Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-340-338/2006 pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims D. D. , R. M. dėl Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo dėl preliminarios eilės nustatymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos VPK pirmininkė neskelbiamų derybų sąlygas 2006 m. balandžio 3 d. išsiuntė visiems trims derybų kviečiamiems konkurso dalyviams. Ieškovui ir kitiems konkurso dalyviams buvo išsiųsti vienodo turinio dokumentai, todėl visiems dalyviams buvo nustatytos vienodos sąlygos. Pačiose sąlygose yra nurodytas įgaliotas komisijos asmuo palaikyti ryšį su dalyviais. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad R. M. komisijai pateikė pakeistą, naują projektą ir nurodė, kad visiems derybų dalyviams buvo sudarytos vienodos sąlygos, visi derybų dalyviai galėjo ir nurodė, kaip norėtų vystyti savo pagrindinę idėją. Šią aplinkybę patvirtina VPK protokolai. Tai, kad derybų dalyvis R. M. papildomai pateikė vaizdinę medžiagą, negalima konstatuoti, jog tuo buvo pažeista pirkimų procedūros tvarka.

1. Iš neskelbiamų derybų sąlygų matyti, kad derybų metu galima derėtis tik dėl pirminio pasiūlymo, jo kainos, medžiagų, terminų, tačiau negalima teikti alternatyvaus pasiūlymo, keisti projekto, kompozicijos, t.y. su pretendentais galima buvo derėtis tik dėl konkurso metu eksponuotų darbų. Komisijos sprendimas dėl preliminarios eilės nustatymo yra neteisėtas, nes vienam iš konkurso dalyvių nepagrįstai buvo leista pateikti pakeistą, faktiškai naują projektą. Kaip matyti iš VPK protokolo Nr. 39, su R. M. buvo deramasi dėl patobulinto, t.y. naujo paminklo projekto arba, kaip rašoma protokole, jis pristatė patobulintą paminklo idėją ir tai yra naujas paminklo variantas, ką patvirtina vizualinis projektų ir maketų palyginimas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. M. pateiktas antrinis projektas yra vaizdinė medžiaga, kadangi ji patvirtinta 4 teatralų tarpininkavimo parašais ir iš esmės skiriasi nuo pirminio projekto. Apelianto pasisakymas derybų metu buvo ketinimų pobūdžio. Nerūdijančio plieno koloną (vieną paminklo detalę) jis siūlė pakeisti į granitinę ne derybų metu, bet pateikdamas komisijai sąmatą, dėl ko projekto sąmata padidėjo apie 70 000 Lt. Tuo tarpu R. M. pateikė patobulintą (naują) projektą, dėl jo buvo deramasi ir tai reiškia, kad jam buvo sudaryta išskirtinė galimybė. VPK pažeidė VPĮ 3, 57, 58, 86, 118 straipsnius ir konkurso sąlygas.

2. Pagal konkurso sąlygas VPK turėjo derėtis su kiekvienu dalyviu atskirai dėl pasiūlymo ekonominio efektyvumo kriterijų. Neaišku, kaip buvo paskaičiuotas R. M. projektų ekonominis naudingumas, kadangi nebuvo pateiktos detalios projektų sąmatos. Apeliantas abejoja VPK narių kompetencija vertinant projektus.

3. Teismo sprendimas nėra pakankamai argumentuotas, jis paremtas tik atsakovės ir trečiojo asmens R. M. argumentais. Teismas neištyrė ir neįvertino daiktinių įrodymų: pirminio ir galutinio R. M. projektų. Atsakovės teismui pateiktuose planšetuose nesimato skirtumų, juos galima pamatyti tik maketuose, kurie teismui nebuvo pateikti.

4. Teismo išvados nėra pagrįstos byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, ne visi įrodymai yra ištirti ir įvertinti. Tai rodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines ir proceso teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Ginčydamas atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą dėl preliminarios eilės nustatymo J. Miltinio paminklui sukurti bei pirmosios instancijos sprendimą, ieškovas nurodo, kad komisijos sprendimas yra neteisėtas, nes vienam iš konkurso dalyvių – trečiajam asmeniui R. M. nepagrįstai buvo leista pateikti pakeistą, faktiškai naują projektą, su juo buvo deramasi dėl patobulinto, t.y. naujo, paminklo projekto, jis pristatė patobulintą paminklo idėją ir tai yra naujas paminklo variantas. Tačiau tokie ieškovo teiginiai nėra pagrįsti teisės normomis bei faktiniais bylos duomenimis. Kaip matyti iš atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2006 m. kovo 20 d. nutarimu patvirtintų Neskelbiamų derybų sąlygų (toliau tekste – Sąlygos), į derybas buvo kviečiami visi laimėtojai, turėję pateikti pirminius pasiūlymus, kuriems keliami reikalavimai taip pat buvo nustatyti Sąlygose. Tarp kitų reikalavimų, keliamų deryboms teikiamam pasiūlymui, buvo nustatyta, kad dalyvis gali pateikti tik vieną pirminį pasiūlymą ir neleidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų. Pažymėtina, kad Sąlygos Viešųjų pirkimų komisijai suteikė teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, paslaugų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų, o derybų galutiniais pasiūlymais pagal Sąlygų nuostatas laikomi šalių pasirašyti derybų protokolai ir pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo pakeisti derybų metu. Taigi Sąlygos reikalavo pateikti deryboms pirminius pasiūlymus, tačiau leido juos tobulinti bei keisti ir tai pagal Sąlygų nuostatas buvo derybų objektas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Sąlygos buvo pateiktos (išsiųstos) visiems derybų dalyviams, tarp jų ir ieškovui, visiems derybų dalyviams buvo pateikti vienodi dokumentai, t.y. kartu su Sąlygomis išsiųstos pasiūlymo ir tiekėjo sąžiningumo deklaracijos formos (b.l. 32-36), Sąlygose nurodytas asmuo, įgaliotas palaikyti ryšį su dalyviais. Todėl visiems derybų dalyviams, tarp jų ir ieškovui, buvo žinomi reikalavimai, keliami teikiamiems pasiūlymams, ir nustatytas derybų objektas, ir jiems buvo suteikta galimybė išsiaiškinti neaiškumus dėl konkurso Sąlygų nuostatų, jeigu tokie iškiltų. Pažymėtina, jog ieškovo, kaip tiekėjo, dalyvaujančio neskelbiamose derybose, teisę paprašyti, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, paaiškintų pirkimo dokumentus, jeigu kilo klausimas dėl pirkimo objekto, suteikia ir VPĮ 93 straipsnio pirmoji dalis. Šia teise ieškovas nepasinaudojo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo teiginį, kad dalyviams buvo sudarytos nevienodos sąlygos.

Iš atsakovės VPK protokolo Nr. 39 (b.l. 65) matyti, kad su derybose dalyvavusiu R. M. buvo deramasi dėl projekto tobulinimo, nes R. M. nurodė, kad jis ketina keisti numatomo statyti paminklo medžiagą, suformuoti granitinę pakylą. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų fotonuotraukų (b.l. 165, 211), atspindinčių R. M. projektą, matyti, kad, pakeitus numatomo statyti paminklo medžiagą, iš dalies pasikeitė paminklo forma, tačiau projekto pagrindinė mintis išliko ta pati – abiejuose projekto variantuose vaizduojama panašia poza sėdinti J. Miltinio figūra. Atsakovės VPK 2006 m. gegužės 15 d. protokole (b.l. 126) užfiksuotoje kviestų Kultūros ministerijos ekspertų išvadoje yra teigiama, kad R. M. patobulintas paminklo projektas nėra naujas projektas, o ankstesnės idėjos patobulinimas. Tokią išvadą patvirtino byloje liudytojais apklausti M. K. , E. J. , M. S. , V. K. (b.l. 230-232). Tokios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad dėl projekto pirminio varianto prieštaravę teatro aktoriai (b.l. 21 – teatro visuotinio susirinkimo protokolas) vėliau pakeitė savo nuomonę, nes, kaip matyti iš jau paminėtų nuotraukų bei teismo posėdžio metu pateikto ir apžiūrėto R. M. projekto maketo, pakeitus numatomo paminklo medžiagą iš akmens (granito) į metalą (bronzą), padidėjo galimybės paminklui suteikti išraiškingesnes formas. Liudytojas D. B. (b.l. 229) patvirtino, kad projektai nėra skirtingi, tačiau metaliniame projekte formos prasme yra daugiau gyvybės (išraiškingumo). Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad R. M. pateikė naują projektą ir todėl jam buvo sudaryta išskirtinė galimybė. Kaip matyti iš atsakovės VPK 2006 m. balandžio 27 d. protokolo Nr. 37, atspindinčio komisijos derybų su ieškovu J. Š. eigą, ieškovas taip pat ketino daryti kai kuriuos pakeitimus pirminiame savo projekto variante, t.y. paminklą per vieną koloną paslinkti virš aikštės, viduryje praplėsti viziją – pasitelkti fototechnologijas, įamžinti pagrindinius inkliuzus - 7 pagrindinius J. Miltinio sumanymus. Tai rodo, kad tiek su trečiuoju asmeniu R. M. , tiek ir su ieškovu J. Š. derybų metu buvo deramasi dėl pateiktų pirminių pasiūlymų tobulinimo, kaip tai leidžia derybų Sąlygos, tačiau ne dėl naujų projektų.

Viešojo pirkimo komisijos sudarymo tvarką nustato Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnis. Pagal šio straipsnio antrosios dalies nuostatą, skiriant Komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir Viešųjų pirkimų įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir pasiūlymams vertinti kvietė ekspertus – meno srities, su kuria tiesiogiai susijęs pirkimas, žinovus. Tuo tarpu ieškovas, savo apeliaciniame skunde keldamas abejones dėl Viešųjų pirkimų komisijos kompetencijos vertinti projektus, nenurodo, kokių įstatymo keliamų reikalavimų neatitiko komisijos nariai, kuriam komisijos nariui ir kokioje srityje trūko kompetencijos. Nors derybų Sąlygose viena iš pasiūlymo vertinimo sąlygų ir buvo nurodytas ekonominio naudingumo vertinimas, tačiau, atsižvelgiant į pirkimų pobūdį – į tai, kad buvo perkama ne bet kokia prekė ar eilinė paslauga, o paminklo sukūrimas, vertinant pasiūlymus ekonominio naudingumo kriterijus negalėjo būti lemiamas. Todėl apelianto iškeltos abejonės dėl atsakovės VPK kompetencijos negali būti pagrindas išvadai apie šios komisijos sprendimų neteisėtumą.

Apelianto argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai argumentuotas, išvados nepagrįstos byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, ne visi įrodymai yra ištirti ir įvertinti, nėra pakankami šiam sprendimui panaikinti. Remiantis CPK 329 straipsnio pirmosios dalies nuostata, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2006 m. gegužės 22 d. sprendimo panaikinimo atmetė pagrįstai, o tai reiškia, kad byla išspręsta teisingai. Todėl pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. Š. 37,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.