- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-13
- Bylos Nr.
- I-2401-602/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Audrius Bakaveckas, Violetos Balčytienės
- Pareiškėjas
- Z. B., E. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Audriaus Bakavecko, Violetos Balčytienės, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, vertėjaujant Violetai Marčiulionienei,
dalyvaujant pareiškėjams Z. B. ir E. V., jų atstovui adv. Michail Gaibel, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Robertui Dumbliauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. B. ir E. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai 2007-10-22 kreipėsi su skundu į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimui natūra į J. M. iki nacionalizacijos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėtą žemę skirtus laisvos (neužstatytos) žemės sklypus nacionalizuotos žemės dalyje, pažymėtoje taškais 1, 2, 3, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius) parengtoje kartografinėje medžiagoje (ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-98) bei organizuoti šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtus žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo bei perduoti visus dokumentus (duomenis) VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui (b.l. 4-7). Nurodė, kad pareiškėjai yra vieninteliai pretendentai natūra atkurti nuosavybės teises į jų senelio J. M., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje iki nacionalizacijos turėtą 2,84 ha žemės plotą. 2000-01-14 Vilniaus apskrities viršininko sprendimais Nr. 01-466 ir Nr. 01-467 pareiškėjams grąžinta tik 0,4 ha žemės, tuo tarpu į likusį – 2,44 ha žemės plotą – nuosavybės teisės iki šiol neatkurtos. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nacionalizuotą žemės sklypą kartografavo. Kaip matyti iš kartografinio plano, žemės sklypas yra pažymėtas taškais nuo 1 iki 7. Sklypą į dvi dalis padalina kelias. Tokiu būdu viena žemės dalis (taškai 1,2,3) yra kairėje, o kita (taškai 4, 5,6,7) dešinėje nuo kelio. Dešinėje esanti sklypo dalis (4,5,6,7) šiuo metu patenka į AB „Autoturas" nuomojamą iš valstybės žemę. Šios žemės dalies atžvilgiu VAVA 2006-11-30 raštu Nr. 20-911 buvo pasiūlyta kreiptis į Vilniaus m. savivaldybę ir inicijuoti detalaus plano rengimą dėl AB „Autoturas" nuomojamo valstybinės žemės sklypo ribų keitimo. Tačiau dėl kairėje esančios sklypo dalies (1.2.3) iki šiol nieko nebuvo sprendžiama ir jokio atsakymo iš nuosavybės teisių atkūrimą vykdančių institucijų pareiškėjai nebuvo gavę. Iš plano aiškiai matyti, kad visa šios žemės sklypo dalies teritorija, išskyrus aiškiai pažymėtą namų valdą su statiniais, yra laisva (neužstatyta) ir gali būti grąžinta natūra. Pareiškėjai 2007-03-29 kreipėsi į VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių, prašydami spręsti likusios nacionalizuotos žemės gražinimo natūra klausimą. 2007-07-11 pareiškėjai buvo informuoti, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktu atsakymu į VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus pateiktą prašymą, paminėta žemėnaudos dalis, pažymėta skaičiais 1, 2, 3 yra valstybės išperkama. Pareiškėjai mano, kad tokios išvados yra nepagrįstos, nes 1) iš kartografinės medžiagos yra matyti, kad privati namų valda užima tik labai nedidelę šios žemėnaudos, pažymėtos skaičiais 1, 2, 3, dalį. Likusi dalis yra neužstatyta ir laisva; 2) žemės naudojimo apribojimai, susiję su požeminių magistralinių inžinierinių tinklų buvimu grąžintiname žemės sklype nėra pagrindas pripažinti žemę valstybės išperkama ir atsisakyti ją formuoti; 3) kartografinėje medžiagoje matyti, kad nei Eišiškių pl., nei Dariaus ir Girėno gatvė neužima visos žemėnaudos, pažymėtos skaičiais 1, 2, 3, ploto ir lieka nemaža trikampio formos laisvos žemės dalis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 8-11). Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų nurodomą laisvą trikampio formos žemės dalį kerta elektros linijos, magistraliniai vandentiekio tinklai bei fekalinės kanalizacijos tinklai. Taip pat yra didžiulė sklendžių kamera (skirstomoji vandentiekio kamera apie 2,5 m x 3 m). Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 196 p. prie vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių priskiriami: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai, kaupimo rezervuarai, sklendžių kameros, persiurbimo stotys, išleistuvai, vandentiekio bokštai, slėginiai rezervuarai, lietaus ir fekalinės kanalizacijos valymo įrenginiai, o 197 p. numato, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 10 metrų nuo vamzdynų ašies sausame grunte, o drėgname grunte - ne mažiau kaip po 25 metrus. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų, kaupiklių apsaugos zonos plotis po 30 metrų, o vandentiekio bokštų ir kitų įrenginių - ne mažiau kaip po 15 metrų nuo išorinių sienelių. Įvertinant minėtų inžinerinių tinklų svarbą ir dėl jų išsidėstymo šioje žemės dalyje numatomus žemės naudojimo apribojimus, mano, jog netikslinga formuoti žemės sklypą pareiškėjams.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundo patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra (b.l.6-7). Paaiškino, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), Vilniuje. Minėtos žemės ribos buvo kartografuotos ir apie tai informuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento raštu tretysis suinteresuotas asmuo buvo informuotas, kad buvusio savininko J. M. turėta žemė priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama, vėlesniu raštu papildomai nurodė, kad kartografiniame plane nurodyta turėtos žemėvaldos dalis, pažymėta 1, 2, 3, yra užimta magistraliniai inžineriniais (požeminiais) tinklais bei įrenginiais, patenka į Eišiškių pl. bei S.Dariaus ir S.Girėno gatvių teritorijas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2000-01-14 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 01-466 pareiškėjui E. V. yra nuspręsta atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M. valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,42 ha žemės buvusiame Rodūnios kelyje 10 perduodant neatlygintinai naują 0,2 ha žemės sklypą visuomeninės-komunalinės paskirties objektui statyti Dariaus ir Girėno 9, Vilniuje. 2000-01-14 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 01-467 pareiškėjai Z. B. yra nuspręsta atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M. valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,42 ha žemės buvusiame Rodūnios kelyje 10 perduodant neatlygintinai naują 0,2 ha žemės sklypą visuomeninės-komunalinės paskirties objektui statyti Dariaus ir Girėno 4, Vilniuje. Nurodytas aplinkybes patvirtina sprendimų nuorašai (b.l. 8-11). Nuosavybės teisių atkūrimo bylos nuorašas, dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turinys bei paaiškinimai patvirtina, kad į likusį sprendimuose nurodytą žemės plotą nuosavybės teisės nėra atkurtos, nuosavybės teisių atkūrimo klausimas yra sprendžiamas.
Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-98 ir planas patvirtina, kad nacionalizuotas žemės sklypas buvo kartografuotas ir pažymėtas taškais 1-2-3 ir 4-5-6-7 (b.l. 15,16). Šioje byloje pareiškėjų yra pareikštas reikalavimas, todėl yra sprendžiami klausimai dėl sklypo dalies pažymėtos 1-2-3.
Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys pareiškėjų prašymų nuorašai patvirtina, kad pareiškėjai 1999-10-29, 2003-03-19, 2007-03-29 rašytinias prašymais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į visą laisvą (neužstatytą) buvusią J. M. žemę (b.l. 172,177, 77-78)
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-06-16 raštu pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui parengtą dokumentaciją dėl žemės ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusio savininko J. M. turėtos žemėvaldos teritorijoje (t.2 b.l. 12). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius papildomai kreipėsi su raštais, susijusiais su nurodyto klausimo sprendimu 2003-10-29, 2007-05-04 (t.2 b.l. 21, 28). Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakymus į minėtus prašymus pateikė 2003-11-13, 2007-01-25 (t.2 b.l. 23, 25, ). Nurodytuose atsakymuose yra aiškiai minimas klausimas dėl kartografuoto sklypo dalies, pažymėtos taškais 4-5-6-7. 2007-06-04 rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas informavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad J. M. iki nacionalizacijos turėta žemėnauda sklypas ties Dariaus ir Girėno 32 priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama; kartografiniame plane nurodyta turėtos žemėnaudos dalis, pažymėta 1-2-3 užimta privačios namų valdos žemės sklypu, užimta magistraliniais inžinieriniais (požeminiais) tinklais bei įrenginiais, patenka į Eišiškių pl. bei Dariaus ir Girėno gatvių teritorijas, šiuo metu pagal techninį projektą vykdomi Eišiškių pl. bei sankirtos su Dariaus ir Girėno g. rekonstrukcijos darbai (t.2 b.l. 28).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos pateikta Ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių 2007-11-20 duomenų patvirtina, kad ginčo sklypo, pažymėto kartografiniame plane1-2-3, dalis yra užimta privačios namų valdos žemės sklypu bei patenka į Dariaus ir Girėno gatvės teritoriją (b.l. 48). Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad minėtas žemės sklypas yra registruotas vienos iš pareiškėjų – Z. B. nuosavybės teise nuo 1995 m. (b.l. 49). Atsakovo pateikti Teritorijų planavimo suvestiniai skaitmeninis 2007-11-29 ir 2007-11-22 žemėlapiai patvirtina, kad ginčo sklypo dalis yra užimta minėtos privačios namų valdos žemės sklypu, užimta magistraliniais inžinieriniais (požeminiais) tinklais bei įrenginiais, patenka į Eišiškių pl. bei Dariaus ir Girėno gatvių teritorijas (t.2 b.l. 30, 31). Iš atsakovo pateikto 2003-07-30 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Dėl Vilniaus miesto gatvių raudonųjų linijų schemos, tikslinančios bendrojo plano sprendinius, tvirtinimo matyti, kad šiuo sprendimu buvo patvirtinta Vilniaus miesto gatvių raudonųjų linijų schema (t.2 b.l. 59, 60). Iš šios schemos ištraukos bei aukščiau minėtų informacinių schemų matyti, kad gatvių raudonosios linijos bei kita nurodyta informacija šiuo metu atitinka informacinių schemų turinį. Miesto plėtros departamento pateiktas tarnybinis pranešimas bei inžinierinių tinklų plano kopija, atlikta nuo šiuo metu galiojančio inžinierinio-topografinio planšeto, patvirtina, kad ginčo sklype yra šie inžinieriniai tinklai: vandentiekis, fekalinė kanalizacija, telefono kanalizacija, lietaus kanalizacija, aukštos įtampos kabelis, elektros kabelis (t.2 b.l. 62, 63). Nurodyti inžinieriniai tinklai yra pažymėti ir aukščiau minėtose informacinėse schemose.
Iš minėtų dokumentų matyti, kad ginčo sklypo dalis, išskyrus užimta pareiškėjos namų valdos bei minėtų gatvių, yra laisva neužstatyta, joje nėra suformuotų ir registruotų žemės sklypų, priklausančių valstybei ar kitiems asmenims, joje nėra pastatų.
1997-07-01 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5 str. 2 d. 1 p. yra numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Analogiška nuostata yra numatyta 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų Nr. 1057 34 punkte.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. yra numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant žemė yra išperkama atlyginant už ją pagal šio įstatymo 16 str. Atsakovas, darydamas išvadą, kad žemė yra išperkama, remiasi įstatymo 12 str. 1 ir 3 d. numatytomis aplinkybėmis. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. yra numatyta, kad žemė yra išperkama valstybės 1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje; 3) iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. Analogiškos nuostatos yra numatytos Vyriausybės nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 70 punkte.
Minėtais dokumentais atsakovas įrodė, jog dalis ginčo sklypo yra užimta gatvių, bei pareiškėjos namų valdos, todėl ši sklypo dalis negali būti grąžinta pagal minėtas teisės normas. Tačiau pareiškėjai ir nereikalauja atkurti nuosavybės teises į nurodytą dalį, ginčas vyksta dėl žemės dalies, kurioje yra inžinieriniai tinklai. Iš minėtų teisės normų matyti, kad priskirti žemę prie valstybės išperkamos, kurioje yra inžinieriniai tinklai galima tik tuomet kai jie yra numatyti pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose. Atsakovas nepateikė tokių įrodymų ir iš minėtos bylos medžiagos matyti, kad jų pateikti negali. Atsakovui tiek skundo priėmimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo siūloma pateikti tokius įrodymus. Todėl nėra įstatyminio pagrindo daryti išvados, jog ginčo žemės dalis, kuris yra laisva neužstatyta, užimta minėtais inžinieriais tinklais, yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Ta aplinkybė, kad per žemės sklypą yra pravestos inžinierinės komunikacijos, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra Įstatymo 12 str. prasme; į tokį žemės sklypą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-18 nutartis byloje Nr. A10-1682/2005).
Neturi reikšmės šios bylos išsprendimui atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodomas 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo Nr. 343. Šio nutarimo 197 p. yra numatytas vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonų dydis; nutarimo 198-202 p. yra numatyti draudimai galiojantys minėtoms juostoms, žemės savininkų, naudotojų bei įrenginius eksportuojančių organizacijų teisės ir pareigos. Iš šių teisės normų turinio matyti, kad šios normos nereglamentuoja jokių klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu žemėje, kurioje yra minimos apsaugos zonos, nurodytos normos reglamentuoja veiklos apribojimų nustatymą savininkų, kurio nuosavybės teisės gali atsirasti tiek atkūrus nuosavybės teises į šią žemę, tiek bet kokiu kitu įstatyme numatytu būdu.
Dėl nurodytų motyvų, atsakovas be įstatyminio pagrindo atsisako atlikti Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte jo kompetencijai priskirtus atlikti veiksmus - patvirtinti žemės sklypo planą (atliekant šiame punkte išvardintus veiksmus), pagal kurį turto buvimo vietos žemėtvarkos skyrius nagrinės piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią mieste. Todėl atsakovas yra įpareigojamas atlikti nurodytus jo kompetencijai priskirtus veiksmus per nurodytoje teisės normoje šių veiksmų atlikimui numatytą terminą.
Pareiškėjos Z. B. naudai yra priteistinos jos turėtos išlaidos - 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 43-45 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 3 p., 127 str.,
nusprendė:
Z. B. ir E. V. skundą patenkinti.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų Nr. 1057 106 punktą ir per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti pareiškėjams Z. B. ir E. V. nuosavybės teisių atkūrimui natūra į J. M. iki nacionalizacijos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėtą žemę, kuri yra laisva (neužstatyta) nacionalizuotos žemės dalyje, pažymėtoje taškais 1, 2, 3, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus parengtoje kartografinėje medžiagoje (ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-98) bei organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo.
Priteisti pareiškėjos Z. B. naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 100 Lt.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.