- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-14
- Bylos Nr.
- e2KT-43-790/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Doledus“
susipažinęs su trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Doledus“ prašymu nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-789-638/2021 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Doledus“ prašymas nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-789-638/2021 nagrinėjimo.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis buvo pareiškęs nušalinimą Kauno apygardos teismo teisėjai ir grindė jį šiomis aplinkybėmis: 1) teisėja yra išnagrinėjusi kitą susijusį ginčą, kuriame, nepaisant akivaizdžių įrodymų, kad jungtinės veiklos sutartis buvo suklastota, konstatavo, kad ji galioja; 2) teisėja nepriėmė apeliacinio skundo ir užkirto kelią apskųsti apeliacine tvarka teismo sprendimo dalį dėl suklastotos jungtinės veiklos sutarties įteisinimo; 3) UAB „Guso Baltic“ suklastotos sutarties pagrindu pareiškė naują ieškinį, kuris buvo pateiktas ne pagal atsakovės buveinės vietą ir byla vėl buvo perduota nagrinėti tai pačiai teisėjai; 4) teikiant šį ieškinį buvo pasibaigęs jį pasirašiusio asmens elektroninio parašo galiojimas, tačiau teisėja jį priėmė; 5) apklausdama liudytoją teisėja kliudė jam išdėstyti aplinkybes, kurios yra nepalankios UAB „Guso Baltic“; 5) nustatydama teismo posėdžių datą, teisėja nepaisė atsakovės UAB „Patt“ advokato prašymo skiriant posėdį atsižvelgti į jo tėvystės atostogas; 6) teisėja pažeidė proceso teisės normas nustatydama trečiajam asmeniui UAB „Doledus“ trumpesnį nei 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti; 7) iš viešai skelbiamos teisėjos biografijos matyti, kad ji yra dirbusi advokatų kontoroje, tačiau nėra skelbiama, su kokiais advokatais ji turėjo ryšių ir bendrauja, todėl teismo pirmininkas turėtų išsiaiškinti, ar teisėja nebendrauja su UAB „Guso Baltic“ advokatu ar kitu advokatų kontoroje dirbančiu asmeniu.
3. Trečiojo asmens vertinimu, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas neteisingai nurodė, kad teisėjos anksčiau išnagrinėta byla nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje reiškiamais reikalavimais, taip pat nebuvo tinkamai įvertintos ir jo nurodytos aplinkybės dėl ieškinį pasirašiusio asmens parašo negaliojimo, teisėjos netinkamo elgesio apklausiant liudytoją, nustatant trečiajam asmeniui terminą atsiliepimui pateikti, skiriant teismo posėdį neatsižvelgus į advokato prašymą neskirti posėdžio jo tėvystės atostogų metu. Trečiasis asmuo nurodo, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko išaiškinimai sudaro sąlygas ir kitiems šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjams pažeisti teisėjų etikos reikalavimus, t. y. pareigą pagarbiai išklausyti procese dalyvaujančius asmenis, neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo.
Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas.
4. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).
5. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
6. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje.
7. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).
8. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo buvo pareiškęs nušalinimą civilinę bylą Nr. e2-789-638/2021 nagrinėjančiai teisėjai. Prašymą dėl teisėjos nušalinimo trečiasis asmuo grindė aplinkybėmis, kad ši teisėja yra išnagrinėjusi kitą susijusią bylą ir turi išankstinį nusistatymą dėl šiai bylai reikšmingų aplinkybių; teisėja priėmė netinkamus procesinius sprendimus byloje (nepagrįstai priėmė ieškinį, netinkamai vykdė liudytojo apklausą ir pan.), teisėja yra dirbusi advokatų kontoroje, todėl galimai bendrauja su byloje atstovaujančiu advokatu ir kt. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdamas trečiojo asmens prašymą dėl teisėjos nušalinimo, 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi išsamiai įvertino visas trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, jo vertinimu, pagrindžiančias, kad bylą nagrinėjanti teisėja negalėtų jos išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, ir nustatęs, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu, trečiojo asmens prašymo netenkino.
9. Įvertinus trečiojo asmens prašymo nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-789-638/2021 nagrinėjimo turinį, matyti, kad trečiasis asmuo nesutinka su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko atliktu jo nurodytų aplinkybių vertinimu ir dėl šios priežasties prašo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visą Kauno apygardos teismą. Vis dėlto pažymėtina, kad tai, jog trečiasis asmuo kitaip, nei nurodyta Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d nutartyje, vertina susiklosčiusią situaciją, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad civilinė byla Nr. e2-789-638/2021 negalėtų būti objektyviai ir nešališkai išnagrinėta Kauno apygardos teisme. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, paneigiančių bylą nagrinėjančio teismo ar atskirų šio teismo teisėjų galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus, taip pat byloje nėra duomenų, kad kuris nors teismo narys turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai. Todėl pašaliniam stebėtojui šiuo atveju neturėtų kilti abejonių dėl to, kad civilinė byla galėtų būti tinkamai ir nešališkai išnagrinėta teisme, kuriam ji yra teisminga.
10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, trečiojo asmens prašymas nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-789-638/2021 nagrinėjimo visą Kauno apygardos teismą netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Doledus“ prašymo nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-789-638/2021 nagrinėjimo.