- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-668-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00793-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑1260‑853/2015 pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į antstolę su skundu, kuriuo prašė tenkinti prašymą dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė neteisėtai priėmė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes į areštuotą, įkalinimo įstaigoje esančią jo sąskaitą, pinigus perveda artimieji. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733, 736 straipsniuose bei kituose CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos numato iš kokių skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų gali būti daromos išskaitos. Artimųjų jam į įkalinimo įstaigos sąskaitą pervedamų lėšų negalima priskirti prie nuteistojo darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, iš kurių galimas išieškojimas, todėl negalima į jas nukreipti išieškojimo. Nurodė, kad artimųjų pervedamos nuteistajam lėšos yra kaip geranoriška parama, skirta būtiniausiems jo poreikiams tenkinti. Nors valstybė nuteistuosius absoliučiai viskuo aprūpina, tačiau jie turi teisę rašyti laiškus, skambinti telefonu, nusipirkti vitaminų, papildų, higienos priemonių, dantų šepetuką, dantų pastą, skalbimo miltelius. Pareiškėjas teigė, kad patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Antstolė E. M. išnagrinėjo skolininko skundą ir 2015-03-12 patvarkymu Nr. S3e-10835 atsisakė jį tenkinti, nustačiusi, jog skundas nepagrįstas, o pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą perdavė Mažeikių rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2015-03-25 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sutiko su antstolės argumentu, jog priverstinis išieškojimo vykdymo procesas neatima iš skolininko teisės mokėti skolas pačiam papildomai ir geranoriškai, tačiau vien tai, kad skolininkas tokią teisę turi, nėra ir negali būti pripažinta teisėtu pagrindu antstolei panaikinti skolininko atžvilgiu taikytas priverstinio išieškojimo vykdymo priemones, t. y. areštą jo sąskaitai, esančiai Alytaus pataisos namuose. Teismas sprendė, kad skolininkas, pateikdamas skundą dėl antstolės atlikto veiksmo, t. y. dėl 2015 m. vasario 11 d. patvarkymo dėl atsisakymo patenkinti 2015-01-27 prašymą, nepateikė nė vienos pagrįstos aplinkybės, patvirtinančios skundo dalyką ir nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių skunde išdėstytus argumentus. Atsižvelgęs į tai, kad išnagrinėjus pareiškėjo skundą neteisėti antstolės E. M. veiksmai nenustatyti, o vykdomojoje byloje 2015 m. sausio 15 d. patvarkymu priverstinis išieškojimas nukreiptas į pinigines lėšas, kurios nepriskirtinos toms pinigų sumoms, iš kurių išieškojimas nėra galimas, nenustačius teisinių pagrindų sustabdyti vykdomąją bylą, skolininko prašymo panaikinti skolininkui priklausančių piniginių lėšų areštą teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutartį ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ priedo, kad būtų išaiškinta, ar ši norma neprieštarauja Konstitucijos 19–26 straipsniams bei BVK 92-110 straipsniams. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Apeliantas nurodo, kad areštuotos lėšos yra jo artimųjų geranoriškai skiriama parama būtiniausiems įkalinto asmens, kuris nedirba, turi rimtų sveikatos problemų, poreikiams tenkinti. Mano, kad išieškojimas iš šių lėšų pažeidžia pareiškėjo teises, interesus, žemina jo orumą, kelia grėsmę esminėms pareiškėjo teisėms.Apelianto teigimu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ priedo forma panaikina visas teises ir pareigas, numatytas BVK 92–110 straipsniuose, taip pažemindama nuteistojo orumą ir atimdama teisę naudotis suteiktomis teisėmis. Mano, kad ši forma prieštarauja Konstitucijos 19–26 straipsniams, todėl pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą.Apeliantas nurodo, kad pataisos namų duodama pašalpa yra 3 eurai per mėnesį, už tokią sumą negalima įsigyti taksofono kortelės, vokų, pašto ženklų, pastos, šampūno, dantų šepetėlio, vitaminų, maisto papildų, cigarečių, vaisių ir t. t. Pareiškėjas teigia, kad jau tris mėnesius nevalgė vaisių, yra rūkantis, bet negali įsigyti cigarečių. Nurodo, kad visiems šiems būtiniems dalykams lėšų skirdavo artimieji, kad su jais pareiškėjas palaikytų santykius.
Atsiliepimas
Antstolė E. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nurodo, kad pareiškėjas pamiršta Konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog nėra bausmės be įstatymo, kurio 2 dalyje nurodyta, kad šis straipsnis nekliudo teisti ir nubausti kiekvieną asmenį už kokius nors veiksmus ar neveikimą, kurie jų padarymo metu pagal civilizuotų tautų visuotinai pripažintus bendrus teisės principus buvo laikomi nusikaltimais. Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra įkalintas, nėra ir negali būti traktuojama kaip išimtinė jo teisė nevykyti Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymo reikalavimų, tarp kurių yra įvardinta ir skolininko pareiga susimokėti skolas. Nurodo, kad nuteistajam, neįvykdžiusiam savo prievolių, taikomos tokios pat įstatymo numatytos priverstinio pobūdžio priemonės, kaip ir asmenims, neatliekantiems bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, todėl pareiškėjo atskirajame skunde išsakyta pozicija, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ priedo forma prieštarauja BVK 92–110 straipsniams, Konstitucijos 19–26 straipsniams, yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl antstolio veiksmų, susijusių su išieškojimu iš nuteistojo asmens sąskaitos, kurią administruoja bausmės vykdymo institucija, konkrečiai, toje sąskaitoje esančių nuteistojo lėšų arešto. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau privalo įvertinti esminius atskirojo skundo argumentus, neišeidamas už atskirojo skundo ribų.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad antstolės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš nuteistajam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra pagrįstas, nes tokia patvarkymo forma nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vis dėlto, pareiškėjas nurodo, kad tokių lėšų areštas pažeidžia jo teises, jis negali apsirūpinti būtiniausiais dalykais, todėl mano, kad yra pagrindas kreiptis Konstitucinį Teismą dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ formos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19–26 straipsniams bei Bausmių vykdymo kodekso 92–110 straipsniams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad įstatymas nedraudžia skolininkui gera valia vykdyti savo prievoles išieškotojui, tokiu atveju nebūtų pradėtas priverstinis vykdymo procesas, tuo pačiu nebūtų taikomas areštas pareiškėjo lėšoms. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų bent iš dalies geruoju vykdęs teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo lėšų areštas neproporcingai riboja jo, kaip skolininko, teises.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, tačiau lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus
Kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo, jo manymu, skundžiamas antstolės patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktais, todėl plačiau antstolės veiksmų teisėtumo apeliacinės instancijos teismas nevertina.
Pareiškėjas nurodo, kad areštavus visas jos lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurias pareiškėjui perveda artimieji, jis negali įsigyti būtiniausių dalykų, tokių kaip šampūnas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir kt. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 str., reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.), nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.). Nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.), ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės mitybos normos (173 str. 5 d.). Kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, o kitos pareiškėjo nurodomos išlaidos (išlaidos vaisiams, cigaretėms ir kt.) negali būti priskiriamos būtiniausioms išlaidoms. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, kad jam reikalinga speciali mityba ir kad šių specialių poreikių valstybė nepatenkina. Šiuo atveju būtent pareiškėjas privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.). Be to, pareiškėjo argumentai, susiję su blogomis gyvenimo, higienos, maitinimo sąlygomis įkalinimo įstaigoje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgus į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, pagrindo spręsti, kad lėšų areštu yra pažeidžiamos prigimtinės pareiškėjo teisės, ir tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra, tuo pačiu nėra ir įstatymo nustatytų pagrindų kreiptis į LR Konstitucinį Teismą (CPK 3 str. 3 d.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Darytina išvada, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.