Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

atsakovo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Elenai Neimaer – Zinkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu sujungti įsiterpusį 0,25 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypą žemės ūkio paskirties su besiribojančiais, pareiškėjui A. R. nuosavybės teise priklausančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, Kėdainių rajone.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 žemės ūkio paskirties žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas 2014-05-23 prašymu kreipėsi į atsakovą parduoti jam 0,25 ha ploto žemės juostą (apie 200 m ilgio ir 13 m pločio), kuri įsiterpusi tarp pareiškėjui priklausančių žemės sklypų. Dėl to, remdamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (2014-01-02 įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija), atsakovui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovas raštu Nr. 9SD-(14.9.104)-1555 pareiškėją informavo, kad šis sklypas nėra laikomas įsiterpusiu valstybės žemės sklypu, kadangi jis nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir jį galima suformuoti kaip atskirą sklypą, todėl pareiškėjo prašymas buvo nepatenkintas.

Pareiškėjas ir jo atstovas mano, kad ginčo situacijoje būtina vadovautis 2003-02-18 LRV Nutarimu Nr. 236 Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos bei šiuo nutarimu patvirtintomis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis (toliau - Pardavimo taisyklės). Pareiškėjas apie tai 2014-07-22 prašymu informavo atsakovą ir pateikė naują prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą 0,25 ha laisvą žemės sklypą sujungiant su man nuosavybės teise priklausančiais sklypais. Prašyme pareiškėjas rėmėsi paminėto LRV nutarimo 2.3 p. ir Pardavimo taisyklių 5-1 p., kuriame nurodyta, kad pagal Pardavimo taisykles taip pat parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, nedidesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ar žemės reformos pertvarkymo projektą. Šiame punkte kalbama apie įsiterpusį žemės plotą tarp privačių žemės sklypų ne didesnį kaip 1 ha plotą, ir kad ginčo atveju tinkamas naudoti žemės ūkio veiklai sklypas įsiterpęs tarp nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties sklypų. Šio žemės sklypo plotas tėra 0,25 ha, todėl visiškai nesuprantama atsakovo pozicija dėl negalimumo sujungti su dviems pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės ūkio paskirties sklypais. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 p., 2.6 p. pasakyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas LRV nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taigi, jeigu LRV nusprendė, kad gali būti prijungiamas įsiterpęs žemės sklypas iki 1 ha dydžio, todėl 0,25 ha dydžio sklypas negali būti pripažintas racionaliu ir suformuotas kaip atskiras sklypas, kadangi jo neįmanoma kitam asmeniui naudotis pagal jo paskirtį, nes 13 m pločio ir 200 m ilgio žemės juostoje su jokia technika neįmanoma dirbti. Dėl atsakovo teiginiai prieštarauja LRV nutarimo Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2.3 p., o taip pat teisingumo bei protingumo principams. Atsakovas 2014-07-30 rašte Nr. 9SD-(14.9.1040-2315 nepagrįstai nurodė, kad teisės aktai nepateikia įsiterpusio žemės ploto apibrėžimo perleidžiant žemės ūkio paskirties žemę, todėl įsiterpęs žemės ūkio paskirties žemės plotas turi būti aiškinamas analogiškai kaip nurodyta 1999-06-02 LRV nutarimo Nr. 692 Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2.15 p.p. - įsiterpę valstybinės žemės plotai laikytini įsiterpusiais, kai šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Tais atvejais, kai valstybinės žemės plotai yra suteikti laikinai naudotis arba išnuomoti ir tinkamai naudojami pagal paskirtį (t.y. - žemės ūkio veiklai), laikytina, kad tokie plotai neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi gali funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjas ir jo atstovas pabrėžė, kad atsakovas nepagrįstai remiasi 1999-06-02 LRV nutarimu Nr.692, nes šiuo atveju kalbama apie žemės ūkio paskirties žemę. Dėl to pareiškėjo prašymas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2003-02-18 LLRV nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 2.3 p.p. ir šiuo nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 5-1 p. nustatyta tvarka, kur nieko nekalbama apie žemės sklypų racionalumą ir jų suformavimą, kaip atskirų sklypų, taip pat nieko nekalbama apie naudojamų ir išnuomotų žemės sklypų pardavimą. Nacionalinė žemės tarnyba 2014-09-08 raštu Nr. 1SS-(7.5O)- 2320 pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti ir nurodė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir NŽT teritorinis padalinys.

Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad skundo reikalavimas turėtų būti patenkintas dėl ginčo situacijos teisinio reglamentavimo, nes 2003-02-18 LRV nutarimo Nr. 236 Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2.3 p.p. pasakyta, kad pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles taip pat parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, nedidesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose, ir nedidesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba žemės reformos žemėtvarkos projektą. Paminėta teisės akto nuostata numato, kad jeigu įsiterpęs laisvos žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius įsiterpusius parduotinus laisvos žemės plotus ir šį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs parduotinas laisvos žemės plotas gali būti didinamas. Taigi, įsiterpusio žemės sklypo plotas (ginčo atveju - 0,25 ha) nėra jokia kliūtis parduoti pareiškėjui minimą žemės sklypą, kadangi jis neviršija 1 ha, o be to, minimo žemės sklypo plotą sudaro siaura juosta. Atsakovas taip pat nepagrįstai remiasi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 str. 2 d., kurioje nurodyti 3 atvejai, kuomet asmenims formuojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai pardavimui ne aukciono būdu. Vienas iš atvejų - sklypų savininkai turi teisę ne aukciono būdu pirkti tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties plotus, neviršijančius Žemės reformos įstatyme nustatyto dydžio, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Nei šis įstatymas, nei atsakovo nurodyti poįstatyminiai normatyviniai aktai neapibūdina, kas tai yra „racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas". Be to, 2014-01-02 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (įsakymo Nr. 3D-1 /D 1-1 redakcija) 32 p. įtvirtinta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. 200 m ilgio ir 13 m pločio siaura žemės ūkio paskirties įsiterpusi žemės sklypo juosta negali būti pripažinta racionalių ribų ir tinkama naudoti pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, kadangi nei vienas ūkininkas nenorės tokio žemės sklypo nei pirkti, nei nuomoti, kadangi joje neįmanoma bus dirbti. Taisyklių 33 p. numato, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Šis punktas aiškiai nurodo, kad žemės ūkio paskirties sklypus, reikia taip formuoti ir pertvarkyti, kad besiribojantis žemės sklypai ir įsiterpęs žemės sklypas nepablogintų šių žemės sklypų sąlygų ir galimybių ūkinei veiklai vystyti bei nepablogintų veiklos sąlygų gretimų žemės sklypų naudotojams. Be to, joks teisės nedraudžia įsiterpusį žemės sklypą parduoti, sujungiant jį su besiribojančiais privačiais man priklausančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, kai jis yra suteiktas laikinai naudotis.

Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 32-34) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2014-09-08 raštu Nr. 1SS—(7.5)-2320 informavo pareiškėją, jog 2004-10-04 Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklų patvirtinimo (2014-01-02 įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) 2.6 p. nurodyta, kad projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas LRV nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pabrėžė, kad LVAT suformuotoje teismų praktikoje yra nurodyta, kad būtų galima be aukciono parduoti žemės sklypą, turi būti nustatytos aplinkybės: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas atitinka teisės aktuose įtvirtintus ploto reikalavimus, 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (LVAT 2014-09-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-561-14). Atsakovas ir jo atstovė akcentavo, kad vertinant ar laisvos žemės plotas laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, būtina atsižvelgti į tai, ar rengiant žemėtvarkos projektus, įsiterpusiuose žemės plotuose gali būti suformuoti atskiri žemės sklypai, tinkami jų naudojimui pagal paskirtį - ar toks laisvos valstybinės žemės plotas gali funkcionuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos 1998-04-23 Žemes ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo 43 p. konstatuota, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais, o žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Remiantis šuo reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti 0,25 ha žemės sklypas ribojasi su keliu ir jo plotas yra didesnis negu Metodikoje nustatytas minimalus galimas racionalaus dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas, šį sklypą galima suformuoti atskiru sklypu ir tinkamai ji naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 2 žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 1,2478 ha ir 0,7704 ha ploto (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie žemės sklypai (projektiniai Nr. 255-2 ir Nr. 267-3) įregistruoti viešajame registre ir pažymėti Žemės reformos žemėtvarkos projekte (b.l. 27-30, 36). Paminėtus pareiškėjui priklausančius žemės sklypus skiria 0,25 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypas, kurio išmatavimai 15 x 250 metrų (b.l. 36). Minėtas valstybinės žemės plotas šiaurinėje dalyje ribojasi kitam fiziniam asmeniui priklausančiu žemės sklypu, pietinėje dalyje – su valstybine žeme, kuri naudojama ir pažymėta Žemėtvarkos projekte kaip privažiavimo kelias prie žemės sklypų Nr. 255-2, Nr. 267-3, Nr. 267-2, Nr. 272-1, Nr. 264-4, Nr. 255-3 ir taip pat prie ginčo žemės sklypo (b.l. 36). Pareiškėjas 2014-05-23, 2014-07-22, 2014-07-23, 2014-08-12 prašymais kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Kėdainių skyrių bei NŽT prie ŽŪM dėl tarp pareiškėjui priklausančių sklypų įsiterpusio 0,25 ha ploto valstybinės žemės pardavimo jam ne aukciono tvarka (b.l. 23-26). Atsakovas 2014-04-24, 2014-05-30, 2014-07-30, 2014-09-08 raštais (b.l. 15-22) iš esmės atsisakė pradėti minėto žemės sklypo pardavimo procedūra. Tiek atsakovas, tiek ir NŽT prie ŽŪM Direktoriaus pavaduotojas savo atsisakymą motyvavo tuo, kad 0,25 ha žemės plotas nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, kadangi iš šio valstybinės žemės ploto galima suformuoti atskirą žemės ūkio paskirties sklypą ir jis gali funkcionuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Akcentavo ir tai, kad 2013-05-30 atsakovo įsakymu Nr. 9VĮ-(14.9.2)-613 paminėtas 0,25 ha žemės sklypas (kaip atskiras plotas) buvo išnuomotas pareiškėjui.

2003-02-18 LRV nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklų (2014-03-28 redakcija) 5-1 p. įtvirtinta nuostata, kad laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995-06-01 miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, parduodami besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, šiuos plotus sujungus su jų nuosavybės teise valdomais besiribojančiais žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ar žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Teismas taip pat akcentuoja, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 str. 1 d. (nuo 2014-05-01 galiojanti redakcija) numatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2 dalyje įtvirtinta, jog valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai, parduodama suformavus žemės ūkio paskirties žemės sklypus teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Paminėto Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. įvardintas galimo pirkimo ne aukciono būdu atvejis – privačių žemės sklypų savininkai tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, neviršijančius Žemės reformos įstatyme nustatyto dydžio, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Žemės reformos įstatymo 8 str. 6 d. reglamentuoja, kad valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai. Šie įsiterpę žemės plotai privačion nuosavybėn be aukciono gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos eilės. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2004-10-04 Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (nuo 2014-01-15 galiojanti redakcija), 2.6 p. taip pat įtvirtinta, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas LRV nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, o 4.4 p. numatyta, jog įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Paminėtų Taisyklių 32 p., 33 p., 34 p. įtvirtintos principinės šio proceso nuostatos, kurios aktualios ir ginčo situacijos teisniam vertinimui. Taisyklių punktuose įtvirtinti imperatyvai, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Minėti sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Be to, žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi, kalvotame reljefe – išilgai horizontalių arba taip, kad dirbant žemę būtų išvengta dirvožemio erozijos procesų. Aktualu ir tai, kad 1998-04-23 Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo Metodikos (2012-01-01 redakcija) 43 p. imperatyviai nustatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais ar jų viduriu, miškų, kitų aiškių naudmenų (pelkių), valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, senomis ežiomis, besiribojančių žemės sklypų ribomis, taip pat turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Be to, ir 1999-06-02 LRV nutarimu Nr. 692 patvirtintų Taisyklių 2.15 p. (2014-03-28 redakcija), reglamentuojantis ne žemės ūkio paskirties, tačiau kitos paskirties valstybinės žemės pardavimą, taip pat numato, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.

Apibendrindamas paminėtą teisinį reguliavimą teismas daro išvadą, kad Žemės įstatyme, taip pat ir Žemės reformos įstatyme bei teismo sprendime pamintuose poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus teisinio reguliavimo mechanizmas reiškia, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais (ABTĮ 57 str.). Šia nuostata yra siekiama Lietuvos valstybėje užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės bei valstybės biudžetus gavimą. Nežiūrint to, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis (ne viešo aukciono būdu) įsigyti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės plotą, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (Teismų įstatymo 33 str., LAT 2011-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011). Pagal aptartą teisinį reguliavimą laisvą valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą turi teisę įgyti besiribojančių žemės sklypų savininkai, bet tik esant visumai sąlygų: 1) tai turi būti laisvas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės plotas ne mažesnis kaip 0,10 ha, 2) jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės ūkio paskirties žemės sklypo, 3) šis valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (ABTĮ 13 str., 20str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2010-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2010, LApT 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011, LAT 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008). Akcentuojama, kad teisės aktais nustatytas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurį norima įsigyti ne viešo aukciono būdu, minimalus plotas – 0,10 ha. Teismui pateiktų įrodymų visuma duoda pagrindą išvadai, kad ginčo sklypo plotas – 0,25 ha, sklypas yra taisyklingos stačiakampio formos, ribos sutampa su kitais viešajame registre įregistruotais žemės sklypais, turi privažiavimą, kuris pažymėtas teritorijos planavimo dokumente, 2013-05-30 įsakymu Nr. 9VĮ-(14.9.2)-613 kaip atskiras žemės ūkio paskirties sklypas buvo išnuomotas pareiškėjui (šią aplinkybę proceso dalyviai pripažįsta). Be to, iš esmės analogiškas plotas, įsiterpęs tarp žemės sklypų (kadastriniai Nr. 267-2 ir Nr. 267-3), šiuo metu taip pat išnuomotas kitam fiziniam asmeniui (Aušvydienei). Teismas taip pat akcentuoja, kad 0,25 ha ploto žemės sklype, kurio kraštinių ilgiai maždaug 15 x 200 m, yra reali galimybė verstis žemės ūkio veikla: sodinti daržoves, ganyti gyvulius ir t.t.. Iš to seka, kad pareiškėjo prašomame parduoti 0,25 ha žemės ūkio paskirties plote yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės ūkio paskirties žemės sklypą su atskiru privažiavimu, kuris pažymėtas Žemėtvarkos projekte (b.l. 36), ir todėl pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp jam ir kitam asmeniui (projektinis Nr. 533) priklausančių sklypų, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos (ABTĮ 57 str.). Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, tiesiogiai nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Teismas taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas ir jo atstovas skunde bei posėdžio metu nurodė visą eilę teisės aktų, kurių normos taikomos ne tik valstybinės žemės ūkio paskirties plotams, bet ir kitos paskirtiems valstybinei žemei. Iš šių teisės aktų visumos pareiškėjas ir jo atstovas, nevertindami jų sistemiškai, neatsižvelgdami į LVAT suformuotą praktiką dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, paima tik atskiras teisės normas, kurias bando interpretuoti (pritaikyti) savo naudai. Visa tai negali būti pakankamu pagrindu skundui patenkinti. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.