- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- 1S-1626-245/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- S. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. V. (toliau – S. V.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisijos) 2015 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 64-PR-69 taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. V. 2006 m. gegužės 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 bei, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d., nuteistas galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. gegužės 11 d., pabaiga – 2018 m. gegužės 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015 m. birželio 6 d. (2015 m. liepos 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, kurio pagrindu pataisyta Komisijos nutarimo priėmimo data iš 2015 m. gegužės 12 d. į 2015 m. birželio 6 d.) nutarimu Nr. 64-PR-69 nutarta taikyti nuteistajam S. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 2 (dvejų metų) 10 (dešimties) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 64-PR-69 motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. V. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo teigimu, bausmės atlikimo metu jis suprato savo kaltę, nors ankščiau ir buvo teistas, tačiau teistumai jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu jau buvo išnykę. Šiuo metu, atlikęs daugiau nei 10 metų laisvės atėmimo bausmės, jo sveikata yra pašlijusi, yra pateikti skundai dėl netinkamos medicininės priežiūros jo atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino bei dėl jų nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, visgi nėra imperatyvus įpareigojimas ar bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatomis ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, vertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, vis tik pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad S. V. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, S. V. įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo asmenių, rengiamų paleidimui iš laisvės atėmimo vietos teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimo programoje, Konstitucijos egzamine, jogos užsiėmimuose, lankė simuliacinį žaidimą „Mano kelias 2“. Pataisos įstaigoje jis įgijo vidurinį išsilavinimą, baigė kompiuterių operatoriaus kursus, įgijo staliaus bei siuvinių gamintojo profesinę kvalifikaciją. Vertinant nuteistojo socialinius ryšius, galinčius sulaikyti pastarąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo, pastebėtina, kad jis palaiko ryšius su savo artimaisiais, bendrauja su žmona bei vaikais, domisi jų gyvenimu, su jais bendravo laiškais bei telefonu, susitikdavo ir pasimatymų metu. Nuteistasis jaučia, kad gali kreiptis į artimuosius ištikus bėdai, jaučia artimųjų palaikymą, tuo tarpu sutinkamai su 2015 m. birželio 9 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, S. V. socialiniai ryšiai su artimaisiais turi teigiamo įtakos jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą atkreiptinas dėmesys ir į S. V. asmenines savybes. Nuteistasis gali imtis ilgalaikės veiklos, nėra impulsyvus, pasižymi komunikabilumu bei lankstumu, geba kurti tarpasmeninius ryšius ir juos išlaikyti – tai jam teikia stiprybės ir emocinio pasitenkinimo.
Akivaizdu ir neginčytina, dėl ko pritartina ir nuteistojo skundo argumentams, kad aukščiau aptartos aplinkybės jį charakterizuoja labiau teigiamai, rodo jo norą pasitaisyti bei atskleidžia tam tikrus jo elgesio korekcijos požymius. Tačiau, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, šios, iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, turi būti vertinamos kompleksiškai kitų skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visumoje, vertinant ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šių duomenų kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad šiuo metu S. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, BK 11 str. pagrindu priskiriamų sunkių (BK 199 str. 2 d.) ir labai sunkių (BK 260 str. 3 d.) nusikaltimų kategorijoms. S. V. inkriminuotas nusikaltimas, susijęs su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, buvo gerai suplanuotas, įvykdytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti neteisėtų pajamų, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, didina ne tik įvykdyto nusikaltimo, bet ir paties teisės pažeidėjo pavojingumą visuomenei. Akivaizdu, jog tokiai išvadai neprieštarauja ir įstatymų leidėjas, už nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 str. 3 d., padarymą numatydamas itin griežtą laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmę. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Įvertinus S. V. paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2018 m. gegužės 11 d.), atsižvelgiant į tai, kad 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta už dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Tokiai išvadai, priešingai, nei teigia nuteistasis, neprieštarauja ir vieningai formuojama teismų praktika, pagal kurią, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui itin didelę reikšmę turi ir nuteistojo požiūris į jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir jos atlyginimą. Nors šių aplinkybių visuma jau būna įvertinta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau lygtinio paleidimo klausimo sprendimui jos reikšmė neturėtų būti sumenkinama. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuosprendžio priėmimo metu S. V. savo kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme neigė, nurodydamas, kad atsirado netinkamoje vietoje netinkamu laiku, juo pasinaudojo kiti asmenys, ir nors šiuo metu savo kaltę jis pripažįsta bei gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, tačiau, tiek BK 199 str. 2 d., tiek BK 260 str. 3 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos yra neabejotinai susijusios su neteisėtos finansinės naudos gavimu, o atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu S. V. vis tik yra finansiškai priklausomas nuo savo artimųjų, turi per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti, turi neapmokėtų piniginių baudų, o skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie galimą nuteistojo įdarbinimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikymo atveju, manytina, jog finansiniai sunkumai ir darbo neturėjimas gali būti vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių.
Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, akcentuotina ir tai, jog teistumas už BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. įtvirtintų nusikaltimų padarymą S. V. nėra pirmasis. Pateiktos medžiagos duomenimis, praeityje jis buvo teistas dar du kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir įstatymas „Dėl amnestijos“, sušvelninęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto. Nors aptarti S. V. teistumai BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. įtvirtintų nusikaltimų padarymo metu jau buvo išnykę, tačiau visgi padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis bei padarymo aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir neabejotinai apibūdina jį kaip asmenį, sąmoningai ignoruojantį visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, S. V. už nepaklusimą nustatyto režimo reikalavimams buvo baustas vieną kartą ir nors jam paskirta drausminė nuobauda jau nebegalioja, tačiau ši aplinkybė visgi leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo vietoje nebuvo pavyzdingas viso bausmės atlikimo metu bei nepasižymėjo tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant teismui nekiltų abejonių dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrįstumo nuteistojo atžvilgiu. Tuo tarpu S. V. paskatinimai už gerą elgesį tik patvirtina, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, būdamas pataisos namuose, tačiau nesudaro pagrindo besąlyginiam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui.
Analogiška išvada darytina įvertinus ir S. V. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Komisija nutarusi nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pernelyg sureikšmino S. V. teigiamai charakterizuojančias savybes, ignoruodama nuteistojo kriminogeninius veiksnius bei jo pakartotinį nusikalstamumą galinčias paskatinti asmenines charakterio savybes. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiama nutartimi šias aplinkybes vertino kompleksiškai neigiamai nuteistąjį apibūdinančių savybių kontekste, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nesutikti su kuriuo aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Remiantis 2015 m. birželio 10 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichologinės tarnybos išvados duomenimis, nuteistasis mąsto tik buitiniame lygmenyje, į savo problemas, išskyrus šeimos rūpesčius ir šiuo metu ypač pasunkėjusią sveikatos būklę, ypatingai gilintis nesistengia. Išdėstytos S. V. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis tik gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą ir ateityje.
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog S. V. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Konstatuojant šią išvadą ir atmetant nuteistojo skundo argumentus vis tik pažymėtina, jog aplinkybės dėl nuteistojo laisvės atėmimo vietoje pasikeitusios sveikatos būklės sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis tik esminės reikšmės neturi. Esant tokiai situacijai, kais asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, sveikatos būklė žymiai suprastėja, dėl ko asmuo toliau nebegali būti laikomas pataisos namuose, yra galimybė tokį asmenį atleisti nuo likusios bausmės vykdymo vadovaujantis BK 76 str. 2 d. nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo S. V. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.