Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovei G. R. dėl bendravimo tvarkos su artimu giminaičiu nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti jos bendravimo tvarką su artima giminaite – vaikaite A. T., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė:

1.1. jos sūnus L. T. su atsakove G. R. (Duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. T.. L. T. su G. R. santuokos sudarę nebuvo, tačiau kartu gyveno, buvo pora, todėl sūnus tėvystę pripažino pareiškimu notarų biure. (Duomenys neskelbtini) sūnus L. T. mirė. Po sūnaus laidotuvių atsakovė jai nebeleidžia matytis su vaikaite A. T.. Iki sūnaus mirties su anūke bendraudavo, ją matydavo, prižiūrėdavo, palikdavo jos priežiūrai ir su nakvyne. Mano, jog toks atsakovės elgesys neturi pagrindo, nes yra nulemtas pykčio, principų, keršto jai. Tačiau vien konfliktiški atsakovės ir jos santykiai negali būti pakankamas pagrindas apriboti arba visai nutraukti močiutės ir vaikaitės bendravimą. A. yra vienintelė anūkė, ją myli, nori matyti kaip ji auga, nori ja pasirūpinti.

1.2. Kadangi A. dabar tik metukai ir keturi mėnesiai, ilgesnį laiko tarpą jos nemačiusi, ji gali būti nuo jos ir jos aplinkos atitolusi, todėl siekiant, kad A. jaustųsi kuo geriau, jai nebūtų streso, prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, o po pereinamojo laikotarpio nuolatinę bendravimo tvarką: nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu turi įvykti ne mažiau kaip 12 susitikimų kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 16 val. tarp A. T. ir anūkės A. T., vaiko arba A. T. gyvenamojoje vietoje. A. T. apie ketinimą bendrauti su anūke A. T. SMS žinute praneša vaiko motinai G. R. prieš 2 kalendorines dienas; 2. Po pereinamojo 6 mėnesių laikotarpio mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį A. T. pasiima anūkę A. T. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 9 val. valandą ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 valandos. A. T. apie ketinimą bendrauti su anūke A. T. SMS žinute praneša vaiko motinai G. R. prieš 2 kalendorines dienas; 3. Po pereinamojo 6 mėnesių laikotarpio A. T. su anūke A. T. bendrauja per A. T. gimimo dieną – sausio 17 d.; per tėčio L. T. gimimo dieną -rugpjūčio 09 d., pasiimant anūkę iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 11 valandą (jeigu tą dieną lanko darželį – 16 valandą pasiima iš darželio) ir grąžina anūkę į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 19 valandą. 4. Po pereinamojo laikotarpio A. T. turi teisę su anūke A. T. praleisti neporinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną, porinių metų Šv. Velykų pirmą dieną, Naujųjų metų pirmą dieną. A. T. pasiima anūkę A. T. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 9 val. valandą ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 valandos. 5. A. T. turi teisę susitikti su anūke A. T. jos gyvenamojoje vietoje ar išvykti su ja iš gyvenamosios vietos iki 4 valandų per A. T. gimimo dieną (kovo 28 d.). A. T. apie ketinimą bendrauti su anūke A. T. SMS žinute praneša vaiko motinai G. R. prieš 7 kalendorines dienas; 6. Vaiko motina G. R. privalo per 1 dieną po savo gyvenamosios vietos pasikeitimo pranešti A. T. SMS žinute apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, tuojau pat pranešti apie telefono numerio, skirtų bendrauti dėl vaiko, pasikeitimą. 7. Nei viena iš šalių neturi teisės vaiko akivaizdoje ar jai girdint kalbėti nepagarbiai apie vaiko motiną, tėvą, močiutę, diegti vaikui nepagarbą, naudoti orumą žeminančius žodžius. Abi Šalys privalo diegti vaiko pagarbą savo tėvams ir artimiesiems giminaičiams. 8. Šalių sutarimu galima ir kitokia nei nurodyta šioje bendravimo tvarkoje A. T. ir A. T. bendravimo tvarka, jei kyla būtinybė ją keisti dėl vaiko ligos, užimtumo ugdymo įstaigose, kelionės ar kitų objektyvių aplinkybių.

1.3. Įstatymas nenurodo, kokias būtent konkrečias sąlygas būtina sudaryti vaikams bendrauti su artimais giminaičiais. Šios sąlygos priklauso nuo vaikų amžiaus, poreikių, šeimos, kurioje auga vaikai, savitumų, giminaičių gyvenimo aplinkos, susiformavusių tarpusavio santykių ir pan. Tačiau kiekvienu atveju vaikai turi turėti galimybę susitikti ir bendrauti su artimais giminaičiais, jausdami giminės bendrumo ryšį. Bendrauti su artimais giminaičiais yra vaikų teisė, kurią turi užtikrinti tėvai.

2. Atsakovė G. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime nurodė:

2.1. Su atsakovės sūnumi L. T. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. L. T. 2024 m. sausio pabaigoje išvyko į užsienį dirbti ir ten (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovė kaltina ją, kaip prisidėjusią prie jos sūnaus mirties, nors ji tuo metu gyveno Lietuvoje, todėl jų santykiai iš tiesų yra blogi. Kadangi ieškovės kaltinimai yra niekuo nepagrįsti, mano, kad ji savo nuomonę gali pradėti įteigti dukrai, ar kitaip formuoti jos neigiamą požiūrį į ją, tai iš esmės apsunkintų jos kaip motinos pareigų atlikimą. Nors ieškovė savo reikalavimą grindžia nacionaliniais teisės aktais, teismų praktika bei EŽTT praktika, tai nėra besąlygiškas pagrindas tenkinti jos reikalavimus. Mano, kad šioje byloje reikalinga nustatyti daug teisiškai reikšmingų aplinkybių.

2.2. Tarp ieškovės A. T. ir jos dukters A. T. niekada nebuvo susiklostę jokie santykiai, kaip iš dalies tą pripažįsta ir ieškovė. Gimus A., ieškovė nepadėjo jos auginti, prižiūrėti, aplankė tik kelis kartus ir jos buvo nuvykę keletą kartų. Gyvena apie 30 km atstumu. A. ieškovės nepažįsta. Tuo tarpu, tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje, ieškovės minimoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos žmogaus teisių komisijos ataskaitoje, akcentuojamas esantis ryšys tarp vaiko ir jo artimųjų giminaičių, kuris turėtų būti užtikrinamas, išskyrus atvejus, jei tokio ryšio užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų.

2.3. Šioje situacijoje ryšio tarp A. ir ieškovės nėra, jis turėtų būti kuriamas. Toks naujo ryšio sukūrimas, turėtų teigiamai veikti A. gyvenimą, saugoti jos psichinę sveikatą, nebloginti santykių su manimi ir su mano aplinka, tačiau, esant tokiems nepasitikėjimo, nepagarbos santykiams tarp jos ir ieškovės, ryšio tarp A. ir ieškovės sukūrimas, kuris teigiamai veiktų A. gyvenimą, yra mažai tikėtinas. A. su ieškove nesieja jokie emociniai ryšiai.

2.4. Kadangi ji yra likusi viena atsakinga už A. paruošimą gyvenimui, savo kaip motinos pareigas vykdo tinkamai, A. dar negalint išreikšti savo nuomonės, ji geriausiai žino dukters poreikius ir tai, kas yra jai geriausia. A. neužilgo sukaks pusantrų metų, ji prie jos (atsakovės) yra labai prisirišusi, kas yra natūralu tokio amžiaus vaikui, nemėgsta važiuoti automobiliu, ieškovės visiškai nepažįsta. Nors aš iš principo neprieštarauja, kad A. pažintų ieškovę ir su ja bendrautų tiek, kiek tai atitiktų geriausius vaiko interesus, tačiau šiuo metu ji yra per maža. Šiuo metu ji pratinasi prie savo gyvenamosios aplinkos ir kartu su ja gyvenančių žmonių, kurie būna su ja nuo gimimo. Būdama atsakinga už savo dukrą, siekdama stebėti bendravimo procesą ir jo pasekmes, mano, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti ieškovės gyvenimo sąlygas bei jos sveikatos būklę ir pan.

2.5. Jos žiniomis, kartu su ieškove gyvena du jos vaikai, prieš keletą metų ieškovei buvo teikiama socialinė pagalba, po L. mirties ieškovė turėjo problemų su psichine sveikata, tą sakė pati ieškovė. Mano, kad šios aplinkybės turi būti atskleistos ir išsiaiškintos, nes jos turi įtaką, sprendžiant ieškovės ir A. bendravimo tvarką. Kai bus išsiaiškintos ieškovės realios galimybės bendrauti su A., tada galės pasisakyti apie konkrečią bendravimo tvarką su dukra.

3. Atsakovė G. R. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir savo siūlomą ieškovės ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, kuriuose nurodė:

3.1. Maždaug prieš metus laiko pradėjo pastebėti, kad A. smarkiau pravirkus, sustoja kvėpavimas. Kad išeiti iš tos būsenos, ji daro tam tikrus veiksmus, bando visaip nukreipti jos dėmesį į ką nors ir pan. Tai reikalauja greitos reakcijos ir didelio savo vaiko pažinimo. Tokia būsena būna apie 2-3 kartus per savaitę, kartais ir dažniau. Norint suteikti greitą pagalbą A. reikia stiprių rankų, greitos reakcijos, jai artimų žmonių ir saugios ir pažįstamos aplinkos. (Duomenys neskelbtini) kreipėsi pas šeimos gydytoją, kuris išrašė siuntimą pas vaikų neurologą. (Duomenys neskelbtini) A. buvo nustatyta diagnozė – nepatikslintas tikas.

3.2. (Duomenys neskelbtini) VTAS specialistės apsilankymo pas ieškovę rašte nurodyta: ,,Pati ieškovė šiuo metu yra bedarbė. Prieš metus laiko ji darbe patyrė rankos traumą, iki šios dienos ranka nėra pilnai atsistačiusi, todėl jai nustatytas neįgalumas. Gauna neįgalumo pensiją bei prisiduria dirbdama įvairius darbus, rinkdama miške uogas, grybus, teikdama pavėžėjimo paslaugas ir kita. Pasak jos, gaunamų lėšų pakanka pragyventi jai ir jos dviem sūnums“. Atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę, nemano, kad ieškovė, pagal savo fizines galimybes, gali saugiai, pilnavertiškai, laiku pasirūpinti A., jei A. būtų pas ją. Ypač atsižvelgiant į A. nustatytą diagnozę.

3.3. Nustatyta bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius A. interesus, neturi likti jokios abejonės, kad A. bus tinkamai pasirūpinta, kad jai bus užtikrintas visokeriopas saugumas ir pilnai bus patenkinti jos poreikiai. Jokia rizika ar neapibrėžtumas šioje situacijoje negalimi.

3.4. Siūlo nustatyti tokią ieškovės A. T. ir dukters A. bendravimo tvarką: ieškovė A. T. lanko savo anūkę A. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T. gyvenamojoje vietoje antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 14 iki 16 val., prieš dieną informuodama atsakovę G. R. apie atvykimą; ieškovė A. T. per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus, A. gimimo dieną, A. tėvo L. T. gimimo dieną atvyksta į A. gyvenamąją vietą ieškovės pasirinktu laiku, ir prabūna ne daugiau kaip 3 valandas, prieš vieną savaitę informavusi ir suderinusi su atsakove G. R. konkretų apsilankymo laiką.

4. Gauta išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodoma:

4.1. (Duomenys neskelbtini) mobiliuoju telefonu buvo susisiekta su atsakove. Pokalbio metu atsakovė nurodė, kad apie ieškinį ir jo reikalavimus nieko nežinanti. Ji pakankamai ilgą laiką gyvena Norvegijoje, į Lietuvą buvo grįžusi birželio mėn. tik kelioms dienoms. Supažindinus atsakovę su ieškinio pagrindiniu reikalavimu, buvo nurodyta, kad ji su ieškiniu kategoriškai nesutinka. Atsisakė nurodyti tikslų savo gyvenamosios vietos adresą, kuo Norvegijoje užsiima. Teigė, kad nežada dalyvauti jokiame teismo procese ir atsisakė toliau bendrauti.

4.2. Skyriuje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gauta pranešimų apie galimus A. T. teisių pažeidimus. (Duomenys neskelbtini) gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vaiko A. T., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminė atstovė G. R. yra neblaivi, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) prom. neblaivumas. Atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), medikai nustatė, kad motina G. R., yra vartojusi narkotinių medžiagų. Vaikui A. T. galimai nesaugi aplinka su motina. Skyriaus specialistams atvykus nurodytu adresu, pasitikę policijos pareigūnai nurodė, kad vaiko motinai VšĮ (duomenys neskelbtini) atliktas šlapimo tyrimas, nustatyta, kad tyrimas teigiamas metamfetaminui. Pareigūnams užpildžius apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje klausimyną G. R. buvo išduotas apsaugo nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (Nr. (duomenys neskelbtini)); G. R. įpareigota 15 dienų nesiartinti 100 m atstumu prie savo dukters, nebendrauti, neieškoti ryšių.

4.3. (Duomenys neskelbtini) Skyriaus specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jos sutuoktinio tėvui priklausančioje sodyboje. Namas medinis, vieno aukšto. Name yra du kambariai ir virtuvė. Vienas kambarys skirtas ieškovės sūnums, kitas kambarys yra jos. Kambaryje yra dvigulė lova, kelios drabužių spintos, išardyta vaikiška lovelė, komoda skirta A. daiktams laikyti, keletas žaislų, naujai nupirktų drabužių A.. A. svečiavimosi metu ji miegotų tame pačiame kambaryje kaip ir ieškovė, tik savo lovelėje. Lankymosi šeimoje metu namuose vyko remonto darbai, buvo keičiami langai, lyginamos kambarių sienos. Namuose yra įrengta vonia su tualetu. Namai šildomi kietu kuru. Dėl vykusių remonto darbų namuose vyravo netvarka. Pokalbio metu ieškovė specialistei nurodė, kad kol sūnus buvo gyvas, ji labai dažnai prižiūrėdavo anūkę A.. Išleisdavo G. vykti į šventes ir koncertus. A. ji prižiūrėdavo po kelias paras laiko. Su anūke buvo sukurtas labai glaudus ir artimas ryšys. A. yra žinoma ieškovės gyvenamoji aplinka. Pasak ieškovės, po sūnaus mirties G. ją visur užblokavo, todėl ji neturi galimybės nei nuotoliu nei gyvai pasimatyti su anūke. Sukurtą ryšį su anūke norėtų išlaikyti, todėl ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Pati ieškovė šiuo metu yra bedarbė. Prieš metus laiko ji darbe patyrė rankos traumą, iki šios dienos ranka nėra pilnai atsistačiusi, todėl jai nustatytas neįgalumas. Gauna neįgalumo pensija, bei prisiduria dirbdama įvairius darbus, rinkdama miške uogas, grybus, teikdama pavėžėjimo paslaugas ir kita. Pasak jos, gaunamų lėšų pakanka pragyventi jai ir jos dviems sūnums.

4.4. Kadangi atsakovė su mažamete dukra nuo (duomenys neskelbtini) gyvena Norvegijoje ieškovei siūlė apsvarstyti kitą bendravimo tvarką, nes šiuo metu prašoma patvirtinti bendravimo tvarka bus sunkiai įgyvendinama.

5. Ieškovė A. T. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po sūnaus L. T. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini), neteko galimybės matyti anūkę A. T.. Atsakovė jai pasakė, kad anūkę galės matyti tik tada, kai ji paaugs. Iki tol, kol sūnus buvo gyvas, dažnai bendraudavo su anūkę, važiuodavo vieni pas kitus į svečius, anūkę palikdavo jai pasaugoti, pirkdavo mišinukus, žaislus. Buvo palikta ir su nakvyne, kokius 4-5 kartus. Anūkė su ja jausdavosi labai gerai, šypsodavosi, tiesdavo rankytes, pasiilgdavo. Po sūnaus mirties anūkę matė tik 3 kartus, nes atsakovė parašė, kad išvažiavo gyventi į užsienį, laukė, kada grįš. Pas anūkę dabar bijo važiuoti, ji (ieškovė) A. namuose yra nepageidaujama, laukia koks bus teismo sprendimas dėl bendravimo. Su atsakove santykiai iki anūkės gimimo buvo geri, o po to įvairūs, buvo gerų ir blogų dienų. Šiuo metu susitarti su atsakove dėl bendravimo su anūke nepavyksta. Mano dėl to, kad pas atsakovę veikia principai, ji pyksta dėl to, jog nebuvo įleista į sūnaus laidotuves. Anūkę labai myli. Prieš mėnesį vyko susitikimas su anūke, jos (ieškovės) neatpažino, bet nebijojo, paėmė žaislus, dovanas, vaišino saldainiais, šalia žaidė. Šiuo metu nedirba, užsiima floristika, daro puokštes, paveikslus. Nedirbo dėl ligos, turėjo nustatytą neįgalumą dėl rankos traumos 6 mėnesių laikotarpiui. Šiuo metu jis pasibaigęs. Yra susitarusi dėl darbo mokykloje pagalbinės virtuvės darbuotojos, darbas būtų darbo dienomis, savaitgaliai būtų laisvi. Sveikatos problemų, kurios trukdytų prižiūrėti anūkę, neturi. Anūkei prižiūrėti turi tinkamas sąlygas, ji miegoti jos kambarį, turėtų savo lovytę, viską, kas reikalinga. Prižiūrėtų A. kaip įprasta tokio amžiaus vaikui. Kiek žino, A. specialiųjų poreikių neturi. Iki (duomenys neskelbtini) A. jokių sveikatos sutrikimų neturėjo, nei atsakovė nei sūnus nebuvo tokių nurodę. Pati yra užauginusi 4 sūnus, žinoti kaip reikia elgtis įvairiose situacijose. Saugo mergaitę 5 metų, kuri turi sveikatos bėdų, nekalbanti, sunkiai vaikštanti, susitvarko, jokių problemų nekyla, ją prižiūri 1-2 kartus per mėnesį. Su A. norėtų bendrauti ir jos (ieškovės) sūnūs, klausia apie ją, iš stipendijos sūnus nupirko dovanas A. Kadangi šiuo metu nežinoma mergaitės dienotvarkė, atsižvelgiant į ją, galėtų būti koreguojamos valandos. Prašo nustatyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kad anūkė prie jos priprastų. Šiuo laikotarpiu bendravimas truktu kas dvi savaites, kad nebūtų didelio nesimatymo tarpo, po šešias valandas. Po pereinamojo laikotarpio norėtų bendrauti 2 ir 4 savaitės šeštadienį, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val. ir grąžinant sekmadienį iki 18 val., kad galėtų ir su giminėmis pabendrauti. Norėtų bendrauti su anūke per savo (ieškovės) gimimo dieną – sausio 17 d., per sūnaus L. T. gimimo dieną – rugpjūčio 9 d. pasiimant iš gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant 19 val. Pati nešvenčia savo gimimo dienos, todėl pasidarytų sau dovaną pasiimdama anūkę, o per sūnaus gimimo dieną galėtų abi nuvažiuoti į kapines. Neporinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną, porinių metų Šv. Velykų pirmą dieną, Naujųjų metų pirmą dieną norėtų pasiimti anūkę iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinti 18 val. Norėtų su anūke švęsti šventes, stebėti kaip išpakuoja dovanas, pasidžiaugia. Norėtų anūkę pasveiktini per jos gimimo dieną, kažkur nusivesti, į žaidimų kambarį ar kitur. Prašo nustatyt, kad atsakovė privalo per 1 dieną pranešti apie anūkės gyvenamosios vietos pasikeitimą, atsakovės telefono numerio pasikeitimą, kad visada galėtų pasiekti anūkę. Šalių susitarimu galima ir kitokia nei nurodyta bendravimo t tvarka, jei kyla būtinybė ją keisti dėl vaiko ligos, užimtumo, kelionių ar kitų objektyvių aplinkybių. Nesutinka su atsakovės siūloma jos (ieškovės) ir anūkės bendravimo tvarka. Nurodytos darbo dienos ir valandos, kurios nėra tinkamos, ji (ieškovė) dirbs, vaikas lankys darželį, mokyklą. Dvi valandos būtų per trumpas laikas. Siūlymas per šventes atvykti pas anūkę į namus netinkamas, nes tai nėra atsakovės namai, o jos tėvų, kurie taip pat turės svečių, nebus galimybės pasibūti su A. vienai.

6. Atsakovė G. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad iki dukros gimimo santykiai su ieškove buvo geri. Paskui ja nepasitikėdavo, vengdavo. Ieškovė atvažiuodavo ir bendraudavo labai retai, anūkę prižiūrėjo tik kelis kartus, jeigu kiti artimieji negalėdavo prižiūrėti, tik tada prašydavo ieškovės. Yra dukra buvusi pas ieškove su nakvyne per Naujus metus. Po to, kai mirė L. T., ieškovė kaltino ją (atsakovė) dėl jo mirties. Dėl to ji parašė ieškovei, kad su A. galės matytis tik tada, kai ji paaugs, kad nedarytų blogos įtakos. Dabar su ieškove jokio santykio nėra. Kai ieškovė prieš mėnesį buvo aplankyti anūkės, jai pasakė, kad gali atvažiuoti tada, kada nori. Jos (atsakovės) tėvai neprieštarauja tam. Ieškovė niekada neatėjo. Gali kada nori parašyti, nebūtų, kad draustų bendrauti. Buvo nusiuntus ieškovei A. nuotraukas parodyti kaip ji auga, bet iš ieškovės pusės buvo tyla, nepaklausdavo, gal kažko trūksta. Vaikui bendrauti su močiute gal ir reikalinga, bet ne tiek, kiek prašoma ieškinyje. Ji (atsakovė) turi tik vieną vaiką A., nesutiktų, kad ieškovė vaiką pasiimtų per šventes, nori pati būti su dukra per šventes. Dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo sutinka, tik mano, kad šešios valandos bendravimo yra per ilgas laiko tarpas. Nesutiktų, kad vaikas būtų paimamas 9 valandą, nes A. tik keliasi apie 9 val., miega pietų vieną kartą per dieną, nuo 12 iki 14 val. pati kartais šeštadienį dirba iki trečios valandos, norėtų būti namuose, kai būna ieškovė su dukra, kad matytų kaip vyksta bendravimas. Mano, kad po 6 mėnesių būtų per mažai laiko tam, kad vaiką ieškovė galėtų pasiimti su nakvyne. Mergaitė sunkiai pripranta prie žmonių, greitai juos pamiršta. Ji labai prisirišusi prie jos (atsakovės). Tik su ja gali užmigti. A. nepatinka važiuoti su mašina. Taip pat dėl A. konstatuotos ligos būtų baisu išleisti. Liga pasireiškia tuo, kad ji užsirėkia, pavyzdžiui, kai kažko negalima, pradeda verkti, sunkiai kvėpuoja. Nusiramina tik pas ją (atsakovę) ant rankų. Kitų specialių poreikių neturi. Per šventes ieškovė bet kada gali atvažiuoti pabūti su dukra, yra atskiras jos (ieškovės) ir A. kambarys. Ieškovė su A. galėtų bendrauti sekmadienį ir dar kažkurią dieną, nes šeštadienį ji pati dirba ir nori matyti, kaip jos bendrauja. Mano, kad dvi valandos būtų pakankamai. Po šešių mėnesių ir ilgiau nemano, kad galėtų vaiką išsivežti vaiką su nakvyne. Per šventes į namus atvažiuoja giminės, visi kartu švenčia, vaikai kartu leidžia laiką, pakuoja dovanas. Nesutinka su tuo, kad ieškovė išsivežtu A. iš namų, nes tik ji (atsakovė) vaiką gali užmigdyti. Pati dirba nuo 4 ryto iki 12 val. dienos, slenkančiu grafiku. Namo grįžta 12 val.

7. Liudytoja A. V. paaiškino, kad ieškovė padeda prižiūrėti jos neįgalia anūkę, kuriai yra 5 metai, ji nekalbanti. Prižiūri per mėnesį keletą kartų. Ieškovė jeigu reikia visada padeda, ja pasitiki, yra geras žmogus. Yra mačiusi ieškovę su anūke, buvo pas ją atsivežusi, mergaitė jautėsi gerai. Žino, kad pirkdavo maisto, drabužėlių, žaislų anūkei.

8. Liudytoja L. B. paaiškino, kad ieškovė buvo atvažiavusi ne kartą su anūke, supažindino su proanūke (A. T.). Žino, kad mergaitę palikdavo pas A. pasaugoti. A. labai myli anūkę. Matė, kad bendraudavo, pas ją buvo atėję gal kokius 5 kartus. Vaikas jautėsi gerai. Pati proanūkę matė tik prieš L. mirtį. Norėtų bendrauti su proanūke.

9. Liudytoja O. R. paaiškino, kad G. R. yra jos sesuo. A. anksčiau nelabai bendraudavo su anūke ir dabar nelabai ja domisi. Su A. būna kiekvieną dieną, prižiūri ją kai sesuo dirba nuo 4.00 ryto iki 12.00 val. A. sunkiai prisileidžia svetimus žmones, kuriuos rečiau mato. Specialių poreikių neturi, tik būna kad užsirėkia ir sunkiai pradeda kvėpuoti. Prie jos nėra nei karto užsirėkusi, tik kai mama būna. Kai mergaitė užsirėkia, reikėtų paimti ją ant rankų, išnešti į gryną orą. Žino, kad A. vieną kartą nakvojo pas ieškovę. Mano, kad negalima vaiko išsivežti iš jos aplinkos, ji prisirišusi prie mamos.

10. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teisme paaiškino, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo giminaičiais, šalys turi bendradarbiauti, tartis. Viena ar kita režimo nesilaikymo diena nemano, kad pakenktų vaikui. Pritaria pereinamajam laikotarpiui. Ieškovės namuose yra tinkamos sąlygos vaikui, švaru, tvarkinga. Ieškinio reikalavimai neprieštarautų vaiko interesams, tik reikėtų apspręsti, kurios valandos būtų tinkamiausios vaikui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

11. Ieškinys tenkintintinas iš dalies.

12. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, jų poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašių aplinkybių. Kiekvienu atveju vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais giminaičiais, bendrauti, jei tai įmanoma, telefonu, laiškais ar kitaip, suprasdamas ir žinodamas, kad bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminės bendrumo ryšį.

13. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (pavyzdžiui, EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas, peticijos Nr. 19554/09, par. 79, ir kt.).

14. Byloje nustatyta, kad nepilnametės A. T., gim. (duomenys neskelbtini) motina yra atsakovė G. R., tėvas L. T., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. L. T. motina ieškovė A. T., kuri šioje byloje prašo nustatyti jos ir vaikaitės A. T. bendravimo tvarką. Nepilnametė A. T. šiuo metu gyvena su motina atsakove G. R.. Iš rašytinių bylos įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė iki sūnaus L. T. mirties padėjo šeimai (atsakovei bei savo sūnui L. T.) prižiūrėti vaikaitę A. T. – tėvai patikėdavo mažametės priežiūrą ieškovei tiek trumpesniam, tiek ilgesniam laikui (su nakvyne), mažametė su ieškove jausdavosi gerai, buvo tinkamai prižiūrima. Ieškovė nurodo, kad po sūnaus L. T. mirties – (duomenys neskelbtini), atsakovė neleidžia bendrauti su vaikaite, rašė jai žinutę, kad su anūke galės bendrauti tik tada, kai anūkė paaugs, paskui atsakovė nurodė, kad su dukra išvyko į užsienį. Atsakovė patvirtino, kad po L. T. mirties yra rašiusi ieškovei žinutę, jog ji su anūke galės bendrauti tik kai ji paaugs, tačiau pasak atsakovės, ieškovė pati nerodo iniciatyvos ir noro bendrauti su A.. Iš ieškovės ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad šalims nepavyksta susitarti nagrinėjamu klausimu dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų, kaltinimų viena kitai dėl praeities įvykių, laikomų nuoskaudų, principų.

15. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu mažametės A. T. ir ieškovės ryšys yra nutolęs, mažametė neprisimena, neatpažįsta ieškovės dėl ilgo nebendravimo laikotarpio. A. T. šiuo metu yra 1 metai 7 mėnesiai ir ji negali pareikšti savo nuomonės nagrinėjamu klausimu.

16. Ieškovė prašo nustatyti 6 (šešių) mėnesių pereinamąjį laikotarpį ryšiui su vaikaite atstatyti bei nustatyti ilgalaikę bendravimo tvarką, norėtų su anūke bendrauti kiek galima dažniau, po pereinamojo 6 mėnesių laikotarpio norėtų pasiimti anūkę namo su nakvyne, kartu švęsti šventes, jos gimimo dieną ir kt. (šio sprendimo 1.2. punktas).

17. Atsakovė nurodo, kad sutinka su tuo, jog ieškovė matytųsi ir bendrautų su jos dukra A., tačiau atsižvelgus į tai, kad šiuo metu tarp ieškovės ir dukros nėra susiformavusio ryšio, į vaiko amžių, didelį prisirišimą prie jos (atsakovės), į vaikui nustatytą diagnozę (nepatikslintas tikas), į tai, kad vaikas sunkiai prisileidžia svetimus žmones, nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, mano, kad ji yra per intensyvi ir siūlo savo bendravimo tvarką (šio sprendimo 3.4. punktas).

18. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą, vaiko norą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus.

19. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, siekdama bendrauti su vaikaite, turėtų kokių nors neigiamų tikslų, jog mažametei bendraujant su senele būtų daroma žala vaiko asmenybės raidai. Ieškovė yra teigiamai charakterizuojama ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristika Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos raštas, liudytojų A. V., L. B. paaiškinimai), nėra registruota priklausomybės ligų centre (Respublikinio priklausomybės ligų centro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat ieškovė pati užauginusi keturis vaikus, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą ir tinkamas sąlygas anūkės priežiūrai (2024 m. lapkričio 4 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos įrodymai bei ieškovės paaiškinimai teisme patvirtina ieškovės nuoširdų siekį rūpintis, kurti artimus, šiltus giminyste susijusius santykius su vaikaite. Senelė ir anūkė ilgą laiką nebendrauja dėl šalių tarpusavio nesutarimų, dėl to konstatuotina, kad šiuo atveju vaikui yra daroma žala šalims geranoriškai nesusitariant dėl sąlygų įgyvendinant vaikui priklausančią teisę į šeimos ryšius, jų plėtojimą. Šalių nesutarimai neturi eliminuoti vaiko teisės išsaugoti šeimos ryšius, teisės į šeimos gyvenimą.

20. Taigi, kad yra visi pagrindai ir sąlygos nustatyti ieškovės A. T. bendravimo tvarką su vaikaite A. T.. Tačiau teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pilna apimti tvirtinti nei ieškovės nei atsakovės siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos (šio sprendimo 1.2. ir 3.4. punktai), nes tai neatitiktų vaiko interesų. Teismas, nustatydamas A. T. bendravimo tvarką su vaikaite A. T. atsižvelgia į vaiko amžių (1 metai ir 7 mėnesiai), į tai, kad natūraliai tokio amžiaus vaikas yra prisirišęs prie mamos, ką patvirtino ir atsakovė bei byloje apklausti liudytojai, į tai, kad kaip nurodė atsakovė bei liudytojai, mergaitė sunkiai pripranta prie svetimų žmonių, užmiega tik su motina, į vaikaitės ir senelės tarpusavio ryšį (šalys patvirtino, kad šiuo metu ryšys yra nutolęs, reikalinga jį sukurti), į vaiko dienotvarkę (keliasi apie 9.00 val., nuo 12.00 val. iki 14.00 val. miega pietų miego, šiuo metu darželio nelanko), į ieškovės ir atsakovės užimtumą (ieškovė nurodė, kad dirbs mokykloje darbo dienomis, turės laisvus savaitgalius, atsakovė dirba slenkančiu grafiku nuo 4.00 val. iki 12.00 val.) į tai, kad šalys gyvena viena nuo kitos nedideliu atstumu (apie 30 km) ir kt. Teismas įvertina ir tai, kad nors vaiko teisė bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tiek su artimais giminaičiais yra savarankiškos, tačiau vaiko bendravimas su seneliais paprastai nėra toks intensyvus kaip su skyrium gyvenančiu tėvu (ar motina) ir seneliai negali turėti teisėto lūkesčio, kad vaikaitis praleis su jais panašiai laiko, kiek jis praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu mažametės ir ieškovės ryšys yra nutolęs, mergaitė neprisimena ieškovės, siekiant atkurti psichologinius emocinius senelės ir anūkės tarpusavio ryšius, yra pagrindas nustatyti 6 (šešių) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, nustatant, kad per jį turi įvykti ne mažiau kaip 12 susitikimų: pirmus keturis mėnesius kas antrą mėnesio sekmadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val. tarp A. T. ir A. T., vaiko gyvenamojoje vietoje, o kitus du mėnesius – kas antrą mėnesio šeštadienį A. T. nuo 15.00 val. pasiimant A. T. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18.00 val. Teismo vertinimu, ieškovės ir vaiko bendravimas iš pradžių turi vykti vaikui saugioje ir pažįstamoje aplinkoje – jos gyvenamojoje vietoje. Teismas netenkina ieškovės prašymo dėl vaiko pasiėmimo iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos su nakvyne, atsižvelgus į tai, kad vaikas dar yra labai mažas, prisirišęs prie mamos ir savo gyvenamosios aplinkos, tarp ieškovės ir vaiko šiuo metu nėra susiformavusio emocinio ryšio ir šiuo metu nėra galimybės numatyti, ar per pereinamąjį laikotarpį jį pavyks sukurti, todėl nustato tokią ieškovės ir vaikaitės bendravimo tvarką po pereinamojo 6 mėnesių laikotarpio: A. T. bendrauja su A. T. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitės trečiadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. A. T. gyvenamojoje vietoje bei kas antrą mėnesio šeštadienį (išskyrus švenčių dienas) A. T. pasiima A. T. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą 19.00 val. Dėl ieškovės prašomo nustatyti bendravimo šventinėmis dienomis – Šv. Kalėdų pirmą dieną, porinių metų Šv. Velykų pirmą dieną, Naujųjų metų pirmą dieną, teismas atsižvelgia į atsakovės nurodytas aplinkybes (atsakovė turi tik vieną dukrą, per šventes į namus atvažiuoja giminės, artimieji su vaikais, mano, kad ir dukrai būtų smagiau šventes švęsti kartu su visais namuose), į tai, kad įprastai tokios šventės pirmiausia yra švenčiamos pačių artimiausių žmonių rate, į vaiko amžių ir kitas pirmiau aptartas aplinkybes nustato, kad A. T. turi teisę su anūke A. T. praleisti neporinių metų Šv. Kalėdų antrą dieną, porinių metų Šv. Velykų antrą dieną, pasiimant anūkę A. T. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18.00 val. Dėl ieškovės prašomo nustatyti bendravimo per A. T. gimimo dieną teismas nustato, kad A. T. turi teisę susitikti su anūke A. T. jos gyvenamojoje vietoje iki 2 valandų per A. T. gimimo dieną (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė pagrindo netenkinti kitų ieškovės prašomų bendravimo tvarkos sąlygų, todėl jas tvirtina: A. T. su anūke A. T. bendrauja per A. T. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini); per tėčio L. T. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), pasiimant anūkę iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. (jeigu tą dieną lanko darželį – 16 val. pasiima iš darželio) ir grąžina anūkę į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 19.00 val.; vaiko motina G. R. privalo per 1 dieną po savo gyvenamosios vietos pasikeitimo pranešti A. T. SMS žinute apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, tuojau pat pranešti apie telefono numerio, skirtų bendrauti dėl vaiko, pasikeitimą; nei viena iš šalių neturi teisės vaiko akivaizdoje ar jai girdint kalbėti nepagarbiai apie vaiko motiną, tėvą, močiutę, diegti vaikui nepagarbą, naudoti orumą žeminančius žodžius; abi šalys privalo diegti vaiko pagarbą savo tėvams ir artimiesiems giminaičiams; šalių sutarimu galima ir kitokia nei nurodyta A. T. ir A. T. bendravimo tvarka, jei kyla būtinybė ją keisti dėl vaiko ligos, užimtumo ugdymo įstaigose, kelionės ar kitų objektyvių aplinkybių (apie pakeitimus šalys informuoja viena kitą ir susitaria SMS žinute).

21. Pažymėtina, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą ateityje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

23. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus birželio 12 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

24. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. (duomenys neskelbtini) byloje gautas šios institucijos prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 495,83 Eur atlyginimo už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 15,86 Eur.

26. Kadangi abi bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos ir nepaskirstomos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią ieškovės A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikaite A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

nustatyti 6 (šešių) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu turi įvykti ne mažiau kaip 12 susitikimų: A. T. ir A. T. pirmus keturis mėnesius bendrauja kas antrą mėnesio sekmadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val. A. T. gyvenamojoje vietoje, o kitus du mėnesius – kas antrą mėnesio šeštadienį A. T. nuo 15.00 val. pasiimant A. T. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18.00 val. A. T. apie ketinimą bendrauti su A. T. SMS žinute praneša vaiko motinai G. R. prieš 2 (dvi) kalendorines dienas.

Pasibaigus pereinamajam 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nustatoma tokia ieškovės A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikaite A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarka:

„A. T. bendrauja su A. T. kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės trečiadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. A. T. gyvenamojoje vietoje bei kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį (išskyrus švenčių dienas) A. T. pasiima A. T. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą 19.00 val. A. T. apie ketinimą bendrauti su anūke A. T. SMS žinute praneša vaiko motinai G. R. prieš 2 (dvi) kalendorines dienas.

A. T. su A. T. bendrauja per A. T. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini); per tėčio L. T. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), pasiimant A. T. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. (jeigu tą dieną lanko darželį – 16.00 val. pasiima iš darželio) ir grąžina į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

A. T. bendrauja su A. T. neporinių metų Šv. Kalėdų antrą dieną, porinių metų Šv. Velykų antrą dieną, A. T. pasiima A. T. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

A. T. turi teisę susitikti su A. T. vaiko gyvenamojoje vietoje iki 2 (dviejų) valandų per A. T. gimimo dieną (duomenys neskelbtini). A. T. apie ketinimą bendrauti su anūke A. T. SMS žinute praneša vaiko motinai G. R. prieš 2 (dvi) kalendorines dienas.

Vaiko motina G. R. privalo per 1 (vieną) dieną po savo gyvenamosios vietos pasikeitimo pranešti apie tai A. T. SMS žinute, taip pat pranešti apie telefono numerio, skirto bendrauti dėl vaiko, pasikeitimą.

Nei viena iš šalių neturi teisės vaiko akivaizdoje ar jai girdint kalbėti nepagarbiai apie vaiko motiną, tėvą, močiutę, diegti vaikui nepagarbą, naudoti orumą žeminančius žodžius.

Šalys privalo diegti vaiko pagarbą savo tėvams ir artimiesiems giminaičiams.

A. T. ir G. R. sutarimu galima ir kitokia nei nurodyta šioje bendravimo tvarkoje A. T. ir A. T. bendravimo tvarka, jei kyla būtinybė ją keisti dėl vaiko ligos, užimtumo ugdymo įstaigose, kelionės ar kitų objektyvių aplinkybių (apie pasikeitimus šalys informuoja viena kitą ir susitaria SMS žinute, numatytas bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią savaitgalį, ar sutartą kitą savaitės dieną po svarbių aplinkybių išnykimo, apie tai informuojant ir suderinant datą ir laiką SMS žinute).

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.