Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas 2013-02-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės apribojimu vieneriems metams, teistas 2013-08-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 20 parų areštu, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d., 2 d. c pp, 2 d., bausmė subendrinta su 2013-02-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto, teistas 2014-09-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. 20 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. G. 2015 m. kovo 1 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, tyčia koliojo nukentėjusiąją E. G. necenzūriniais žodžiais, tampė nukentėjusiąją E. G. už plaukų bei išrovė jai kuokštą plaukų, ir taip nukentėjusiajai E. G. fizinį skausmą.

Kaltinamojo J. G. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:

J. G., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. kovo 1 d. jis parėjo namo, parsinešė alaus, bet nei mama, nei sugyventinė jo girto neįsileido ir jis nuėjo į namo rūsį ir ten užmigo. Jo mama atėjo jo žadinti ir su motina jis parėjo į butą, ir buto koridoriuje susiginčijo, atrodo dėl alaus. Tada jis sugriebė motinai ranka už plaukų ir ją tampė, išpešė mamai kuokštą plaukų. Mama iš kaimynės iškvietė policiją (25-26 b. l.);

nukentėjusioji E. G. parodė, kad 2015 m. kovo 1 d. apie 21 val. ji rado savo sūnų J. G., miegantį namo rūsyje, sandėliuke. Ji sūnų parvedė namo ir su juo namuose kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus ją vadino necenzūriniais žodžiais, ėmė tampyti už plaukų ir išrovė kuokštą plaukų. Jai sukėlė fizinį skausmą. Medikų pagalbos jai nereikėjo. Civilinio ieškinio ji nereiškia (12, 13-14 b. l.);

liudytoja V. S. parodė, kad 2015 m. kovo 1 d. apie 21 val. ji miegojo ir išgirdo triukšmą. Sugyventinio J. G. mama šaukėsi pagalbos. Koridoriuje ji pamatė, kaip J. G., įsikabinęs į plaukus, tampė E. G. Ji liepė liautis ir G. paleido motiną (20 b. l.);

iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto su priedais matyti, kad E. G. užfiksuotos smurto žymės galvoje - išrautas kuokštas plaukų (7-9 b. l.);

įš asmens blaivumo testų matyti, kad 2015 m. kovo 1 d. 22.10 val. J. G. nustatytas 3,21 promilių girtumas, nukentėjusiajai E. G. 2015 m. kovo 1 d. 21.58 val. nustatytas 1,77 promilių girtumas (11 b. l.).

Kaltinamojo J. G. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – mamai E. G..

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama arešto bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis J. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį J. G. siūlė nubausti 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 24 (dvidešimt keturias) paras arešto.

Kaltinamasis J. G. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis J. G. yra teisiamas ketvirtą kartą (36-41, 42-50 b. l.), teistumas neišnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (51-61 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (65 b. l.), niekur nedirba (68 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (63 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnija yra gavusi skundų dėl jo netinkamo elgesio (74 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis, prašė skirti arešto bausmę, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) J. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą paskirti bausmę - 36 (trisdešimt šešių) parų areštą (BK 49 str.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. G. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam J. G. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 2 d. (27, 29 b. l.), tai yra viena para.

Kaltinamajam J. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (34-35 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

J. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 36 (trisdešimt šešių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 24 (dvidešimt keturias) paras arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką J. G. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 2 d., tai yra vieną parą.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.