- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- T-51-416/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Nuteistasis
- A. A.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės PN nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. A. patvirtinimo klausimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-12-30 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) priimtu nutarimu Nr.1923 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. A., a/k (duomenys neskelbtini) kuris teistas 2003-06-18 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p., paskiriant 14 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str., prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 1997-09-10 nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta 15 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 7 mėnesiai ir 16 dienų.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra skundo šioje byloje nepateikė.
LR BVK 8 str., 1 d., numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą. LR BVK 157 str., nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 1 kartą už labai sunkaus nusikaltimo- tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis padarymą. Nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnio teistumo, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė ir parėjus vos 2 savaitėms po lygtinio paleidimo iš pataisos įtaigos vėl nusikalto padarydamas analogišką sunkinančiomis aplinkybėmis padarytą tyčinį labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistasis, nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose ( padaręs 4 grubius pažeidimus už ką jam buvo paskirtos nuobaudos), kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, net įvertinus tai, kad bausmes atlikimo metu PN administracija jo elgesį vertina teigiamai, leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju subendrintą 15 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Pripažintina, kad A. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones dirba, mokosi, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 12 kartų palaiko ryšius su artimaisiais. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama kaip žema – 36 balai (sumažėjusi nuo 60 balų), tačiau ji nors ir sumažėjusi, artima vidutinei (žema rizika nuo 0 iki 40 balų), o pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR išlieka vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog tikimybė, kad nuteistasis išleistas į laisvę t.y. –išėjus iš struktūruotos aplinkos, sugebės spręsti savo problemas teisėtais būdais ir gebės integruotis į visuomenę ganėtinai abejotina. Be to, nuteistasis 2 kartus bausmės atlikimo metu yra baustas už alkoholio vartojimą, kas yra svarbiausias kriminogeninis veiksnys didinantis tikimybę pakartotinai nusikalsti, pažyminti jog nusikaltimus už kuriuos dabar atlieka bausmę yra padaręs būdamas neblaivus.
Nors A. A. atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad A. A. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. ir BPK 360 str., teismas,
nutarė:
Atsisakyti patvirtinti 2015 m gruodžio 30 d., Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr.1923 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. A..
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės PN.