Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Samsonas“ atstovei Gitanai Lozoraitytei, 2008 m. lapkričio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Samsonas“ skundą atsakovui Palangos miesto policijos komisariatui dėl 2008-08-20 nutarimo Nr. 6 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėja UAB „Samsonas“ skundu (b.l. 5-7) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto policijos komisariato 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. 6, kuriuo bendrovei buvo paskirta ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiui asmeniui.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. liepos 16 d. Palangos miesto policijos komisariato Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė UAB „Samsonas“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavėjai A.A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2008 m. liepos 12 d. apie 19.00 val. A..A pardavė nepilnametei D.P. 1 butelį alaus kokteilio „Dlight energy“ (2.9 procentų alkoholio) – tokiais veiksmais pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 3 dalį (b.l. 22-23). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2008 m. liepos 24 d. priimtas Palangos miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo A..A už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, paskirta 50 litų bauda (b.l. 47).

Ginčijamu 2008 m. rugpjūčio 20 d. Palangos miesto policijos komisariato nutarimu (b.l. 20-21) „Dėl LR alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų byloje“ UAB „Samsonas“ paskirta ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalį – 1 000 litų bauda. Nutarime konstatuojama, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes pardavė alkoholinius gėrimus asmeniui, neturinčiam 18 metų.

Pareiškėja ginčija atsakovo nutarimo pagrįstumą, teigdama, kad nepažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo, nes alkoholinius gėrimus pirkusios merginos amžius pardavėjai nesukėlė abejonių, jog ji yra jaunesnė nei 18 metų. Byloje keliamas įrodymų leistinumo klausimas.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis apibrėžia jo tikslą – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, alkoholio daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Įstatymas reglamentuoja santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu, vartojimu, reklama, rėmimu, ir nustato valstybinės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus (1 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų (Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 5 punktas įtvirtina, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų – privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens pareikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą; tokiam asmeniui nepateikus amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Ši teisės norma yra skirta užtikrinti minėto draudimo vykdymą. Toks užtikrinimas yra išreikštas imperatyviai nustatyto, pardavėjui privalomo laikytis elgesio modelio pateikimu. Nors šioje normoje nėra pateikti minėtų abejonių galimo atsiradimo kriterijai (nes tokios abejonės kiekvienu konkrečiu atveju grindžiamos subjektyviu asmens suvokimu), tačiau pagal analizuojamos normos esmę ir paskirtį bei taikant protingumo kriterijus darytina išvada, kad pirkėjo jaunatviška išvaizda savaime leidžia preziumuoti abejonių dėl jo amžiaus atsiradimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1647/2008 m. pažymėjo, .kad įrodinėti, jog abejonės negalėjo atsirasti, privalo alkoholinių prekių pardavėjas.

Ginčijamu atveju UAB „Samsonas“ pardavėja A.A. pardavė alkoholinį gėrimą šešiolikmetei, nepaklausė jos amžiaus ir neprašė pateikti asmens dokumento. Pardavėja 2008 m. liepos 12 d. paaiškinime nurodė, kad mergina atrodė kaip pilnametė ir nesukėlė jokio įtarimo (b.l. 29). Pareiškėjos atstovės paaiškinimu (b.l. 51-52) nustatyta, jog, pardavėjos teigimu, mergaitės išvaizda, elgesys ir bendras pasitikėjimas savimi, nekėlė abejonės, kad pirkėja yra nepilnametė. Pareiškėjos atstovės paaiškinimu nustatyta ir ta aplinkybė, jog apie A.A. paskirtą administracinę nuobaudą bendrovė sužinojo tik tada, kai bendrovei buvo paskirta ekonominė sankcija. Pažymėtina tai, kad policijos pareigūnė liudytoja V.K. parodė (b.l. 54-55), jog pardavėja pažeidimo neneigė, tačiau sakė negalėjusi suprasti, kad pirkėja yra nepilnametė. Nors policijos pareigūnės liudytojos V.P. (b.l. 53-54),V.K. (b.l. 54-55) ir G.J. (b.l. 55-56) parodė, kad pirkėjos nepilnametystė buvo aiškiai suvokiama, tačiau iš pirkėjos apibūdinimo – apie 170 kg ūgio, 50 kg svorio, neiššaukiančios aprangos, negalima daryti išvados, kad pardavėjai turėjo sukelti abejones pirkėjos D.P. amžius.

Kai jau buvo minėta, byloje keliamas įrodymų leistinumo klausimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra apibrėžta, kokie duomenys gali būti įrodymais, t. y. įrodymams yra keliama turinio ir formos reikalavimų vienovė, todėl faktiniai duomenys, neatitinkantys šių reikalavimų, negali būti laikomi leistinais įrodymais, nes jie turi būti gauti teisėtais metodais iš teisėtų šaltinių. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, įrodymus, kuriais savo poziciją grindžia šalys, privalo ištirti jų leistinumo aspektu, t. y. ar jie buvo gauti teisėtais metodais iš teisėtų šaltinių, tuo tikslu, jei reikia, šalims pasiūlius pateikti papildomus duomenis ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad „<...> visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu“ (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse (administracinėse bylose A3-1143-02, P-98-03, Nr. A1–495–05, Nr. I1-4-05 ir kt.) taip pat atkreipė dėmesį, kad teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus.

Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat – valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

Pareiškėjos atstovė teigia, jog policijos pareigūnai naudojo nusikalstamos veikos imitacijos modelį, o nepilnametės naudojimas pažeidimo padaryme yra neleistinomis priemonėmis išprovokuotas teisės pažeidimas, kuris nelaikytinas pažeidimu.

Teisinėje valstybėje leistinos teisėsaugos institucijų veiklos, imituojančios nusikalstamą (įstatymą pažeidžiančią) veiką, ribos yra apibrėžtos teisės doktrinoje, vidaus ir tarptautinių teismų praktikoje. Šios nuostatos galioja tiek baudžiamiesiems nusikaltimams, tiek administraciniams teisės pažeidimams, kadangi tai yra tos pačios teisinės prigimties įstatymo pažeidimai, pagal egzistuojančią mūsų valstybėje teisinio reguliavimo tradiciją skiriami pagal pavojingumo laipsnį. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje įstatymą pažeidžiančioms ir valstybės baudžiamoms veikoms apibūdinti yra naudojamas bendras terminas – teisės pažeidimas (angl. offence, pranc. infraction).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir 1981 straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad ,,valstybės ir jos institucijų pareiga yra užkirsti kelią nusikaltimams. Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą ar jau pradėtą daryti nusikaltimą. Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti.“ Nusikalstamos veikos modeliu gali būti tik ,,prisijungiama“ prie besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kai nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų.

Nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pozicija teisėsaugos institucijų taikomų nusikalstamų veikų imitavimo priemonių atžvilgiu atitinka susiformavusią EŽTT praktiką, kurios principinės nuostatos teigia, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos įtvirtinti nepriklausomo ir nešališko teisingumo vykdymo principai turi būti išlaikyti visų nusikaltimų rūšių tyrimo procese: ir paprasčiausių, ir sudėtingiausių; valstybė turi užtikrinti visuomenės saugumą nuo nusikalstamų veikų naudodama tik teisėtas priemones ir nepažeisdama Konvencijos garantuotų asmens teisių, viešu interesu ir tikslingumu negali būti pateisintos įrodinėjimo priemonės, gautos policijos provokacijomis (EŽTT 1998 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-689-05 pažymėjo, jog pirmiau nurodytos nuostatos reiškia ir tai, kad teisėsaugos institucijų veikla naudojant teisės pažeidimą imituojančius veiksmus negali pažeisti esminio principo – teisinė valstybė kovoja prieš nusikalstamumą, t.y. siekia sumažinti nusikalstamų veikų skaičių panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems nusikaltimams, tačiau jokiu būdu negali skatinti nusikalstamų veikų ir dauginti jų skaičiaus.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą suorganizavo Palangos miesto policijos komisariato pareigūnės, kurios nepilnametę D.P. pasiuntė į UAB ,,Samsonas“ parduotuvę imituoti alkoholinių ir tabako gaminių pirkimą, šių provokuojamų veiksmų padarinys – pardavėja A.A. pardavė alkoholio ir tabako gaminius nepilnametei. Nors policijos pareigūnių V.K. ir V.P. tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 24, 25) nurodyta, jog 2008 m. liepos 12 d. buvo vykdomas reidas, tačiau teismo posėdyje liudytoja V.P. parodė, jog jos kartu su V.K. į UAB „Samsono“ parduotuvę įėjo po pirkėjos D.P., prieš tai policijos pareigūnės kalbėjosi su nepilnamete ir patarė elgtis įprastai: pardavėjai pareikalavus pateikti asmens dokumentą, pasakyti, kad jo neturi, o nepaprašius – nusipirkti alkoholinių gėrimų. Liudytoja G.J. parodė, jog 2008 m. liepos 12 d. kartu su komandiruotomis pareigūnėmis V.K. ir V.P. vykdė reidą, siekdamos išsiaiškinti, ar nepilnamečiams parduodami alkoholiniai gėrimai. Ji parodė, jog nepilnametė buvo iš anksto pakviesta, tai iš anksto suderinus su jos mama. Iš nepilnametės D.P., kuriai parduotas alkoholis, motinos O.P. 2008 m. liepos 4 d. prašymo (b.l. 39) matyti, kad jos dukrai Palangos parduotuvėse anksčiau buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, todėl ji prašė policijos kontroliuoti parduotuves; mama suderino ir 2008 m. liepos 12 d. D.P. dalyvavimą provokuojant teisės pažeidimo padarymą. Liudytojos parodė, kad tą dieną buvo tikrinama keletas įmonių, o alkoholinius gėrimus pirko D.P. ir kita nepilnametė. Akivaizdu, kad policijos pareigūnės kartu su nepilnamete suderino jos veiksmų modelį. Šie policijos pareigūnų veiksmai peržengia leistinas nusikalstamos veikos imitavimo ribas, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas įvyko ne pareiškėjos darbuotojos A.A. iniciatyva, o kaip policijos provokacijos rezultatas. Taigi minėto Įstatymo pažeidimas buvo ne tikras, o tariamas: nepilnametė šiuo konkrečiu atveju neketino realiai įsigyti ir naudoti alkoholio gaminių, t.y. nebuvo iškilusi tikra grėsmė Įstatymo saugomam visuomenės interesui neleisti alkoholio gaminių parduoti nepilnamečiams, tai reiškia, kad nėra teisės pažeidimo sudėties. Nenustačius Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo, negalima Įstatymo nustatyta atsakomybė, todėl skundžiamas atsakovo nutarimas, kuriuo pareiškėjai paskirta bauda, panaikinamas.

Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, jog yra įsiteisėjęs nutarimas administracinėje byloje A.A. skirti 50 litų administracinę nuobaudą pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį, kuris patvirtina alkoholinio gėrimo pardavimo nepilnametei faktą ir sudaro teisinį pagrindą juridiniam asmeniui skirti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatytą ekonominę sankciją, tačiau, kaip aukščiau paminėta, šio Įstatymo pažeidimas buvo tarimas, o policijos pareigūnų veiksmai nebuvo teisėti.

Įvertinus aptartas teisines ir faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog Klaipėdos apskrities Palangos miesto policijos komisariato 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas Nr. 6 dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjai paskirta 1 000 litų bauda, yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Samsonas“ skundą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities Palangos miesto policijos komisariato 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. 6, kuriuo UAB „Samsonas“ paskirta ekonominė sankcija – 1 000 litų bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.