Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, gynėjui advokatui E. J., nuteistajam D. V., nukentėjusiajam A. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas pagal LR BK 186 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1(vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant D. V.: per 1(vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) atlyginti nukentėjusiajam A. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 11.000 litų; per 1 (vienerius) metus (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Priteista iš D. V. nukentėjusiajam A. S.: turtinės žalos atlyginimo -11.000 (vienuolika tūkstančių ) litų; neturtinės žalos atlyginimo -10.000 (dešimt tūkstančių) litų; išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo – 2000 (du tūkstančiai) litų; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas pagal LR BK 186 str. 1 d. už tai, kad jis apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, o būtent: laikotarpyje nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2007 m. kovo 30 d. A. S. atlikus vidaus apdailos darbus parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje „Akropolio“ patalpose, adresu Kaunas, Karaliaus Mindaugo pr.49, už juos nukentėjusiajam A. S. nesumokėjo, padarydamas nukentėjusiajam A. S. 11.000 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, ir priimti naują nuosprendį byloje – jį išteisinti. Skunde nurodoma, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis surašytas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados dėl apelianto kaltumo nepagrįstos išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teismo išvados yra nemotyvuotos, neatlikta įrodymų analizė, nenurodyta, kokie duomenys patvirtina konkrečius nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Nuosprendyje teismas iš viso nepasisakė dėl nusikaltimo, numatyto BK 186 str. 1 d., tik formaliai nurodė, kad veika kvalifikuota pagal šį straipsnį tinkamai. Inkriminuojant nusikalstamą veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti savininkui ar kitam teisėtam valdytojui dėl negautos naudos atsiradusią materialinę žalą, susijusią su kaltininko turtinių įsipareigojimų nevykdymu. Teismas šioje byloje neanalizavo, kokie buvo susiklostę tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo turtiniai santykiai ir koks jų pobūdis. Ši nusikalstama veika padaroma neveikimu, kuris reiškia konkrečių veiksmų neatlikimą, tai yra asmuo žalą padaro nedarydamas veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti. Šiuo atveju tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo susiklostę jokie turtinio pobūdžio santykiai. Nukentėjusysis teigia, kad jis verčiasi individualia veikla, ši aplinkybė leidžia atmesti teisinių darbo santykių buvimą. Tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, patvirtina byloje esanti 2007-01-02 sutartis tarp A. P. firmos (duomenys neskelbtini) ir V. V., sąmata dėl darbų apimties ir kainos, darbų perdavimo – priėmimo aktas, duomenys apie 57500 Lt sumokėjimą V. V. pagal rangos sutartį. Šie įrodymai patvirtina, kad jeigu nukentėjusysis ir dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), tai jį turtiniai prievoliniai santykiai siejo ne su nuteistuoju, o su V. V.. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų gavęs naudos iš A. P. firmos (duomenys neskelbtini), ir kad jį su šia įmone būtų sieję kokie nors sutartiniai santykiai. Taip pat nėra jokių duomenų, kad jis buvo sutartiniuose santykiuose su V. V., tai yra kad dirbo jo įmonėje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad V. V. yra jo tėvas, kuris prašydavo padėti pasikonsultuoti tam tikrais statybiniais klausimais, atvežti statybines medžiagas. Tuo metu apeliantas kaip tik įsirenginėjo patalpas „Akropolyje“, dėl ko dažnai būdavo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad jis samdė darbininkus ir įsipareigojo mokėti jiems atlyginimą. Tokiu būdu nukentėjusiajam nebuvo sunkumų iškilusį ginčą spręsti teisme civilinio proceso tvarka. Jis pats elgėsi nerūpestingai, nesudarydamas rangos sutarties, kurioje būtų aptarti visi darbai ir kaina. Šiuo atveju jis pats apsunkino įrodinėjimo procesą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis buvo apgautas. Be to, teismas iš viso nieko nepasisakė apie būtinojo nusikalstamos veikos požymio – apgaulės buvimą apelianto veikoje. Teismui neatlikus analizės, neatskleidus įrodymų tarpusavio ryšio, buvo pažeistos baudžiamojo proceso normos, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą. Teismas sava išvadas grindė tik nukentėjusiojo ir jo artimųjų giminaičių parodymais, kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad civilinis ieškinys yra realus, įrodytas, tenkintinas pilnai, tačiau motyvų dėl tokio savo sprendimo neišdėstė. Apeliantas su tuo nesutinka, kadangi jis negali būti civiliniu atsakovu, nes nėra materialiai atsakingas už nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas ieškinį patenkino, nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą. Teismas priteisė atlyginimą asmenims, kurie su nukentėjusiuoju niekaip nesusiję. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio yra neaišku, kokiu pagrindu yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes byloje iš viso nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis iš viso patyrė neturtinę žalą. Nėra jokių įrodymų apie negatyvių pasekmių nukentėjusiajam buvimą. Tokiu būdu teismas, spręsdamas civilinio ieškinio kausimą, pažeidė civilinio ieškinio nagrinėjimą reglamentuojančias įstatymo normas. Visa tai įvertinus, skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, gautas nukentėjusiojo A. S. prašymas nutraukti šią baudžiamąją bylą, kadangi jis su D. V. susitaikė, šis jam žalą atlygino, daugiau dėl žalos jis pretenzijų nereiškia, ir teigia, kad ateityje neturės. Pateiktas rašytinis susitarimas, iš kurio matyti, kad D. V. šio susitarimo surašymo metu sumokėjo 10 000 litų sumą A. S., dėl kitų finansinių reikalavimų jis pretenzijų neturi, D. V. su A. S. atsiskaitė pilnai, patvirtina A. S. ir D. V. susitaikymą. Susitarimas pasirašytas, dalyvaujant liudytojui G. J..

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė bylą nutraukti, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Prokuroras ir nukentėjusysis taip pat prašė bylą nutraukti šiuo pagrindu, kaltinamajam prisipažinus, atlyginus žalą, susitaikius su nukentėjusiuoju, ir esant pagrindui manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nukentėjusiojo A. S. prašymas tenkintinas. Baudžiamoji byla nutrauktina BPK 327 str. 2 p. pagrindu.

BPK 327 str. 2 p. nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu egzistuoja BK 38 str. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tai yra kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokiu būdu ši baudžiamoji byla nutrauktina kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (LR BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos – 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju yra nustatytos aukščiau išdėstytos įstatymo nuostatos, tai yra D. V. apeliacinės instancijos teisme pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, pilnai atlygino žalą (b.l.104-107), susitaikė su nukentėjusiuoju. Be to, yra pagrindo išvadai, kad D. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, „Sodros“ duomenimis šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių jį charakterizuoti neigiamai. Kolegijos manymu, yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 186 str. 1 d. ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl pirmosios instancijos nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 327 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendį panaikinti.

D. V., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (LR BK 38 str. 1 d.) ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.