pareiškėjo nuomone, atveju, kai nebuvo gautas atsakymas į Paklausimus, atsakingos, mokestinio ginčo bylą nagrinėjančios ir duomenis renkančios institucijos privalėjo kreiptis pakartotinai, išsiaiškinti, ar pirminiai paklausimai buvo gauti institucijoje, joje registruoti, ar yra priskirtas atsakingas asmuo, kada bus gaunamas atsakymas, o jei atsakymas nebus teikiamas - kokios atsisakymo pateikti duomenis pagrindas. Situacija, kai Paklausimai yra pateikiami 2017-10-16 ir 2017-12-18, ir negavus atsakymo į juos, atsakymo yra laukiama dvejus metus nesiimant papildomų veiksmų, prieštarauja gero administravimo principui. Atlikdama patikrinimą ir teikdama užklausas užsienio valstybės institucijoms, muitinė privalo tai daryti maksimaliai tinkamai, aiškiai ir užsienio valstybės institucijai konkrečiai detalizuodama, kokios informacijos ar duomenų jai trūksta. Muitinės įstaigai į Nyderlandų muitinė administraciją pasikreipus du, laiko atžvilgiu arti esančius, kartus, ir neįsitikinus jog Paklausimai apskritai pasiekė adresatą, taip pat nesidomint Paklausimo vykdymo eiga, tyrimą vykdanti institucija pažeidė pareigą elgtis maksimaliai tinkamai ir dėl šios priežasties dokumentacijoje esantys formalūs neatitikimai nebuvo operatyviai pašalinti, o Vilniaus TM ir MD neišnaudojo visų įrodinėjimo priemonių, nors galėjo ir turėjo jas panaudoti.

Nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas kilo dėl pareiškėjo (tranzito procedūros vykdytojo) pripažinimo skolininku muitinei už neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28). Nagrinėjamam ginčui taikytinos 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) ir 2015-11-24 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau - Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) nuostatos.

Muitinės departamento nuomone, nurodyti pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, neatitinkantys ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių.

Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 1 dalimi, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti tikrinamos. Ne Sąjungos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas, arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtinta nuostata, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, o 2 dalyje nurodyta, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.

Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalimi. Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą. Taigi, minėto straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis ir reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą grindė pateikdama transporto važtaraščio CMR Nr.003/28/06 (2017-06-28) su Baltarusijos „Minsko“ muitinės spaudu ir importo deklaracijos, įformintos Baltarusijos muitinėje, kopijas, tačiau įvertinus minėtus dokumentus, atsakovas konstatuoja, kad dėl nustatytų neatitikimų (Baltarusijos importo deklaracijoje prekių (monitoriai, projektoriai) svoriai neatitinka svorių, nurodytų tranzito deklaracijoje T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5, o prekė - „projektorių objektyvai“ (274,4 kg, prekės kodas - 9002), kuri buvo deklaruota tranzito deklaracijoje T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5, pateiktoje importo deklaracijoje apskritai nedeklaruota) pateiktuose dokumentuose nurodytos prekės negali būti identifikuotos kaip prekės, nurodytos tranzito deklaracijoje T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28). Nurodo, kad nagrinėjimu atveju nėra pagrindo remtis būtent packing list/delivery note Nr. 0000246819/Nr.0000246820 nurodyta informacija dėl prekių kiekio ir svorio bei neabejoti šiame dokumente esančios informacijos patikimumu. Iš Nyderlandų į UAB „Easting Cust Broker’’ muitinės sandėlį buvo pristatytos prekės ir tranzito deklaracija T1 Nr. 17NL0004321BFB4675 buvo užbaigta be pažeidimų, tai reiškia, kad įgaliotas gavėjas, t.y. pareiškėjas, patvirtino, kad atvyko būtent tokios prekės ir toks jų kiekis, koks nurodytas tranzito deklaracijoje, priešingu atveju, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 315 straipsnio 1 dalies d. punktu. pareiškėjas privalėjo informuoti muitinę apie nustatytus pažeidimus, tačiau nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo.

Departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad mokestinio ginčo bylos atnaujinimas nesulaukus atsakymo iš Nyderlandų muitinės administracijos lėmė nepagrįstų sprendimų priėmimą, o Vilniaus teritorinė muitinė ir/ar Muitinės departamentas privalėjo kreiptis į Nyderlandų muitinės administraciją pakartotinai bei išsiaiškinti, ar pirminiai paklausimai buvo gauti institucijoje, joje registruoti, ar yra paskirtas atsakingas asmuo kada bus gaunamas atsakymas. Atsakovas nurodo, kad ši pareiškėjo pozicija vertintina tik kaip nuomonė, neturinti teisinio pagrindo , kadangi nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentas neturi įgaliojimų ar juo labiau galimybių įtakoti kitos valstybės narės institucijos veiklą bei gauti duomenis apie tai, kada, kokiam asmeniui nukreipta konkreti užklausa ir kada planuojama pateikti atsakymą. Vilniaus TM, atlikdama tyrimą, ėmėsi visų galimų priemonių susidariusiai padėčiai išsiaiškinti, bendradarbiavo su procedūros vykdytoju, taip pat teikė užklausas Nyderlandų muitinei, tačiau Nyderlandų muitinės administracija jokios informacijos Lietuvos muitinei nepateikė, todėl Muitinės departamentas, įvertinęs, kad protingas terminas pateikti atsakymą į užklausas yra praėjęs, pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą pagal mokestinio ginčo byloje esančius duomenis. Muitinės departamento nuomone, Mokestinių ginčų komisijos 2020-05-21 sprendimas Nr. S-89(7-66/2020), Muitinės departamento 2020-02-25 sprendimas Nr. 1A-39 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018-01-25 sprendimas Nr. 18KP-16-59 yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - SMK), 233 straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Nagrinėjamu atveju, prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2017-06-30. Per nustatytą terminą Vilniaus teritorinė muitinė Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai raštu Nr.(8.1/16)-2V-10291 (2017-07-10) informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus 2015 -11-24 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau - SMK ĮT), 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2017-06-26 į įgaliotojo gavėjo - pareiškėjo muitinės sandėlį (VA0513) iš Olandijos su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr.l7NL0004321BFB4675 (2017-06-22) atvyko aukščiau išvardintos prekės. Gabenimas pagal minėtą deklaraciją buvo užbaigtas be pažeidimų, pateikiant pristatytas prekes laikinam saugojimui, įforminus laikinojo saugojimo deklaraciją (toliau - LSD) Nr. 17LTVR5000LS036CF6 (2017-06-26). Pareiškėjas, kuriam išduotas leidimas naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, užbaigiant laikinąjį saugojimą pagal minėtą LSD, 2017-06-28 įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją Nr. 17LTVR5000159E00F5, nurodant paskirties muitinės įstaigą - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą (LTVK2000). Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal pateiktus dokumentus: transporto važtaraštį (CMR Nr.003/28/06) ir sąskaitą (invoice Nr. 35). Prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos neplombuotoje transporto priemonėje – (duomenys neskelbtini).

Tyrimo metu Vilniaus teritorinė muitinė 2017-08-18 raštu Nr.(8.1/09)-lKP-641 užklausė paskirties muitinės įstaigą - Medininkų kelio postą dėl prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28), pateikimo muitiniam tikrinimui. Paskirties muitinės įstaiga 2017-08-24 raštu Nr.7VK20S-66 informavo, kad nei prekės, nei minėtas tranzito Lydintysis dokumentas T1 muitinei pateikti nebuvo. Pareiškėjas, atsakydamas į Vilniaus teritorinės muitinės užklausą, pranešė, kad 2017-06-28 muitinės sandėlyje į transporto priemonę v/n AO30247 buvo pakrautos prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28), ir eksportuojamos prekės pagal eksporto deklaraciją Nr. 17LTVR5000EK0B86D7 (2017-06-28). Pareiškėjas taip pat informavo, kad automobilio neplombavo dėl to, kad vežėjas turėjo pasikrovimą kitoje vietoje, bei, kad autotransporto priemonėje dar buvo gabenami kroviniai pagal eksporto deklaracijas Nr. 17LTVR1000EK02E625(2017-06-28),Nr.17LTVR1000EK02E783(2017-06-28)ir 7SI00191325591560 (2017-06-21). Taip pat buvo pažymėta, kad iš visų nurodytų deklaracijų gabenimas buvo užbaigtas tik pagal eksporto deklaraciją Nr. 17LTVR5000EK0B86D7, o gabenimai pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 bei likusias eksporto deklaracijas nebaigti. Kartu su atsakymu, pareiškėjas patvirtinimui, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos ir įvežtos į Baltarusijos muitų teritoriją, pateikė transporto važtaraščio CMR Nr.003/28/06 (2017-06-28), kuriuo numeris nurodytas tranzito deklaracijos T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 pateiktų dokumentų sąraše (44 langelis), su Baltarusijos („Minsko“ muitinės) spaudu ir importo deklaracijos, įformintos Baltarusijos muitinėje, ištrauką iš kompiuterinės sistemos, kopijas.

Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, atkreipė dėmesį į tai, kad CMR Nr.003/28/06 ir tranzito deklaracija T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 turi skirtingą informaciją apie gabenamas prekes - CMR nenurodyta prekė „projektorių objektyvai“, kurios svoris (274,4 kg) sudaro didžiausią tranzitinio krovinio bendro svorio dalį. Taip pat nustatyta, kad tranzito deklaracijoje Nr.l7NL0004321BFB4675 (2017-06-22), su kuria prekės atvyko į pareiškėjo sandėlį, siuntėju nurodyta Olandijos įmonė „NEC Display Solutions Europe Gmbh“, o pateiktoje Baltarusijos muitinės importo deklaracijoje siuntėju nurodyta Lenkijos įmonė „Renowasoft SP Z O.O.“. Ta pati Lenkijos įmonė nurodyta siuntėju CMR Nr. 003/28/06 ir Invoice Nr. 35. Išnagrinėjusi pateiktą importo deklaraciją, Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad Baltarusijos muitinės importo deklaracijoje prekių (monitoriai, projektoriai) svoriai neatitinka svorių, nurodytų tranzito deklaracijoje T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28). Be to, prekė - „projektorių objektyvai“ (274,4 kg), kuri buvo deklaruota minėtoje tranzito deklaracijoje, pareiškėjo pateiktoje importo deklaracijoje nedeklaruota. Vilniaus teritorinė muitinė padarė išvadą, jog negali pripažinti, kad prekės, nurodytos Baltarusijos importo deklaracijoje, tai yra tos pačios prekės, kurios buvo deklaruotos tranzito procedūrai pagal T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28). Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi visą surinktą informaciją, pateiktus atsakymus bei dokumentus, vadovaudamasi SMK 233 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28), nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, numatytos SMK 233 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktuose, neįvykdytos (prekės nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą) ir apie tai 2017-08-21 raštu Nr.(8.1/16)-2V-12285 pakartotinai informavo procedūros vykdytoją.

Pareiškėjas 2017-08-31 ir 2017-10-03 pateikė atsakymus, kuriuose informavo, kad dėl krovinio, atgabento 2017-06-26 į muitinės sandėlį iš Olandijos su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 17NL0004321BFB4675 (2017-06-22), įmonei nekilo įtarimų dėl prekių svorių bei kiekių, todėl minėta tranzito deklaracija buvo užbaigta be pažeidimų. Taip pat pareiškėjas informavo, kad atgabentoms prekėms įformino LSD Nr. 17LTVR5000LS036CF6 (2017-06-26), o po to - tolimesniam prekių gabenimui pateikė tranzito deklaracijos T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017- 06-28) duomenis, remiantis informacija, nurodyta prieš tai buvusioje Olandijos tranzito deklaracijoje Nr. 17NL0004321BFB4675 (2020-06-22). Siekdama nustatyti, kokios prekės buvo išgabentos iš Olandijos į Lietuvą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 17NL0004321BFB4675 (2017-06-22) bei kokie yra jų svoriai ir kiekiai, Vilniaus teritorinė muitinė raštais Nr.(8.1/16)-2V-15056 (201710-16) ir Nr.(8.1/16)-2V-19425(2017-12-18) kreipėsi į Olandijos muitinės administraciją su prašymu informuoti, ar teisingai tranzito deklaracijoje T1 Nr. 17NL0004321BFB4675 buvo deklaruoti prekių svoriai ir kiekiai, bei prašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu prekės buvo deklaruotos šioje tranzito deklaracijoje. Olandijos muitinės administracija atsakymų nepateikė.

Už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą Vilniaus teritorinė muitinė sprendimu Nr. 18KP-16-59 (2018-01-25) procedūros vykdytoją UAB „Easting Cust Broker“ pripažino skolininku muitinei ir jo vardu įregistravo 2618 Eur muito, 9075 Eur PVM, 596 Eur delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 1170 Eur baudą, iš viso 13459 Eur. Minėtame sprendime detaliai išdėstyti atlikto tyrimo eiga, pateiktų dokumentų vertinimo rezultatai ir teisinis pagrindimas. Su Vilniaus teritorinės muitinės 2018-01-25 sprendimu Nr.l8KP-16-59 pareiškėjas nesutiko ir įstatymų nustatyta tvarka minėtą sprendimą apskundė Muitinės departamentui, kuris, išnagrinėjęs skundą, 2020-02-25 sprendimu Nr. 1A-39 jį patvirtino. Pareiškėjas pastarąjį Muitinės departamento sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2020-05-21 sprendimu Nr. S-89 (7-66/2020) skundžiamą Muitinės departamento sprendimą taip pat patvirtino. Su pareiškėjo skundo argumentais Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka. Ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus teritorinė muitinė 2018-01-25 sprendimu Nr.l8KP-16-59 pareiškėjui apskaičiavo ir įregistravo muito, importo PVM ir delspinigių mokestinę prievolę, taip pat už padarytą pažeidimą skyrė baudą. Nagrinėjamo mokestinio ginčo esmė - tai pareiškėjui, kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytojui, apskaičiuota importo mokestinė prievolė muitinei, nustačius, jog jis neįvykdė visų pareigų kaip procedūros vykdytojas. Vadovaujantis SMK 134 straipsnio 1 dalimi, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti tikrinamos. Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Pagal SMK 5 straipsnio 27 punktą muitinės priežiūra tai yra veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir, atitinkamais atvejais, kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurių atžvilgiu imamasi tokių veiksmų.

Remiantis SMK 215 straipsnio 2 ir 3 dalimis muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai, o šio straipsnio 3 dalis nustato, jog muitinė turi imtis visų priemonių, būtinų su prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti, jeigu joms įforminta procedūra nepripažįstama įvykdyta nustatyta tvarka. Kaip matome, Vilniaus teritorinė muitinė, negavusi patvirtinimo apie procedūros užbaigimą iš paskirties muitinės įstaigos, ėmėsi visų galimų priemonių susidariusiai padėčiai išsiaiškinti, bendradarbiaudama su procedūros vykdytoju, taip pat teikdama užklausą (TC-20) į kitos valstybės, iš kurios tranzitu buvo gabenamos prekės, kompetentingą instituciją. Šiuo atveju skolos muitinei atsiradimas sietinas su SMK 233 straipsniu, kurio 1 dalies (a) punkte apibrėžta procedūros vykdytojo atsakomybė, užtikrinanti pareigų, susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą, t. y. už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Šiuo konkrečiu atveju prekės, skirtos Baltarusijos gavėjui (280,4 kg), nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai nei bet kuriai kitai muitinės įstaigai ir nėra patvirtinta, kad prekės pateko tranzito deklaracijoje nurodytam gavėjui. Pareiškėjo argumentas, kad tranzito procedūra ginčo prekėms yra baigta, nes per Medininkų postą automobiliu gabenta prekių siunta (pagal tranzito ir eksporto deklaracijas) yra tapataus svorio kaip deklaruota dokumentuose, o pareigūnai atžymėjo automobilio įvažiavimo leidimą į Medininkų postą, kuriame irgi užfiksuotas tas pats krovinio svoris, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas 2017-08-31 rašte Vilniaus teritorinei muitinei nurodė, kad „tik viena muitinės deklaracija MRN 17LTVR500EK0B86D7 buvo uždaryta Medininkų krovinių poste, o kitos deklaracijos nebuvo uždarytos“.

Vadovaujantis SMK ĮT 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalimi, Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 str. 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. SMK ĮT 312 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Nagrinėjamu atveju paskirties muitinė nepatvirtino ginčo prekių pateikimo paskirties muitinės įstaigai, o pareiškėjas kitų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų Vilniaus teritorinei muitinei nepateikė.

Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies a) punktu, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Europos Teisingumo Teismas 2008-04-03 byloje Nr. C-230/06 yra pasisakęs apie procedūros vykdytojo atsakomybę, konstatavęs, kad procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Tokia procedūros vykdymui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą, tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai.

Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą informaciją, nustatė, kad prekės, kurios buvo gabenamos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr.l7LTVR5000159E00F5 (2017-06- 28), nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir šioms prekėms įforminta muitinės procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Nurodo, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį. Kai skola muitinei atsiranda pagal minėtą SMK nuostatą, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies a), b), c) punktuose. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b), c) punktus, o yra nustatytas asmuo, kuris atitinkamais atvejais turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekei įformintos muitinės procedūros taikymu, t. y. asmuo, nurodytas SMK 79 straipsnio 3 dalies a) punkte. Šis asmuo yra tranzito procedūros vykdytojas - UAB „Easting Cust Broker“, kuris turėjo vykdyti pareigas, numatytas SMK 233 straipsnio 1 dalies (a) punkte. Todėl pareiškėjas, būdamas tranzito procedūros vykdytoju, yra laikomas skolininku muitinei ir jam ginčijamu muitinės sprendimu įregistruota skola muitinei. Pareiškėjas skunde teigė, kad muitinės institucijos priėmė sprendimus, negavę informacijos iš Nyderlandų muitinės administracijos, o tai nulėmė neteisingų ir nepagrįstų sprendimų priėmimą. Pagal SMK 87 straipsnio 2 dalį, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai. Jeigu nebuvo pripažinta, kad prekėms įforminta muitinės procedūra buvo įvykdyta, arba jeigu muitinio sandėliavimo procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, o vietos, kurioje atsirado skola muitinei pagal 1 dalies antrą arba trečią pastraipą neįmanoma nustatyti per konkretų terminą, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra, arba kurioje jos buvo įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją taikant tą procedūrą, arba kurioje jos buvo laikinai saugomos. Pažymi, kad 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 77 straipsnio (a) punkte numatyta, jog Kodekso 87 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, kai prekėms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, yra septyni mėnesiai nuo paskutinės dienos, kurią prekės turėjo būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Taigi, baigiantis minėtame Reglamente nurodytam maksimaliam terminui sprendimo priėmimui, vieta, kur buvo įvykdytas su tranzito procedūra susijęs pažeidimas, nebuvo nustatyta, todėl Vilniaus teritorinė muitinė privalėjo imtis priemonių atsiradusios mokestinės prievolės muitinei išieškojimui. Ginčijamas muitinės sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą informaciją, pateiktus dokumentus bei į terminą, nurodytą minėtame Reglamente. Vilniaus teritorinė muitinė konstatavo, kad skola muitinei atsirado vietoje, kurioje buvo įforminta muitinės deklaracija, importo skola muitinei atsirado vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies (a) punktu, o vadovaujantis SMK 233 straipsnio 1 dalies (a) punktu, importo skolą privalo sumokėti skolininku laikomas tranzito procedūros vykdytojas - pareiškėjas. Vilniaus teritorinė muitinė, būdama vietos mokesčių administratoriumi, vadovaudamasi įstatymo viršenybės principu, nuosekliai atliko privalomus veiksmus, kurie Europos Sąjungos teisės aktais priskirti muitinės kompetencijai, t.y. veikė pagrįstai ir teisėtai. Muitinės departamentas, įvertinęs ginčo bylos medžiagą, atlikto tyrimo eigą ir jo rezultatus, galiojančių teisės aktų taikymą pareiškėjo atžvilgiu priimtame muitinės sprendime, konstatavo, kad Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai 2018-01-25 sprendimu Nr.l8KP-16-59 pripažino pareiškėją skolininku muitinei bei apskaičiavo mokėtinus mokesčius.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundą, prašydama jį patenkinti. Atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą, trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė teismo skundo netenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus TM pateikė Nyderlanduose įformintą tranzito deklaraciją T1 Nr. 17NL0004321BFB4675 (2017-06-22); Lietuvoje įformintą laikinojo saugojimo deklaraciją Nr. 17LTVR5000LS036CF6; Lietuvoje įformintą tranzito deklaraciją T1 Nr. 17LTVR5000159EO0F5 (2017-06-28); CMR važtaraštį Nr. 003/28/06 (2017-06-28) su Baltarusijos „Minsko“ muitinės spaudu; sąskaitą (Invoice) Nr. 35, su kuria krovinys išvyko iš Lietuvos į Baltarusiją; įvažiavimo leidimą Nr. 023428; Baltarusijos importo deklaraciją 06650/300617/0033421; susirašinėjimą el. paštu su prekių siuntėju Nyderlandų įmone „NEC Display SolutionsEurope Gmbh“, kuriame siuntėjas pranešė, kad teisingi prekių svoriai nurodyti dokumente - Packing list/Dellivery note (Pakavimo lapas) Nr. 0000246819 / Nr. 0000246820; Pakavimo lapas (Packing list/Dellivery note Nr. 0000246819 / Nr. 0000246820). Kiekvienoje iš aukščiau nurodytų deklaracijų bendras prekių svoris - bruto 280,4 kg. Lietuvoje įformintoje tranzito deklaracijoje T1 Nr. 17LTVR500O159E00F5 (2017-06-28) nurodyti keturženkliai prekių kodai sutampa su pirmaisiais keturiais Nyderlanduose įformintoje tranzito deklaracijoje T1 Nr. 17NL0004321BFB4675 (2017-06-22) ir Baltarusijos importo deklaracijoje 06650/300617/0033421 nurodytų prekių kodų pirmaisiais keturiais skaitmenimis.Vilniaus TM iniciavo užklausų Nyderlandų muitinės administracijai pateikimą, prašydama informuoti, ar teisingai tranzito deklaracijoje T1 Nr. 17NL0004321BFB4675 buvo deklaruoti prekių svoriai ir kiekiai, taip pat pateikti dokumentus, kurių pagrindu prekės buvo deklaruotos šioje tranzito deklaracijoje. Muitinės departamentas sustabdė pareiškėjo skundo dėl Vilniaus TM sprendimo nagrinėjimą (2018-04-12 sprendimas Nr. 1A-161), tačiau negavus atsakymo, skundo nagrinėjimas buvo atnaujintinas, o pareiškėjo skundas atmestas.

Kaip seka iš bylos medžiagos, tranzito deklaracijoje Nr. 17NL0004321BFB4675 (2017-06-22), su kuria prekės atvyko į pareiškėjo sandėlį, siuntėju nurodyta Nyderlandų įmonė, tačiau pateiktoje Baltarusijos muitinės importo deklaracijoje siuntėju nurodyta Lenkijos įmonė „Renowasoft SP Z 0.0.“. Ta pati Lenkijos įmonė nurodyta siuntėju ir CMR Nr. 003/28/06 ir Invoice Nr. 35. Medininkų kelio posto viršininko pavaduotojas 2017-08-24 raštu informavo, jog nei prekės, nei tranzito deklaracija T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 muitinei pateikti nebuvo, o pareiškėjas 2017-08-31 rašte nurodė, kad „tik viena muitinės deklaracija (MRN 17LTVR500EKOB86D7) buvo uždaryta Medininkų pasienio poste. Dėl mums nesuprantamų priežasčių, kitos muitinės deklaracijos nebuvo uždarytos“. Nustatyta, kad 2016-06-28 krovinių poste „Paneriai“ prekėms: projektoriams (4 kg), sensoriams (1 kg), monitoriams (1 kg), projektorių objektyvams (274,4 kg) įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5. Procedūros vykdytojas – pareiškėjas, paskirties muitinės įstaiga - Medininkų kelio postas (LTVK2000), procedūros įvykdymo terminas 2017-06-30. Per nustatytą terminą Nacionalinės tranzito kontrolės priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, Vilniaus TM pradėjo tyrimą bei apie nebaigtą tranzito procedūrą 2017-07-10 raštu Nr. (8.1 /03)-2 V -10291 informavo pareiškėją, prašydama pateikti alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, nurodytus 2015-11-24 Komisijos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013.,kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 312 straipsnio 1 dalyje. Tyrimo dėl nebaigtos Sąjungos tranzito procedūros metu nustatyta, kad 2017-06-26 į įgaliotojo gavėjo - pareiškėjo muitinės sandėlį iš Nyderlandų su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 17NL0004321BFB4675 (2017-06-22) atvyko šios prekės: projektoriai (4 kg), sensoriai (1 kg), monitoriai (1 kg), projektorių objektyvai (274, 4 kg). Gabenimas pagal T1 Nr. 17NL0004321BFB4675 (2017-06-22) buvo užbaigtas 2017-06-26 be pažeidimų ir tą pačią dieną prekėms įforminta laikinojo saugojimo deklaracija LSD Nr. 17LTVR5000LS036CF6. Pareiškėjas pagal LSD Nr. 17LTVR5000LS036CF6 užbaigdama laikinąjį saugojimą įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28). Nacionalinės tranzito kontrolės priemonėmis negavus pranešimo apie tranzito procedūros užbaigimą, 2017-08-18 raštu Nr. (8.1/09)-lKP-641 Vilniaus TM kreipėsi į paskirties muitinės įstaigą dėl prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28), pateikimo muitiniam tikrinimui. 2017-08-24 Medininkų kelio posto viršininko pavaduotojas raštu Nr. 7VK20S-66 informavo, kad nei prekės, nei tranzito Lydintysis dokumentas T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 muitinei pateikti nebuvo. Pareiškėjas 2017-08-31 rašte Vilniaus TM nurodė, kad „tik viena muitinės deklaracija (MRN 17LTVR500EK0B86D7) buvo uždaryta Medininkų pasienio poste. Dėl mums nesuprantamų priežasčių, kitos muitinės deklaracijos nebuvo uždarytos“. Pareiškėjas prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos faktą grindė Vilniaus TM pateikdama transporto važtaraščio CMR Nr. 003/28/06 (2017-06-28) su Baltarusijos „Minsko“ muitinės spaudu ir importo deklaracijos, įformintos Baltarusijos muitinėje, kopijas.

Vilniaus TM nustatė, kad CMR Nr. 003/28/06 ir tranzito deklaracija T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 turi skirtingą informaciją apie gabenamas ginčo prekes - CMR Nr. 003/28/06 nėra nurodyta prekė „projektorių objektyvai, kurios svoris 274,4 kg ir kuri sudaro didžiausią tranzitinio krovinio bendro svorio dalį. Tranzito deklaracijoje Nr. 17NL0004321BFB4675 (2017-06-22), su kuria prekės atvyko į pareiškėjo sandėlį, siuntėju nurodyta Nyderlandų įmonė, tačiau Baltarusijos muitinės importo deklaracijoje siuntėju nurodyta Lenkijos įmonė „Renowasoft SP Z O.O.“ Ta pati Lenkijos įmonė nurodyta siuntėju ir CMR Nr. 003/28/06, ir Invoice Nr. 35. Vilniaus TM nurodo, kad importo deklaracijoje prekių (monitoriai, projektoriai) svoriai neatitinka svorių, nurodytų pateiktoje tranzito deklaracijoje T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5, o prekė - „projektorių objektyvai“ (274,4 kg, prekės kodas - 9002), kuri buvo deklaruota tranzito deklaracijoje T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5, pateiktoje importo deklaracijoje apskritai nedeklaruota. Vilniaus TM konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pateiktoje Baltarusijos importo deklaracijoje deklaruotos tos pačios prekės, kurios buvo deklaruotos tranzito procedūrai pagal T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28). Pareiškėjas pranešė muitinei, kad atgabentoms ginčo prekėms įformino laikinojo saugojimo deklaraciją LSD Nr. 17LTVR5000LS036CF6 (2017-06-26), o po to tolimesniam prekių gabenimui pateikė tranzito deklaraciją T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28) remiantis informacija, nurodyta prieš tai buvusiose Nyderlandų tranzito deklaracijoje Nr. 17NL0004321BFB4675. Pareiškėjas muitinei pateikė susirašinėjimą el. paštu su Nyderlandų įmone siuntėja, kuriame prekių siuntėja pranešė, kad teisingi prekių svoriai nurodyti dokumente - Packing list/Dellivery nole Nr. 0000246819 / Nr. 0000246820 (Pakavimo lape), nes prekių siunta buvo pakrauta pagal minėtą Packing list (Pakavimo lapą). Siekdama nustatyti, kokios prekės buvo išgabentos iš Nyderlandų į Lietuvą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 17NL0004321BFB4675 (2017-06-22), Vilniaus TM iniciavo TC20A užklausų Nyderlandų muitinės administracijai pateikimą, prašydama informuoti, ar teisingai minėtoje tranzito deklaracijoje buvo deklaruoti prekių svoriai ir kiekiai, taip pat pateikti dokumentus, kurių pagrindu prekės buvo deklaruotos šioje tranzito deklaracijoje. Nyderlandų muitinės administracija atsakymų TM nepateikė. Vilniaus TM 2018-01-25 priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal T1 Nr. 3 7LTVR5000159E0OF5 (2017-06-28), yra nebaigta ir įregistravo pareiškėjui mokestinę prievolę muitinei. Pareiškėjas papildomai pateikė Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą pagrindžiančius įrodymus, tačiau Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis ir reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Pareiškėjas Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą grindė pateikdamas transporto važtaraščio CMR Nr. 003/28/06 (2017-06-28) su Baltarusijos „Minsko“ muitinės spaudu ir importo deklaracijos, įformintos Baltarusijos muitinėje, kopijas, tačiau dėl nurodytų nustatytų neatitikimų, pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytos prekės negali būti identifikuotos kaip prekės, nurodytos Sąjungos tranzito deklaracijoje T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28).

Mokestinis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl pareiškėjo pripažinimo skolininku muitinei ir muito, PVM bei su šiais mokesčiais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumo. Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas tranzito procedūros pagal deklaraciją T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28) vykdytojas, netinkamai įvykdė prievoles, susijusias su Sąjungos tranzito procedūros užbaigimu - nepateikė gabentų prekių paskirties muitinės įstaigai, taip pat nepateikė alternatyvių Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių reikalavimus atitinkančių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų. TM bei MD laikosi pozicijos, kad vykdant tranzito procedūrą pagal minėtą deklaraciją prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros, todėl, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013-10-09 reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas), 79 straipsnio 3 dalies (a) punkto, 87 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei. Pareiškėjas nurodo, kad jo muitinei pateikti įrodymai patvirtina, jog Sąjungos tranzito procedūra pagal deklaraciją T1 Nr. 17LTVR5000159E00F5 (2017-06-28) užbaigta tinkamai, t. y. patvirtina ginčo prekių išvykimo iš Sąjungos muitų teritorijos faktą.Pagal Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 1 dalį į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti tikrinamos. Ne Sąjungos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas, arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtinta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, o (b) punkte - už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Sąjungos tranzito procedūra baigiama, kai visos ir nepakeisto pavidalo prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, pateikiamos paskirties muitinės įstaigai, t.y. gaunamas patvirtinimas, kad prekės per nustatytą terminą buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalimi, Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino tapati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Taigi Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Todėl jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.