Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) Nijolės Danguolės Smetonienės,

dalyvaujant: pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei (duomenys neskelbtini),

suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) ir jos atstovui (duomenys neskelbtini) atstovei (duomenys neskelbtini),

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) ir jos atstovo (duomenys neskelbtini) atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-05-26 nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-4305-1137/2021 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų (duomenys neskelbtini).

3. Lietuvos Respublikos konsulato (duomenys neskelbtini) informacija patvirtina, kad mažametis (duomenys neskelbtini) policijos buvo atvežtas į globos namus, nes rastas nakvojantis viešajame parke kartu su juo jokiais ryšiais nesusijusiu suaugusiu asmeniu, kuris pareiškė, kad vaiko motina paprašiusi tą naktį pasirūpinti vaiku. Kadangi motina vaiku nesirūpino ir pareiškė norinti, kad vaikas būtų auginamas šeimoje, galinčioje sudaryti deramas sąlygas vaiko auginimui, (duomenys neskelbtini) posėdyje Vaikų ir paauglių apsaugos komisija nusprendė dėl vaiko globos ir įkurdinimo globos namuose. Buvo spręsta galimybė dėl nepilnamečio močiutės galimybės rūpintis anūku.

4. Skyrius nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ir iki tol netinkamai vykdė motinos pareigas. Nepilnametis (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) buvo likęs be priežiūros, nes jo mama buvo paguldyta į gydymo įstaigą dėl psichinės ligos, dėl savo neadekvataus elgesio. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis.

5. (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) nurodant, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad jos (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas psichikos sutrikimas, gydytis atsisako, bendrauja su nepažįstamu vyru, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), ketina vykti pas jį linksmintis baruose, kartu pasiimti vienerių metų sūnų. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal šią informaciją, policijos įstaiga prašė patikrinti nepilnamečio gyvenimo sąlygas.

6. Nurodė, kad tiriant informaciją (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje rasta nebuvo, vaikas (duomenys neskelbtini) rastas pas (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) išvykusi į (duomenys neskelbtini).

7. (duomenys neskelbtini) buvo užpildyta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, rizikos veiksniai - vaiko atstovo pagal įstatymą sveikatos būklė - psichinė liga, dėl ko ligai paūmėjus, nepilnamečiui kyla pavojus sveikatai ir gyvybei.

8. (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija iš (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) išreiškė raštišką prašymą sūnui pritaikyti veganišką mitybą. Auklėtojų pastebėjimu nepilnamečio įstatyminės atstovės elgesys kelia pavojų vaiko sveikatai, normaliai vystymosi raidai. Vaiko gydymo įstaiga pateikė informaciją, kad vaikas serga anemija, jam paskirti geležies preparatai, jis siųstas konsultuotis pas hematologus ir dėl širdies ūžesių pas kardiologą.

9. Skyriaus vertinimu, mamos elgesys kelia pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. Vaiko tėtis (duomenys neskelbtini) gyvena užsienyje ir vaiko nėra matęs metus laiko, jis sutiko priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą, siekiant atkurti jo ir vaiko emocinį ryšį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

22. Taikyti grėsmės lygiai yra susiję su apeliantės liga, jos vaikas tuo metu buvo likęs saugioje aplinkoje, tai yra pas jos motiną ir jos prižiūrimas. Apeliantė su vaiku buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini), turėjo gyvenamąjį būstą, tvarkė dokumentus dėl finansinės paramos, ieškojo darbo, tačiau buvo pavogti jos daiktai, todėl ji kartu su motina ir vaiku grįžo į Lietuvą.

23. Pabrėžia, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas ir valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą yra labai rimto pobūdžio apribojimas, toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir tėvų interesus. Vaikų teisų apsaugos konvencijos 8 straipsnis įpareigoja, kad teismo procesinis sprendimas, dėl vaiko atskyrimo nuo šeimos, turi būti pagrįstas pakankamais įrodymais, todėl pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas leidimo išdavimo paimti vaiką iš motinos pagrindus, turi neapsiriboti vien tik formaliaisiais požymiais (tai yra procedūriniais aspektais, kurie susiję su grėsmės lygio nustatymais), bet turi įvertinti visas faktines aplinkybes, savo iniciatyva rinkti įrodymus, įskaitant liudytojų parodymus, remtis psichologų ir kitų ekspertų vertinimais bei medicininiais įrašais.

24. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kad nustatyti, ar apeliantė serga kokia nors psichine liga, dėl kurios nuo susirgimo pradžios negalėjo ir ar šiuo metu negali suvokti ir tinkamai atlikti motinos pareigas: auklėti ir prižiūrėti mažametį vaiką, rūpintis jo sveikata, sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Ji labai stengiasi dėl savo vaiko, jį prižiūri ir ugdo, pati ieško darbo, lankosi pas gydytojus, gyvena kartu su motina.

25. Prie atskirojo skundo pridėtas suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) skundas, kuriuo ji papildomai nurodo, kad iki vaiko paėmimo ji turėjo trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Išvykus į (duomenys neskelbtini) ją apvogė. Ji neigia, pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, kad tik po mėnesio kreipėsi pagalbos. Ji iškart dėl įvykio kreipėsi į policiją, rugsėjį jai leista apsigyventi su sūnumi (duomenys neskelbtini) rezidencijoje, vėliau suklaidinti imigracijos tarnybos, jie buvo perkelti į kitą vietą, iš kur po 10 dienų juos su sūnumi tiesiog „išmetė“ į gatvę. Dėl ko ji ir vaikas patyrė stresą, nesaugumo jausmą.

26. Neigia jos motinos nurodomas aplinkybes dėl jos psichinės būsenos neva trukdančios prižiūrėti sūnų. Ji yra įgali prižiūrėti savo sūnų ir tai nėra pagrindas jį atimti.

27. Nurodo, kad turi visas tinkamas vaiko apgyvendinimo sąlygas (duomenys neskelbtini), kur yra saugūs, erdvūs namai, legali registracija, socialinės garantijos, galimybės įsidarbinti jai ir suteikti vaikui visokeriopą aprūpinimą.

28. Pabrėžia, kad sūnaus apgyvendinimas (duomenys neskelbtini) namuose ir greitas jo pervežimas iš vienos šalies į kitą neatitiko geriausių vaiko interesų.

29. Nurodo, kad vaiko tėvas nedalyvauja vaiko svarbiuose gyvenimo įvykiuose, neremia jo finansiškai.

33. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė su (duomenys neskelbtini) iš jai suteiktų net dviejų būstų (duomenys neskelbtini) buvo išprašyta dėl jos pačios veiksmų - kadangi ji atsisakė laikytis juose nustatytų taisyklių bei apsaugos nuo COVID-19 priemonių (izoliacijos, kaukių ir t. t.), todėl apeliantė nurodydama tikrovės faktų neatitinkančias aplinkybes, klaidina teismą. Mažamečiui buvo nustatyta institucinė priežiūra (duomenys neskelbtini), ribojant motinos valdžią į sūnų atsižvelgiant į tai, kad vaiko įstatyminė atstovė nesirūpino vaiku.

34. Skyriaus specialistai (duomenys neskelbtini) atlikę (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimą, nustatė rizikos veiksnius ir sprendė, kad vaiko tėvai tinkamai nevykdo savo tėvo/motinos pareigų, kas kelia realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai bei raidai, todėl specialistai siekdami užtikrinti geriausius vaiko interesus paėmė nepilnametį iš jam nesaugios aplinkos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirųjų skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

36. Byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria tenkintas Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymas leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (tėvo ir motinos), teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai (duomenys neskelbtini) nustatė antrą grėsmės (duomenys neskelbtini) lygį kuomet mažametis, jo motinai (duomenys neskelbtini) esant patalpintai į gydymo įstaigą dėl psichinės ligos, pasireiškusios neadekvačiu elgesiu, nuo (duomenys neskelbtini) liko be priežiūros. (duomenys neskelbtini) Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktu mažametis (duomenys neskelbtini) laikinas perduotas močiutės (duomenys neskelbtini) priežiūrai. Iš (duomenys neskelbtini) grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos matyti, kad vertinant situaciją (duomenys neskelbtini) šeimoje buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, kuomet (duomenys neskelbtini) raštu pranešė Skyriui, jog (duomenys neskelbtini) serga psichine liga, nesuvokia realybės, girdi balsus, o jos motina patvirtino, kad dukrai reikalinga pagalba, nes ligos paūmėjimo metu gali kilti pavojus mažamečiui jos (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) inicijuota atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas, teikiamos socialinės paslaugos. (duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) ir jos (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos bendrosios ir socialinių įgūdžių paslaugos, tačiau (duomenys neskelbtini) gauta informacija, kad ji išvyko į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) informavo, kad iš jos pavogti dokumentai ir ji negali grįžti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) SMS žinute informavo centrą, kad jai teikiamos paslaugos nereikalingos. (duomenys neskelbtini) generaliteto nepilnamečių reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) globos plane išdėstyti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) policijos buvo perduotas atitinkamoms institucijoms, kuomet naktį buvo rastas miesto parke šalia suaugusiojo, kuris nebuvo jo šeimos narys ir tuo momentu nebuvo žinoma biologinės motinos buvimo vieta. (duomenys neskelbtini) atvykusi į nepilnamečių reikalų skyrių (duomenys neskelbtini) be kita ko, pareiškė, kad jos vaiką gali pasiimti kita šeima, kol jam sukaks 16 metų, o po to jis galėtų grįžti pas ją. Buvo raštu išreiškusi valią, kad vaikas gali likti su vaikų negalinčia turėti šeima. (duomenys neskelbtini) atsiuntė institucijai raštą, kuriuo išreiškė norą palikti vaiką globos centre kol ji suras reikiamų išteklių jam išlaikyti. Vėliau su globa nesutiko, reikalavo, kad jai būtų pasiūlyta vieta moterų centre, kur ji apsistotų su vaiku. Motinai dalyvaujant priimant sprendimus dėl vaiko, ji buvo informuota apie siūlymą persiųsti vaiką su (duomenys neskelbtini) (kuri siekė susigrąžinti vaiką) į Lietuvą. Globos plane konstatuota, kad galimybė grąžinti vaiką motinai artimiausiu metu neįgyvendinama ir reikia jam kiek galima greičiau pasiūlyti alternatyvią šeimą, nes vaikui nėra gerai pernelyg ilgai būti globos namuose. Palankiai įvertinus vaiko bendravimą su šeimos nariais ((duomenys neskelbtini)), gavus Lietuvos kompetetingų įstaigų, dirbančių vaikų globos srityje, pranešimą apie (duomenys neskelbtini) tinkamumą globoti vaiką, (duomenys neskelbtini) buvo perduotas (duomenys neskelbtini), paliekant jį jos atsakomybei. (duomenys neskelbtini) Vaiko laikino apgyvendinimo aktu (duomenys neskelbtini) apgyvendintas pas jo močiutę (duomenys neskelbtini).

38. Teisėjų kolegija, išklausiusi suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini), jos atstovo ir Skyriaus atstovės bei suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovės paaiškinimus bei susipažinusi su civilinės bylos duomenimis, įskaitant ir naujai pateiktus įrodymus, kurie teismo posėdžio metu buvo priimti, daro išvadą, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

39. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

40. Jeigu VTAPĮ 36 straipsnio 4 dalyje ir 363 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, negali būti perduotas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jis laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje CK 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka VTAPĮ 43 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile: 1) giminaičiams; 2) asmenims, su vaiku susijusiems emociniais ryšiais; 3) vaiko brolį ir (arba) seserį globojančioms (rūpinančioms), įvaikinusioms šeimoms; 4) šeimoms; 5) globos centrui; 6) šeimynoms; 7) vaikų globos institucijoms (CK 3.264 straipsnio 5 dalis).

41. Kaip paaiškino Skyriaus atstovė, šiai dienai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra įsteigta laikina globa ir laikina globėja paskirta jo (duomenys neskelbtini), su kuria kartu, grįžusi į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) gyveno ir apeliantė.

42. Apeliantė ir jos atstovas pabrėžė ryšio su vaiku išlaikymo svarbą. Kolegija su tokiais argumentais visiškai sutinka, tačiau kartu pažymi, kad sprendžiant vaiko ir jo tėvų interesų pusiausvyros klausimą, nepaisant vaiko tėvų pirmumo teisės auginti savo vaiką ir vaiko teisės būti ugdomam ir auklėjamam jo tėvų šeimoje, tais atvejais, kai vaiku jo tėvai negali tinkamai pasirūpinti, valstybė skubiai privalo užtikrinti vaiko teisių bei interesų apsaugą, nes vaikas yra lengvai pažeidžiamas teisės subjektas, kuriam parama ir tinkamas suaugusiųjų vedimas reikalingi kasdien (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2020-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-378/2020).

43. Kaip patvirtina į bylą pateikti duomenys, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) institucinėje globoje (Vaikų namai (duomenys neskelbtini)), kuomet (duomenys neskelbtini) pargabentas į Lietuvos Respubliką.

44. Nepaisant apeliantės deklaruojamo rūpesčio sūnumi, aplinkybės išdėstytos nutarties 37 punkte aptartame Globos plane ir tai, kad vos pusantrų metų vaikas nakties metu buvo rastas paliktas parke, užsienio valstybėje, pagrindžia, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, jo gebėjimus, buvo kilusi didelė grėsmė jo saugumui ir neleidžia spręsti, kad leidimas paimti vaiką iš jo tėvų, buvo išduotas formaliai, neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes.

45. Apeliantės argumentai, kad įvyko nesusipratimas, kad ji tuo metu ėjo ieškoti būsto, nors buvo nakties metas, kad ji turėjo sąlygas auginti vaiką (duomenys neskelbtini), yra paneigti tiek jos pačios (duomenys neskelbtini) atitinkamoms institucijoms teikiamais prašymais (pavyzdžiui, perduoti vaiką globoti iki 16 m. šeimai neturinčiai vaikų, apgyvendinti ją su vaiku moterų centre ir pan.), tiek nurodomoms aplinkybėms dėl gyvenimo sąlygų (pavyzdžiui, perduoti vaiką globai kol ji turės išteklių). Apeliantė nesugebėjo teismui paaiškinti dėl kokių priežasčių vaikas buvo paliktas, kodėl norėjo, kad vaikas būtų perduotas globai.

46. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė turėjo (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį būstą, tvarkė dokumentus dėl finansinės paramos, ieškojo darbo tik dėl įvykusios vagystės patyrė sunkumų, laikytini deklaratyviais. Kaip matyti iš Globos plano, vaikas institucinėje globoje buvo 7 mėnesius, tačiau apeliantė ne tik vaiką lankė nereguliariai, į dalį organizuotų susitikimų neatvykdavo, teismo posėdžio metu teisindamasi, kad jai buvo nurodytas netikslus adresas kur yra vaikas, pati nuolat keitė buvimo vietą bei per tokį ilgą laikotarpį taip ir nesugebėjo (duomenys neskelbtini) nei susirasti darbo, nei pastovios gyvenamosios vietos, kas būtų leidę spręsti apie jos realias galimybes užtikrinti vaikui bent minimalias vaiko auginimo sąlygas, dėl ko (duomenys neskelbtini) kompetentinga vaikų teisių gynimo klausimais institucija sprendė, kad galimybė grąžinti vaiką motinai artimiausiu metu neįgyvendinama.

47. Prie apeliacinio skundo buvo teikiami papildomi įrodymai apie susirastą būstą (duomenys neskelbtini), skunde akcentuojant puikias vaiko auginimo sąlygas šioje šalyje, tačiau atskirųjų skundų nagrinėjimo metu, apeliantė jau nurodė iš (duomenys neskelbtini) persikėlusi į (duomenys neskelbtini), kur nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino privačiame vaikų darželyje, taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, kad gyvena (duomenys neskelbtini) laikinuosiuose namuose bei (duomenys neskelbtini) sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria jai išnuomotas 36 m² bendrojo ploto gyvenamosios patalpos, keturių kambarių bute iki (duomenys neskelbtini).

48. Nors apeliantės į bylą pateikti įrodymai rodo, kad ji deda pastangas stabilizuoti savo gyvenimą, tačiau jos nepakankamos, spontaniškos, akivaizdžiai nulemtos pareiškėjos inicijuoto teismo proceso. Apeliantė įsidarbino tik prieš kiek daugiau nei savaitę, nors Lietuvoje jau yra nuo balandžio mėnesio, pakeitė planus apsigyventi užsienyje, bet vėl gi išvyko iš buvusios gyvenamosios vietos ir jau persikėlusi į (duomenys neskelbtini), vieną būstą pakeitė kitu ir nėra aišku ar šiose patalpose būtų tinkamos sąlygos gyventi mažamečiui vaikui ir kas juo rūpintųsi apeliantės darbo metu. Todėl kolegija daro išvadą, kad šiai dienai situacija iš esmės nėra pasikeitusi ir bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad vaiko paėmimo iš tėvų klausimas tūrėtų būti sprendžiamas priešingai nei tai atliko pirmosios instancijos teismas.

49. Apeliacinės instancijos teisme suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovė (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vaiko tėvas visiškai sutinka su pareiškėjo prašymu paimti vaiką, nes jam yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) netinkamai rūpinasi sūnumi. Kai vaikas yra pas (duomenys neskelbtini), jis turi galimybę bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis, dalyvauja programoje dėl ryšio su vaiku atkūrimu, ko nebuvo, kad (duomenys neskelbtini) su vaiku buvo užsienyje.

50. Kita vertus, leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimui yra reikšmingas ir vaiko motinos sveikatos būklės klausimas, tačiau suformuoto prašymo skirti (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizę, šios kategorijos bylose, kuriose nesprendžiama nei dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nei dėl tėvų valdžios apribojimo, tenkinti nėra procesinio pagrindo.

51. Apeliantės pozicija šiuo klausimu leidžia spręsti, kad savo sveikatos būklę ji vertina nesavikritiškai, neteikia tam būtino dėmesio ir nededa pastangų užtikrinti emocinės sveikatos stabilumo. Juolab, kad dėl ligos paūmėjimo, jau kartą sūnus buvo likęs be įstatyminio atstovo, kuomet apeliantė dėl psichinės būsenos sutrikimo buvo išvežta į gydymo įstaigą ir, kaip minėta, vaikui nustatytas antras grėsmės lygis ir vaikas perduotas močiutės priežiūrai. Nors apeliantės atstovas tvirtino, kad šiai dienai yra ligos remisija, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų iš gydymo įstaigos neteikė. Apeliantės deklaruojamas lankymasis pas psichologę ir pas psichiatrę nebuvo grindžiamas rašytiniais įrodymais, apeliantė taip pat neįvardijo nei gydymo eigos, nei kada tiksliai ji lankėsi pas šias specialistes.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė pradėjo vykdyti su ja dirbančio specialisto rekomendacijas ir dedamos pastangos sveikintinos, bet jos nėra pakankamos spręsti, kad esant dabartinei situacijai vaikas iš jos paimtas nepagrįstai. Kolegijos vertinimu, būtent toks teismo procesinis sprendimas šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus, juolab, kad apeliantė turi visas galimybes netrukdomai ir aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime ir posėdžio metu pasidžiaugė gerėjančiais santykiais su savo motina, kurios priežiūroje šiuo metu ir yra (duomenys neskelbtini).

53. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad vaiko paėmimas iš tėvų nėra siekis nutraukti jų tarpusavio ryšį. Priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaikų auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaikų paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikams saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis. Analogiški reikalavimai taikytini ir vaiko tėvui – suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), kuris sutinka su vaiko paėmimu.

54. Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, o atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Esant šioms aplinkybėms apeliantų atskirieji skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

56. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-05-26 nutartyje yra padarytos aiškios rašymo apsirikimo klaidos, nurodant, kad (duomenys neskelbtini) yra gimęs ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Šie rašymo apsirikimai ištaisytini apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo, nurodant, kad (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) (CPK 276 straipsnis). Pažymėtina, kad toks rašymo apsirikimo ištaisymas pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės nekeičia, nes vaiko asmens kodas nurodytas teisingai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 276 straipsniu

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-05-26 nutartį palikti nepakeistą.

Ištaisyti Panevėžio rūmų 2021-05-26 nutartyje padarytus rašymo apsirikimus ir vietoje (duomenys neskelbtini) gimimo datos „(duomenys neskelbtini)“, nurodyti datą „(duomenys neskelbtini)“.