Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei O. K. dėl iškeldinimo, trečiasis asmuo I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ir trečiajam asmeniui ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką įteikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2013 m. liepos 22 d. ieškovas su atsakove O. K. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei O. K. iki 2016 m. birželio 5 d. buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 7 p.). Sutartimi įtvirtinta galimybė pratęsti nuomos sutartį (sutarties 8 p.), tačiau atsakovė dėl nuomos sutarties termino pratęsimo į ieškovą nesikreipė, nors ieškovas 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. pranešimais ragino atsakovę kreiptis dėl nuomos sutarties termino pratęsimo. Sutarties 9 p. įtvirtina, kad pasibaigus sutarčiai, nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 dienas po šios sutarties pasibaigimo atlaisvinti gyvenamąją patalpą ir perduoti nuomotojui gyvenamąją patalpą pagal abiejų šalių pasirašomą gyvenamosios patalpos perdavimo ir priėmimo aktą. Atsakovė gyvenamųjų patalpų neatlaisvino ir ieškovui neperdavė. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 27 d. gavo būsto esančio, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojos I. K. raštą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuojama, kad būstas esantis, adresu (duomenys neskelbtini), užverstas šiukšlėmis, nemalonus kvapas patenka ir į kitus būstus. Ieškovas 2018 m. spalio 24 d. buto patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovei pravėrus duris, iš buto sklinda nemalonus šiukšlių kvapas, nors atsakovė į butą neįsileido. Pažymėtina, kad sutartyje įtvirtintas numos terminas yra pasibaigęs.

Vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. CK 6.613 straipsniu nustatyta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. 2013 m. liepos 22 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos išnuomojamos iki 2016 m. birželio 6 d., o sutarties 9 punkte numatyta, kad pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 dienas po šios sutarties pasibaigimo, atlaisvinti gyvenamąją patalpą nuo visų nuomininkui priklausančių daiktų ir perduoti nuomotojui gyvenamąją patalpą bei perdavimo priėmimo akte nurodytus daiktus pagal abiejų šalių pasirašomą gyvenamosios patalpos perdavimo ir priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios jie buvo perduoti nuomininkui, išskyrus patalpų normalų nusidėvėjimą. Sutarties 43 punkte numatyta, kad pasibaigus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Sutartimi nuomininkas įsipareigojo naudoti gyvenamąją patalpą tik pagal paskirtį, numatyta sutarties 3 punkte, t. y. joje gyventi, ją prižiūrėti ir laikyti geros būklės (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą), rūpintis nuomotojo turto saugumu ir priežiūrą, griežtai laikytis teisės aktų ir kitų taisyklių, susijusių su kambario ir (ar) pastato, kuriame yra gyvenamoji patalpa eksploatavimu bei priešgaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir (ar) kambariui, bei nuomininkas privalo naudotis gyvenamąją patalpa taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastate esančių gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisės ir interesai (sutarties 13, 14 p.).

Byloje nustatyta, kad atsakovė raginama ieškovo nesikreipė dėl nuomos sutarties termino pratęsimo. Atsakovė 2017 m. liepos 4 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d. pranešimais buvo informuota apie sutarties pasibaigimą. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 27 d. gavęs būsto esančio, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojos I. K. prašymą dėl butu esančio, adresu (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą. Prašyme nurodyta, kad butas užverstas smirdinčiais maišais tempiamais iš šiukšliadėžių. Iš 2018 m. spalio 24 d. buto patikros akto nustatyta, kad atsakovei pravėrus duris, iš buto sklinda nemalonus šiukšlių kvapas, nors atsakovė į butą neįsileido. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje įtvirtintas nuomos terminas yra pasibaigęs, bei į tai, kad atsakovė kaupdama šiukšles bute sudaro neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi ir naudoja butą ne pagal paskirtį, darytina išvada, kad atsakovė naudojasi gyvenamąja patalpa neturėdama jokio teisinio pagrindo. Be to, atsakovė pažeidžia ieškovo teisę naudoti gyvenamąją patalpą savo nuožiūra bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą būsto nuomos funkciją (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis). Dėl nuomos sutarties termino nepratęsimo 2013 m. liepos 22 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs 2016 m. birželio 5 d. pagal sutarties 8 p. Teismas daro išvadą, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui sutartis buvo nutraukta, todėl atsakovė su visu jai priklausančiu turtu iškeldintina iš nuomojamo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (sutarties 9 p., 43 p., CK 6.611 straipsnis. 6.613 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalis 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis) ir 7,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (iš viso 82,44 Eur), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) su visu jai priklausančiu turtu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti valstybei iš atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 82,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.