Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

- nutraukti jo ir atsakovės R. Š. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS dėl atsakovės kaltės;

- po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokos metu turėtą pavardę, R. Š. – jos pasirinkimu;

- ½ dalį garažo su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1565 ha, esančio (duomenys neskelbtini);

- ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

Atsakovei R. Š. nuosavybės teise priteisti:

- ½ dalį garažo su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1565 ha, esančio (duomenys neskelbtini)

- ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- nustatyti, kad transporto priemonė Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. Š. nuosavybė;

- nustatyti, kad R. Š. prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė R. Š. prievolė;

- priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

2014 m. birželio mėnesį nutrūko ieškovo ir atsakovės šeimos santykiai. Ieškovas apie 17 metų reguliariai vyksta į užsienį užsidirbti, namo grįžta vieną - du kartus per metus. Ieškovas parveždavo užsienyje uždirbtus pinigus atsakovei. Ieškovui parvykus namo atsakovė nuolat buvo nepatenkinta, priekaištaudavo ieškovui dėl menkaverčių priežasčių, materialinio nepritekliaus. Toks atsakovės elgesys ilgainiui tapo nebepakeliamas, akivaizdžiai pablogino sutuoktinių tarpusavio santykius. Prieš du metus atsakovė pareiškė, kad ji nebenori palaikyti ryšių su ieškovu, išsikėlė iš šeimos gyvenamosios patalpos. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, dėl jos nesugyvenamo būdo, nenoro derinti skirtingus charakterius. Atsakovė nevykdė sutuoktinės pareigų, negerbė ieškovo, žemino jį.

Ieškovas neigia buvęs neištikimas santuokos metu. Ieškovas apsigyveno su drauge 2015 m., po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai. Ieškovas taip pat neigia, kad santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu. Ieškovas vartoja alkoholį, tačiau tik esant progoms. Ieškovas nėra priklausomas nuo alkoholio, pripažįsta, kad 2007-2008 metais gydėsi, tuo laiku buvo ekonominė krizė, ieškovas neturėjo darbo, todėl pradėjo išgėrinėti, dėl tačiau į gydymo įstaigą kreipėsi savo iniciatyva ir jam buvo suteikta pagalba.

Sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų.

Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sutuoktiniai įgijo garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1565 ha ploto ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyveno, esančius (duomenys neskelbtini). Santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą ieškovas prašo padalinti sutuoktiniams natūra, lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį. Ieškovas ir atsakovė šiuo metu faktiškai turtu nesinaudoja, gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose, todėl ieškovas neprašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos. Turto vertę ieškovas nurodo atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro nurodytą nekilnojamojo turto vertę. Ieškovas mano, kad nekilnojamojo turto vertė turėtų būti didesnė, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad turtas iš esmės nėra vertingas, neremontuotas, jo individualus įvertinimas sudarytų dalį turto rinkos vertės kainos, mano, kad atlikti individualų dalintino turto įvertinimą ekonomiškai nenaudinga.

Santuokos metu, tačiau sutuoktiniams nutraukus šeimos santykius, pradėjus gyventi skyrium ir atskirai vesti ūkį, 2014 m. gruodžio mėnesį ieškovas už savo asmenines lėšas įsigijo transporto priemonę Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas automobilio vertę 500 Eur grindė jo įsigijimo verte. Ieškovas nesutinka su atsakovės nurodyta automobilio rinkos verte. Atsakovė pateikė analogiškų parduodamų automobilių, kurie yra tvarkingi, tinkami naudoti, vertes. Ieškovo turimas automobilis yra senas, yra saugomas ieškovo tėvų namuose, šiuo metu sugedęs, nevažiuojantis, neapdraustas, neturintis galiojančios techninės apžiūros, jo dalyvavimas kelių eisme yra draudžiamas. Automobilį apžiūrėjo B. K., besiverčiantis automobilių remontu ir, nustatęs automobilio gedimus, pateikė duomenis, kad automobilio remontas gali kainuoti apie 1800 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas mano, kad automobilis neremontuotinas, jo vertė priduodant automobilį į aikštelę yra 50 Eur.

R. Š. prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė prievolė. Atsakovė sudarė sutartį dėl paskolos suteikimo nutrūkus šeimos santykiams, be ieškovo žinios ir sutikimo, paskolos lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui, o pilnametės dukters M. Š. buto pirkimui ir atsakovės tėvo laidotuvėms.

- nutraukti ieškovo J. Š. ir atsakovės R. Š. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS dėl ieškovo kaltės;

- po santuokos nutraukimo R. Š. palikti santuokos metu turėtą pavardę, J. Š. – pavardę Ševekovas;

- priteisti iš ieškovo J. Š. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

- padalinti santuokoje įgytą turtą ir atsakovei R. Š. nuosavybės teise priteisti:

- garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1063 Eur vertės;

- ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1565 ha, esančio (duomenys neskelbtini);

- ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

ieškovui J. Š. nuosavybės teise priteisti:

- ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1565 ha, esančio (duomenys neskelbtini);

- ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- transporto priemonę Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1510 Eur vertės;

- pripažinti R. Š. kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendru sutuoktinių įsipareigojimu ir dalinti per pusę, nustatant, kad ieškovo ir atsakovės įsipareigojimai bankui sudaro po 1400 Eur;

- priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nuo 2015 m. liepos mėnesio bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas, nes atsakovė sužinojo apie ieškovo neištikimybę. Santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės.

Ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, kad jis vedė nepadorų gyvenimo būdą, buvo nelojalus sutuoktinei, neskyrė dėmesio šeimai, dukrai, nerėmė šeimos moraliai ir materialiai, girtavo, buvo neištikimas, naudojo psichologinį smurtą. Ieškovas santuokos metu didžiąją dalį laiko praleido užsienyje, Švedijoje, kur dirbdavo atsitiktinius darbus. Grįžęs į Lietuvą žiemos sezono metu nedirbdavo, leido pinigus savo poreikiams, girtavo ir kėlė triukšmą. Atsakovė santuokos metu faktiškai viena rūpinosi šeimos gyvenamosios vietos išlaikymu, priežiūra, augino, auklėjo ir išlaikė dukterį, dėjo pastangas, kad ieškovas gydytųsi nuo alkoholizmo, nuolaidžiavo sutuoktiniui, atleisdavo jam netinkamą elgesį, tačiau ieškovas to nevertino. Atsakovė santuokos metu buvo ištikima, neturėjo žalingų įpročių, sutarė su ieškovo tėvais, kurie gyveno šalia. Atsakovė pripažįsta, kad ji priekaištaudavo ieškovui, kad jie susipykdavo, tačiau pagrindinė atsakovės priekaištų priežastis buvo ieškovo polinkis į alkoholio vartojimą ir su tuo susijusios pasekmės. Atsakovė rūpinosi ieškovo pusbrolio dukterimis A. ir G. Š., kurios daug laiko praleisdavo pas sutuoktinius namuose po jų motinos mirties 2014 m. vasario mėnesį, padėjo ieškovui rengti dokumentus vaiko teisių apsaugos institucijai dėl tėvo valdžios apribojimo, globos įsteigimo, pirko rūbus, maistą, vežė pas gydytojus. 2015 m. liepos mėnesį savo namuose aptiko ieškovą su A. Š. santuokinės neištikimybės metu. 2015 m. rugsėjo mėnesį ieškovas pareiškė, kad išvyksta gyventi į Švediją su A. Š.. Nuo to laiko šeimos santykiai nutrūko. 2015 m. lapkričio mėnesį atsakovė išsikėlė gyventi pas motiną į Panevėžio miestą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės.

Ieškovo neištikimybės su giminaite, kurią šeima rėmė, priglaudė, padėjo išlaikyti, saugojo nuo tėvo smurto, o atsakovė rūpinosi kaip savo dukra, faktas sukėlė atsakovei didžiulį dvasinį skausmą. Atsakovės pergyvenimai tęsiasi, ji blogai miega, neturi nuotaikos, jai sunku susikaupti, dirbti, ji jaučiasi išduota ir labai nelaiminga. Santuoka su ieškovu truko daugiau nei 20 metų, santuokoje gimė duktė, atsakovė puoselėjo, kūrė namus, kuriuose dabar nebegali gyventi. Atsakovė mano, kad dėl amžiaus yra ribotos jos galimybės sukurti kitą šeimą, naujus namus. Atsakovė santuokos metu gyveno ir dirbo Rokiškio mieste pardavėja prakybos centre. Mieste gyvena jos ir vyro giminaičiai, pažįstami asmenys. Ieškovo artimi ryšiai su giminaite sukėlė daug apkalbų, pajuokos atsakovės atžvilgiu. Atsakovė liko gyventi viena šeimos gyvenamojoje patalpoje, šalia ieškovo tėvų ir sesers šeimos namų valdos, neteko jų paramos ir palaikymo, nepakėlė sklindančių ją įžeidžiančių apkalbų, todėl 2015 m. lapkričio mėnesį persikėlė gyventi į Panevėžio miestą. Atsakovė neturi savo gyvenamosios patalpos, gyvena su motina brolio bute. Atsakovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1000 Eur ir prašo priteisti iš ieškovo.

Santuokoje sutuoktiniai įgijo garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1565 ha ploto ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyveno, esančius (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir ūkinį pastatą atsakovė prašo padalinti sutuoktiniams natūra, lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį, o garažą priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise.

Santuokoje sutuoktiniai įgijo automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu pripažinti automobilį jo asmenine nuosavybe. Automobilis buvo įgytas sutuoktiniams gyvenant santuokoje ir palaikant šeimos ryšius, iš ieškovo darbo užmokesčio lėšų. Ieškovas pirko automobilį Švedijoje, 2014 m. lapkričio mėnesį važiavo su juo į Lietuvą, tačiau pradėjo vartoti alkoholį ir atsakovė su ieškovo draugu G. L. važiavo parvaryti automobilio namo. 2014 m. gruodžio mėnesį sutuoktiniai remontavo automobilio variklį ir tik po remonto, 2015 m. kovo mėnesį, automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“. Automobilis buvo naudojamas šeimos poreikiams, juo važinėjo tiek ieškovas, tiek atsakovė. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad jai žinoma, kad automobilis yra parvarytas iš Švedijos į Lietuvą ir laikomas pas ieškovo tėvus. Atsakovė mano, kad automobilis yra važiuojantis, nors eismas juo šiuo metu ir yra draudžiamas. Mano, kad jo vertė santuokos nutraukimo metu gali būti apie 1000 Eur.

Atsakovė nekėlė reikalavimo dėl piniginės kompensacijos už automobilį priteisimo iš ieškovo, nes prašo priteisti jai visą garažą, kuris yra panašios rinkos vertės.

(duomenys neskelbtini) atsakovė R. Š. sudarė su AB „Swedbank“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2800 Eur kredito suteikimo. Kredito įmokas moka viena atsakovė, kreditas negrąžintas, ieškovas prie kredito įmokų mokėjimo neprisideda. Atsakovė panaudojo suteikto kredito lėšas 2000 Eur skirdama dukters paramai ir 800 Eur tėvo laidotuvių išlaidų padengimui. Atsakovė mano, kad prievolė kreditoriui yra jos ir ieškovo bendra, nes kreditas buvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui – tiek parama šalių dukteriai, tiek tėvo laidotuvės yra šeimos išlaidos. Ieškovas nerėmė studijuojančios dukters materialiai, neprisidėjo prie atsakovės tėvo laidotuvių, nors ieškovo motina buvo laidojama iš bendrų šeimos lėšų.

Nustatyta, kad R. Š. ir J. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Sutuoktiniai gyvena atskirai, kaip šeima nebeveda bendro ūkio ir galutinai nutraukė tarpusavio santykius, susitaikyti nesutinka, prašo nutraukti santuoką. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina.

LR CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Vertinant bylos įrodymus dėl to, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo, nustatytos sekančios aplinkybės.

Iš atsakovės R. Š. paaiškinimų, liudytojų - atsakovės motinos N. Z. P., šalių dukters sutuoktinio E. G., atsakovės brolio L. P. parodymų teisme nustatyta, kad santuokos metu ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu – gerdavo alkoholinius gėrimus po vieną - dvi savaites iš eilės ir negalėdavo sustoti, dėl to 2007 metais gydėsi. Santuokos metu ieškovas daugiau kaip dešimt metų važinėjo uždarbiauti į Švediją, tačiau pastovaus darbo nedirbo, žiemos sezono metu grįžęs į Lietuvą nedirbdavo, leido uždirbtus pinigus savo poreikiams, alkoholiui, draugams. Ieškovui dėl turimos priklausomybės alkoholiui buvo sudėtinga dirbti vienoje vietoje, jis būdavo piktas, jam greitai viskas atsibosdavo ir darbą mesdavo. Aplinkybę, kad ieškovas santuokos metu vartojo alkoholį, dėl to gydėsi, patvirtino ir liudytoja apklausta ieškovo sesuo A. A..

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jis santuokos metu negirtavo, moraliai ir materialiai rėmė šeimą, buvo lojalus sutuoktinei. Ieškovo paaiškinimus paneigia visuma byloje surinktų įrodymų – nuoseklūs atsakovės paaiškinimai, juos patvirtinantys liudytojų parodymai. Aplinkybės, kad atsakovė santuokos metu taikėsi su ieškovo netinkamu elgesiu šeimoje, vežė jį gydytis nuo alkoholizmo, tačiau tai rezultatų nedavė, neinicijavo pirma skyrybų proceso, nepaneigia nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo pripažinti įrodytomis ieškovo nurodytas aplinkybes. Ieškovas nedėjo pastangų keisti savo gyvenimo būdą, požiūrį į šeimą, piktnaudžiavo alkoholiu, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, taip pažeidė sutuoktinio pareigas - lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima (CK 3.26-3.28 straipsniai).

Kritiškai vertintini ieškovo paaiškinimai, kad jis, nenutraukęs santuokos pradėdamas gyventi su kita moterimi, iš esmės nepažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigų, nes sutuoktiniai jau nuo 2014 m. vasaros, birželio mėnesio, gyveno skyrium. Tokių ieškovo aplinkybių nepatvirtina bylos įrodymai. Ieškovo paaiškinimus paneigia atsakovės paaiškinimai, kad sutuoktiniai gyveno kaip šeima ir jai nebuvo žinomos aplinkybės apie galimą ieškovo neištikimybę iki 2015 m. liepos mėnesio, kad 2014 m. lapkričio mėnesį ji su ieškovo pažįstamu G. L. vyko į Latviją parvežti neblaivaus ieškovo ir parvaryti automobilio, kurį ieškovas pirko Švedijoje, kad šeima automobilį remontavo, naudojo bendriems poreikiams, sutuoktiniai rūpinosi ieškovo pusbrolio dukterimis, likusiomis gyventi su girtaujančiu tėvu po motinos mirties (duomenys neskelbtini), galutinai ieškovas išsikėlė iš šeimos gyvenamosios patalpos ir paliko atsakovę vieną 2015 m. vasarą, po to, kai išaiškėjo ieškovo neištikimybės faktas. Atsakovės paaiškinimus teisme patvirtino liudytojos N. Z. P. parodymai, kad 2015 m. vasarą šeima su A. ir G. Š. vyko į Kauną, į gydymo įstaigą ir užsuko į svečius pas liudytoją, kad ieškovo elgesys 2014 metais buvo įprastinis, ieškovas pasikeitė tik 2015 metais, tapo šiurkštus atsakovei, o 2015 m. rudenį pasakė, kad vyksta gyventi į Švediją su A. Š.; liudytojo L. P. parodymai, kuriam ieškovas 2015 m. vasarą pasakė, kad su atsakove nebegyvens, o gyvens su kita moterimi, liudytojo E. G. parodymai, kad ieškovas su atsakove kartu nebegyveno 2015 metais, nors parvažiuodavo į Lietuvą, tačiau į namus nebegrįžo. Kritiškai vertintini ieškovo argumentai, kad sutuoktiniai po to, kai nutraukė šeimos ryšius 2014 m. vasarą, toliau gyveno vienoje gyvenamojoje vietoje, bendravo tarpusavyje, palaikė ryšius su giminaičiais neatskleisdami niekam šeimos santykių iširimo. Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad esminė priežastis, lėmusi šeimos santykių iširimą buvo 2015 m. vasarą išaiškėjusi ieškovo neištikimybė ir paties ieškovo apsisprendimas palikti šeimą. Visuma ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ir atsakovės šeimos santykiai nutrūko 2015 m. vasaros laikotarpiu, po to, kai atsakovei tapo žinoma apie ieškovo užmegztus artimus santykius su kita moterimi. Toks ieškovo elgesys buvo nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nurodytą ieškovo elgesį yra pagrindas pripažinti kaip kaltą iširus šalių santuokai (CK 3.60 straipsnis).

Ieškovo reikalavimas nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės netenkintinas. Byloje nepakanka duomenų pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra atsakovės kaltė. Nors ieškovas per atstovą teikė paaiškinimus, kad atsakovė santuokos metu priekaištavo ieškovui dėl menkaverčių priežasčių, buvo nesugyvenamo būdo, nuolat skundėsi bloga šeimos materialine padėtimi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tam buvo pagrindas – ieškovas didžiąją metų dalį dirbo užsienyje, tačiau pajamų šeimai iš esmės neskyrė, prie šeimos materialinės gerovės sukūrimo neprisidėjo, grįžęs keliems mėnesiams į Lietuvą, girtaudavo, kėlė triukšmą. Iš teismo posėdžio metu duotų atsakovės paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad konfliktų šeimoje priežastis buvo ne atsakovės netinkamas elgesys, o ieškovo girtavimas, priekabiavimas, nenoras dirbti. Šeimoje namų ruošos, buities tvarkymo, išlaikymo, vaiko auginimo, auklėjimo, išlaikymo našta teko vienai atsakovei. Ieškovo liudytojos A. A. parodymus, kad atsakovė kategoriškai atsisakydavo vykti su ieškovu į užsienį paneigia atsakovės paaiškinimai, kad ji iki pat 2013 metų vasaros laiku nuolat uždarbiavo Švedijoje, o mokslo metams prasidėjus grįždavo į Lietuvą, įsidarbindavo, nes Lietuvoje šalių duktė lankė mokyklą.

Ieškovo argumentai, kad atsakovė paliko šeimos gyvenamąją vietą, išvyko iš jos ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip nustatyta, pirmas šeimą paliko ieškovas 2015 m. rudenį išvykdamas gyventi į Švediją su kita moterimi ir apie tai viešai pasakydamas tiek atsakovei, tiek giminaičiams. Šias aplinkybes, atsakovės paaiškinimus patvirtina, papildo ir aplinkybė, kad išvykdamas gyventi į kitą valstybę ieškovas 2015-09-11 išdavė atsakovei įgaliojimą veikti jo vardu tvarkant sutuoktinių turimo nekilnojamojo turto teisinės registracijos atlikimo dokumentus (b.l. 152). Atsakovė šeimos gyvenamąją vietą paliko 2015 m. lapkričio mėnesį, po to, kai ieškovas jau buvo išsikėlęs iš jos.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškovas nurodo, kad kredito sutarties sudarymo klausimu atsakovė su juo nesitarė, kreditas nebuvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui.