- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-5052-660/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04348-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini), neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2014-06-02, 8.45 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Kia Motors Clarus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nesuvaldė automobilio ir kliudė du stovinčius automobilius. Nesustojęs iš įvykio vietos nuvažiavo, nepranešęs policijai. Įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 133, 231.1 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. prisipažino padaręs pažeidimą iš dalies. Parodė, kad 2014-06-02, apie 8.30 val., V. Krėvės pr. vairavo automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį žmonai A. B.. Gatvė buvo duobėta ir nepastebėjo, kad kliudė tuos automobilius, apie tai sužinojo iš vieno iš automobilių savininko po kelių dienų.
Liudytojas D. G. parodė, kad 2014-06-02 ryte iš kaimynės sužinojo, kad į jo automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį V. Krėvės pr., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme ant pravažiuojamosios dalies, įvažiavo kitas automobilis. Prie automobilio rado vyriškį, kuris matė kaip į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojas sakė, kad kaltininkas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nesustodamas. Įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis – nubrozdintos dešinės pusės priekinės durelės, galinės durelės įlenktos. Padaryta žala apie 1500 Lt. Draudimas iš dalies atlygino žalą, nesumokėjo franšizės sumos.
Liudytojas A. V. parodė, kad 2014-06-02 jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad apgadintas jo automobilis. Automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos, buvo palikęs V. Krėvės pr. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad yra apgadintos dešinės pusės priekinis sparnas ir durelės bei apdailos juostos. Automobilis draustas, draudimas paskaičiavo, kad padaryta apie 720 Lt žala, kuri dar neatlyginta.
Liudytojas J. K. parodė, kad 2014-06-02, apie 8 val., būdamas prie V. Krėvės pr. namo Nr. (duomenys neskelbtini)kieme išgirdo stipraus smūgio garsą ir matė, kad automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į kito automobilio šoną. Vairuotojas nesustojo ir neišlipo iš automobilio, toliau važiavo atbuline eiga ir atsirėmė į kito automobilio šoną. Tada važiuodamas į priekį nuvažiavo. Jis stovėdamas kelių metrų atstumu nuo automobilio šaukė ir mojavo ranka vairuotojui, kad sustotų, ar vairuotojas matė jį, nežino. Jis užsirašė nuvažiavusio automobilio valstybinį numerį. Matė, kad automobilį vairavo vyras, kurio plaukai buvo žili.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pažeidimų faktą ir R. B. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, kurio kaltininkas pasišalino, nurodytu adresu rado du apgadintus automobilius. Įvykį matęs J. K. nurodė, kad išgirdęs triukšmą matė, kad automobilis Kia Clarus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį VW Passat, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į automobilį Mitsubishi Galant ir padidinęs greitį nuvažiavo. Jis mojo vairuotojui ranka, šaukė sustoti, tačiau vairuotojas nereagavo (b. l. 4, 5), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilių VW Passat ir Mitsubishi Galant stovėjimo vietos, automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 6), R. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad vairavo žmonos automobilį Kia Motors Clarus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nepastebėjo, kad kliudė kitą mašiną (b. l. 7), A. V. paaiškinimas, jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad apgadintas jo automobilis Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis buvo pastatęs prie namų (b. l. 8), D. G. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad kaimynai pranešė, kad į jo stovintį automobilį VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis taip atsitrenkė ir į automobilį Mitsubishi ir iš įvykio vietos išvažiavo (b. l. 9), J. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad išgirdęs triukšmą matė, kad automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį VW Passat, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į automobilį Mitsubishi Galant ir padidinęs greitį nuvažiavo. Jis mojo vairuotojui ranka, šaukė sustoti, tačiau vairuotojas nereagavo (b. l. 10), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad R. B. galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 13-16), VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad matyti, kad automobilis Kia Motors Clarus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. B. (b. l. 17), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad automobiliui Kia Motors Clarus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta braukimo žymė ant užpakalinio bamperio dešinio ir kairio kampo. Braukimo žymė ant kairės pusės sparno, kairės pusės galinio žibinto. Braukimo žymė ant priekinio dešinės bei kairės pusės bamperio. Apgadintas kairės pusės sparnas. Išvada: automobilis dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 19), fotonuotraukos, iš kurių matyti automobilių apgadinimai (b. l. 20-23), kita bylos medžiaga.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
R. B. kaltės neigimą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos teismas vertina kaip jo gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad jis, vairuodamas automobilį, nepastebėjo ir nejautė, jog kliudė du automobilius, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Jo kaltę dėl aptariamų pažeidimų patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai įvykį mačiusio liudytoju teismo posėdyje apklausto J. K. parodymai, kuriuose jis pakankamai detaliai aprašė R. B. padaryto pažeidimo eigą, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Iš liudytojo J. K. parodymų matyti, kad R. B. vairuodamas automobilį, važiuodamas atbuline eiga, savo automobiliu kliudė du kitus automobilius ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Įvykį mačiusio liudytojo J. K. parodymai yra nuoseklūs, logiški, neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, jis su pažeidimą padariusiu asmeniu ir nukentėjusiais anksčiau pažįstamas nebuvo, pažeidimo faktą užfiksavo atsitiktinai, jokių kitų aplinkybių, kurios leistų suabejoti minėto liudytojo duotų parodymų teisingumu ir objektyvumu, byloje nėra, todėl teismas juos vertina kaip patikimus įrodymus.
N. R. B. teigia, kad jis nepastebėjo ir nejautė, jog kliudė kitus du automobilius, automobilių apgadinimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad jis įvykusio kontakto nejausti negalėjo.
Iš eismo įvykio vietos schemoje, transporto priemonės techninės apžiūros akte aprašytų, nuotraukose nufotografuotų automobilių apgadinimų matyti, kad automobilio Kia Motors Clarus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų pobūdis atitinka automobilių Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų pobūdį ( b. l. 6, 19, 20-23).
Teismo vertinimu, pažeidimą, numatytą ATPK 130 str., R. B. padarė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jis susijęs su eismo įvykiu, t. y. jį sukėlė, ir iš jo pasišalino suprasdamas savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. norėjo taip elgtis, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš eismo įvykio vietos galimai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą.
Nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų visuma paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. B. versiją, ir patvirtina, kad jis neabejotinai pajuto, kad savo automobiliu kliudė du kitus automobilius, suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau nežiūrint to, policijos nekvietė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, t. y. padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.
Dėl nuobaudų skyrimo.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. B. neturi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis yra vyresnis nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013, 2AT-3-2014).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. B. skirtina bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose. Atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį – R. B. kitiems asmenims priklausančius automobilius apgadino netyčia, neturėjo tikslo išvengti administracinės atsakomybės, padarinius – pažeidėjo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis nedirba, yra pensininkas, konstatuotina, jog šioje byloje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose paskirta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – būtų per griežta ir neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, taigi neteisinga. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir R. B. paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. trumpesnį nei numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir mažesnę nei sankcijoje numatyta piniginę baudą.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 33 str. 2 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas
nutaria:
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą,
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., skirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.