Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, ieškovės pusėje tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų J. M. ir G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovė L. M. yra N. G. D., mirusios 2016-01-20, (mirties liudijimas 11 b.l., 1 t.), anūkė (N.G. D. ištuokos ir santuokos liudijimai 13-15 b.l., ieškovės giminystės ryšį su senele patvirtinantys dokumentai 17-18, 19-20 b.l.).

Iš byloje esančios Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties matyti, kad 1999 m. spalio 14 d. N. G. D. ir jos šeimos nariams neterminuotai buvo išnuomota 22,72 kv.m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) Kaune, pagrindine nuomininke nurodyta N.G. D.; nuomos sutartis įregistruota viešame registre (37-38 b.l.).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-13 įsakymu Nr. A-1247 ieškovei, (tuo metu nepilnametei L. P.), likusiai be tėvų globos ir gyvenančiai (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2005-02-22; gyvenamoji vieta nustatyta minėtu adresu, paskirta vaiko globos pašalpa, o rūpintoja paskirta N.G. D. (8 b.l.). Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad ieškovės L. M. gyvenamoji vieta minėtu adresu yra deklaruota nuo 2005-12-22 (9, 10 b.l.).

Aplinkybę, jog ieškovė gyveno kartu su N.G. D. ir vedė bendrą ūkį, patvirtina, nuo 2014 m. ieškovės apmokėtos sąskaitos už komunalinius patarnavimus, vandenį, šilumą elektrą, telefoną, patvirtino ir liudytoja L. V.. Šios liudytojos paaiškinimais taip pat nustatyta, kad ieškovė gyveno pas senelę, jos viena kita rūpindavosi, ieškovė nuo gimimo gyveno (duomenys neskelbtini) tuos namus laikė savo namais, niekur kitur gyventi iš tų namų nebuvo išvykusi (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ar kitos gyvenamosios vietos (67 b.l.); 2014-01-11 sukūrė savo šeimą (20 b.l.), ieškovė niekur nebuvo išsikėlusi, visą laiką gyvena minėtame bute, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, elektrą, vandenį, šildymą. Ieškovė nepraleisdama įstatymo nustatytų terminų po N.G. D. mirties kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties pakeitimo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas (12 b.l.). Byloje nustatyta, kad 1999-10-14 su N.G. D. buvo sudaryta nuomos sutartis, pagrindine nuomininke nurodyta N.G. D.. Šios sutarties 3.1 punktu apibrėžta viena iš nuomininko teisių - apgyvendinti turimoje patalpoje, sutinkant visiems toje patalpoje gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, savo sutuoktinį, vaikus, tėvus, kitus giminaičius ir nedarbingus išlaikytinius. Byloje nustatyta, kad ieškovei 2005 m. buvo nustatyta rūpyba, paskirta vaiko globos pašalpa, o rūpintoja paskirta N.G. D., tais pačiais metais ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas.

CK 6.588 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuomininko šeimos nariais yra ir nuomininko vaikaičiai, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. Šią nuomos teisę reguliuojančios teisės normos numato sąlygas ir tvarką, kuria asmenys gali būti priskiriami ar pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Ieškovė pagal giminystės laipsnį gali būti pripažinta N.G. D. šeimos nare tik teismo sprendimu (CK 6.588 straipsnio 3 ir 4 dalys). Be giminystės, tokiam pripažinimui būtina nustatyti reikšmingus faktus: gyvenimą kartu su buvusiu nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus bei bendro ūkio tvarkymą.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė yra šeimos narė, prie kurių priskirtini vaikaičiai, teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo taisyklės taikytinos ir nuomininko šeimos nariui, kadangi jis turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama nepilnamete apsigyveno bute nuo 2005 m., kartu su senele gyveno 11 metų, todėl ieškovė įgijo teisę būti pripažinta nuomininkės šeimos nariu.

Taigi, galima teigti, jog ieškovė, būdama N.G. D. anūke, turėdama močiutės sutikimą, apsigyvendama bute kartu su ja 2005 m., kartu išgyveno ir vedė bendrą ūkį daugiau nei vienerius metus, turėjo ir turi teisę būti pripažinta N.G. D. šeimos nariu.

CK 6.602 straipsnio 2 dalis nustato nuomos sutarties pakeitimą nuomininkui mirus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovei atsakovė Kauno miesto savivaldybė būtų draudusi gyventi bute po pagrindinės nuomininkės mirties 2016-02-20, ar būtų atsisakiusi priimti mokamus mokesčius iš ieškovės po pagrindinės nuomininkės mirties, ar būtų iniciavusi bylą dėl iškeldinimo iš buto, todėl laikytina, jog atsakovė sutiko dėl nuomos sutarties sudarymo su ieškove, laikė ją nuomininke, o iš ieškovės elgesio ir veiksmų seka, jog ji vykdo visas nuomininkės pareigas. Po N.G. D. mirties, ieškovė prižiūrėjo ir prižiūri butą, moka iš mokesčius. Tokie ieškovės veiksmai laikytini nuomininko pareigų atlikimu, kuris suteikia tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir buvusiam pagrindiniam nuomininkui. Ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ją šeimos nare ir įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį.

CK 6.598 straipsnis, reglamentuojantis nuomos sutarties pakeitimą numato atvejus, kada gali būti pakeista valstybės ar savivaldybės gyvenamosios nuomos sutartis, tarp kurių nurodo ir CK 6.602 staipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, - pagrindiniam nuomininkui mirus. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti gyvenamųjų patalpų sutartį su ieškove - tenkintinas. Pagal CK nuostatas laikytina, kad nuo apsigyvenimo ginčo bute ir jame išgyvenus vienerius metus bei bendrai tvarkiusi namų ūkį, ieškovė L. M. tapo pagrindinės nuomininkės N.G. D. šeimos nariu, turinčiu tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti teisme, kad jis ne mažiau kaip vienerius metus gyveno su N.G. D. Kaune, (duomenys neskelbtini) bei su ja bendrai tvarkė namų ūkį, tokias aplinkybes ieškovė įrodė.

Dėl aukščiau išdėstyto, ieškinys yra pagrįstas ir todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Ieškinį iš esmės patenkinus, kadangi ieškovei suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41,71 Eur žyminis mokestis, 4,22 Eur pašto išlaidų, iš viso - 45,93 Eur, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 115,80 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) N. G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. sausio 19 d., šeimos nariu.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos sutartį. Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės, į.k. 188764867, 45,93 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 115,80 eur (vieną šimtą penkiolika eurų ir 80 ct), advokato atstovavimo išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752,sumokant bylinėjimosi išlaidas nurodyti įmokos kodą 5660, mokant advokato atstovavimo išlaidas – įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.